Šiltuoju metu laiku kuo daugiau laiko norime praleisti gryname ore, tačiau vasaros džiaugsmus neretam apkartina vabzdžių įgėlimai ar net gyvatės įkandimas, kartais galintys grėsti ir pavojumi gyvybei.
Pasak gydytojos, vienas dažniausių ir nemaloniausių vasaros pavakario palydovų - uodai ir akliai, pastarųjų apstų atvirose erdvėse. Esame įpratę sakyti, kad jie kanda ar gelia, tačiau iš tiesų šie vabzdžiai siurbia mūsų kraują. Uodai turi ilgą dvivamzdį standų, bet tuo pačiu ir lankstų straubliuką, kurį įbeda į odą tam tikru kampu, kad lengviau aptiktų kraujagyslę. Vieną iš vamzdelių jie naudoja sušvirkšti seilėms, kuriose yra cheminių medžiagų mišinys, kuris sumažina skausmą, skystina kraują ir neleidžia jam krešėti. Kitas vamzdelis naudojamas kraujui siurbti. Siurbimas būna toks stiprus, kad gali suplėšyti kapiliarą - tuomet uodas tiesiog lengvai geria iš šio kraujo baseino tol, kol pasisotina. Kraują siurbia tik uodų patelės, nes jis yra vertingas baltymas kiaušinėliams auginti.
Kraują siurbiantiems priskiriamos ir erkės. Įdomu tai, kad erkė gali įsisiurbti būdama bet kurioje savo vystymosi stadijoje - lervos, nimfos ar jau suaugusi. Įsisiurbusi, ji maitinasi tol, kol subręsta - tai trunka nuo 3 iki 6 dienų. Kuo ilgiau erkė siurbia kraują, tuo didesnė ligų perdavimo rizika. Kaip žinoma, seilėse esantis Laimo ligos ar erkinio encefalito užkratas patenka į žaizdą, kai erkė atpila, prisisiurbusi kraujo susimaišiusio su seilėmis. Be to, jei erkė buvo įsisiurbusi anksčiau, po 20-40 valandų jų seilės gali sukelti vietinę alerginę reakciją.
Visai kitaip mus gelia bitės, vapsvos, kamanės, skruzdėlės ir kiti plėviasparniai. Mūsų kraujo jie nesiurbia, bet įgeldami specialios struktūros geluonimi, priklausomai nuo vabzdžio rūšies, suleidžia įvairių baltymų, fermentų, histamino ir kitų medžiagų turintį skystį. Labai įdomu pastebėti, kad bitės turi labai meistriškai sukonstruotą gėlimo aparatą. Geluonies smaigalys turi spirale išsidėsčiusius tetraedro formos spyglius, įgėlimo metu įsisukančius į elastingą odą. Dėl šios sąvybės, bitei suleidus gėluonį, jo ištraukti tampa neįmanoma.
Įprastai, mašalų, erkių įsisiurbimo vietoje atsiranda deginimo jausmas, išsivysto nedidelė papulė ir paraudimas, o kartais ir pūlinys, išsilaikantis kelias valandas ar net dienas, bėrimas aplink geluonies vietą. Žinodami ir suprasdami, kaip veikia mašalų ar bičių ir jiems giminingų vabzdžių įgėlimai ar įsisiurbimai, galima nuspėti, kaip toliau elgtis. Tačiau, jei pačio vabzdžio pamatyti nepavyksta, pagal jo paliktą žymę odoje labai sunku nustatyti, kas buvo nutūpęs ant odos. Juolab, kad kiekvieno organizmo reakcija į vabzdžio seiles ar toksinus yra labai individuali, todėl nėra paprasta pagal paliktą žymę vabzdį atpažinti.
Nors ir labai retai, tačiau mūsų šalyje visgi pasitaiko ir gyvačių įgėlimų. Nors vienintelė nuodinga gyvatė Lietuvoje - angis, mėgstanti saulėtas ir drėgnas vietas, sutinkama gan retai, tačiau per metus užfiksuojama apie 60-70 jos įgėlimų. Angies įgėlimą galima įtarti, kai odoje pastebimi du kraujuojantys, per centimetrą viens nuo kito nutolę taškai, o oda aplink juos patinusi ar pamėlusi.
Alerginės reakcijos į vabzdžių įgėlimus
Paprastai 70 proc. Jautrumas bičių nuodams pasireiškia net apie 40 proc. suaugusiųjų ir 50 proc. vaikų. Dažniausia alerginė reakcija pasireiškia daugiau nei 10 cm skersmens plotą apimančiu ir ilgiau nei 24 valandas trunkančiu patinimu, kuris sustiprėja praėjus 6-12 val. po įgėlimo, o didžiausią dydį pasiekia po 24-48 val. Tokios reakcijos pasireiškia apie 25 proc. Apie 16 proc. patyrusių įgėlimą žmonių pasireiškia nežymi vietinė reakcija. Jam būdingas nedidelis patinimas, paraudimas, skausmas po įgėlimo. Šie simptomai gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Sisteminės (anafilaksinės) reakcijos nėra dažnos ir pasireiškia iki 5 proc. sugeltųjų. Dar retesnės, tačiau vis tiek pasitaikančios, yra su įgėlimu susijusios mirtys. Jų skaičius pasaulyje varijuoja nuo 0,09 iki 0,13 proc.
Reakciją į medų gali sukelti paties medaus sudedamosios dalys. Kaip žinoma, žiedadulkių kiekis meduje svyruoja vidutiniškai iki 7 proc., taigi, alergiški žiedadulkėms žmonės, suvalgę medaus, gali patirti alerginių reakcijų. Tuo tarpu bičių nuodų cheminiai tyrimai rodo įvairių sąsajų buvimą. Bičių nuodų liaukos gamina sudėtingų junginių mišinį, kuris sudarytas iš baltymų, aminorūgščių, fosfolipidų, cukrų, biogeninių aminų, lakiųjų junginių, feromonų ir beveik 80 proc. vandens. Ištirta, kad tokiuose nuoduose randama net apie 113 rūšių baltymų. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) oficialiai patvirtinta, kad 12 šių baltymų frakcijų yra alergijos sukėlėjai. Paprastai, jei pasireiškia alergija medui, tikėtina alergija ir kitiems bičių produktams (propoliui, bičių duonelei, pieneliui), tačiau tai nėra taisyklė. Ištirta, kad alergiją sukeliančios medaus savybės taip pat gali atsirasti dėl išskyrų iš naminių bičių seilių ir hipofaringinių liaukų, esančių bitės galvoje.
Kaip jau buvo minėta, bičių nuodų liaukos gamina labai daug alergizuojančių baltymų. Be to, šiame nuodų komplekse yra aminų-histamino, adrenalino, dopamino, serotonino ir kitų medžiagų. Šie kompleksas ne tik pats sukelia įvairias reakcijas - po įgėlimo pažeistos mūsų audinių ląstelės išskiria apsaugines medžiagas, kurios taip pat gina organizmą nuo svetimų bitės perduotų medžiagų. Įdomu tai, kad tik bičių nuoduose yra specialių medžiagų - melitino ir apamino. Melitinas sudaro apie 60 proc. suleidžiamų nuodų ir yra mažas alergenas, tačiau ši medžiaga stipriai dirgina nervų galūnėles ir sukelia skausmą bitei įgėlus. Apaminas yra labai stiprus alergenas, dėl jo ir kitų baltymų vyksta alerginės reakcijos.
Tiek po bičių, širšių, vapsvų įgėlimo, tiek po angies įkandimo galimos įvairaus masto alerginės organizmo reakcijos, turinčios tokį pat išsivystymo mechanizmą. Stebėkite ir įvertinkite gyvybinius žmogaus požymius: sąmonę, kvėpavimą, pulsą, odos pokyčius. Jei nukentėjusysis netenka sąmonės ir nustoja kvėpuoti, tikėtina, kad įvyko sisteminė toksinė reakcija.
Net ir nealergiškam žmogui gali būti pavojingas atvejis, vabzdžiui įgėlus į burną ar ryklę, kai geriama iš stiklinės ar skardinės ir nepastebima ten įkritusių geliančių vabzdžių. Vietinės reakcijos metu atsiradęs patinimas gali užblokuoti kvėpavimo takus, dėl ko žmogus gali uždusti. Nors ir retai, tačiau gali pasireikšti anafilaksinis šokas, dėl kurio nukentėjusiojo veidas, liežuvis gali smarkiai ištinti, prikimti ar imti švokšti balsas.
Pirmoji pagalba ir gydymas
Kuo greičiau pašalinkite geluonį. Šiam tikslui tinka viskas, kas tuo metu yra po ranka - švarus peilis, kreditinė kortelė, medžio pliauskos briauna. Tiesiog nubraukite jais geluonį. Nors iki šiol buvo rekomendojama atšaldyti sugeltą vietą šaltu vandeniu, ledo gabalėliu, ar bet kuriuo šaltu ar vėsiu daiktu, neseniai Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad skausmą ir patinimą ženkliai sumažina vietinis koncentruotas šiltas (51 laipsnių temperatūros) kompresas, laikomas ant įgeltos vietos iki 10 min.
Grižus iš lauko visada rekomenduojama gerai apsižiūrėti kūną. Jei pastebėjote įsisurbusią erkę, jos dalį galvos srityje stipriai suimkite prie pat odos ir ištraukite. Šią vietą nuplaukite vandeniu su muilu ir dezinfekuokite. Apie 10 dienų stebėkite, kaip keičiasi įsisurbimo vieta - ar keičiasi odos spalva, ar bėrimas plinta. Taip pat apie 2 sav.
Įkandus nuodingai gyvatei žaizda paprastai gausiai kraujuoja. Jos nereikia užspausti, tegul kraujas teka apie 30 sekundžių, kartu su juo pasišalins ir dalis nuodų. Įgėlimo vietą nuplaukite švariu vandeniu, nuimkite papuošalus ir laikrodį: jei galūnė smarkiai sutins, jie ims veržti. Tuomet uždėkite šaltą kompresą, jį tvirtai fiksuodami prie odos.
Įgėlus bitei, mažiausiai 90 proc. nuodų maišelio turinio patenka per pirmąsias 20 sekundžių po įgėlimo, o geluonis pašalinamas praėjus 1 min. sumažina nuodų sukeltą toksiškumą. Vidutiniškai įgėlimo atveju patenka 140-150 mikrogramų nuodų, o mirtina bičių nuodų dozė svyruoja nuo 2,8 iki 3,5 miligramų vienam kilogramui žmogaus kūno svorio. Taigi, galima daryti išvadą, kad nealergiškam, 60-70 kg sveriančiam žmogui kyla 50 proc.
Vaistininkė dalinasi patarimais tėvams, kaip gydyti vabzdžių įgėlimus vaikams, ir įspėja, kokių savigydos priemonių geriau nesiimti. Pavojingiausi įgėlimai - kūdikiams. Įgeldamos bitės, vapsvos ir širšės į žmogaus organizmą per geluonį suleidžia nuodų. Vieniems įgėlimas pasireiškia tik lengvu sugeltos vietos paraudimu, kitiems - stipria alergine reakcija į vabzdžio nuodus. Kūdikiams ir mažiems vaikams tokie įgėlimai yra itin pavojingi, nes galimos reakcijos su dideliu patinimu bei alerginiais bėrimais. „Vabzdžių nuodai vaikams veikia kaip stiprus alergenas. Kai su juo susiduriama pirmą kartą, dažniausiai kyla vietinės odos reakcijos, pasireiškiančios didesniu patinimu, skausmu ir niežuliu įkandimo vietoje. Jeigu vaikas stipriai kasosi pažeistą odos plotą, gali išsivystyti antrinės odos infekcijos. Vaikui augant, reakcijos į įgėlimą silpnėja, žinoma, jeigu vaikui neišsivysto tikroji alerginė reakcija į bičių ir kitų vabzdžių įgėlimus“, - pasakoja J.Motiejaitienė. Vaistininkė prideda, kad stipri kūdikio odos reakcija į įgėlimą dar nebūtinai reiškia, kad mažylis yra alergiškas. Tai gali būti tik pirma reakcija į naują alergeną. Tačiau vėliau įgėlimai gali nesukelti jokių sunkesnių simptomų. Greitos tėvų reakcijos ir itin skubios pagalbos vaikui reikia, jeigu bitė ar kitas vabzdys įgėlė į burnos, kaklo, galvos sritį. Šiuos įgėlimus dažniausiai lydi didesni tinimai, kurie gali apsunkinti kvėpavimą, sukelti dusulio priepuolį, galvos svaigimą, sutrikdyti vaiko miego kokybę. Reikia būtų budresniems, jeigu šeimoje yra vabzdžių įkandimams alergiškų, stipresnes alergines reakcijas patyrusių žmonių. Stipri kūdikio odos reakcija į įgėlimą dar nebūtinai reiškia, kad mažylis yra alergiškas. Taip pat kyla didesnis pavojus, jeigu mažylį užpuola ir sugelia daugiau nei vienas vabzdys - tuomet į organizmą patenka daugiau nuodų, ir reakcijos gali būti stipresnės.
Pirmoji pagalba - įgėlimo vietos šaldymas ir dezinfekavimas. Įgėlus bitei, vapsvai ar širšei, įgelta vieta parausta, gali atsirasti tinimas, niežėjimas. Jeigu vaikas alergiškas, per artimiausias minutes tinimas didėja, paraudimas gali išplisti, atsirasti neaiškių dėmių, išberti didesnį odos plotą. Pasireiškus šiems simptomams, specialistė rekomenduoja mažylį parodyti gydytojui. Taip pat skubiai mažylį reikia vežti į gydymo įstaigą, jeigu jam pasidaro silpna, ima svaigti galva, sutrinka kvėpavimas, vaikutis pasidaro vangus, pradeda kilti temperatūra, krėsti šaltis.
Nesvarbu, kaip į įgėlimą reaguoja vaiko oda, vaistininkė rekomenduoja pirmą pagalbą suteikti nedelsiant. Pasak specialistės, pirmiausia reikia pašalinti geluonį (įgėlus bitei, nes vapsvos ir širšės geluonies nepalieka) geluonies nereikėtų maigyti ar bandyti išspausti, nes taip į organizmą patenka daugiau nuodų, taip pat nereikėtų jo mėginti ištraukti pincetu. Geluonį reikėtų tiesiog nubraukti, pvz., kortele, ir įgeltą vietą šaldyti. Tačiau, būnant gamtoje, ne visada po ranka bus ledukų ar kitų šaltų daiktų. Tokiu atveju sugeltą vietą svarbu dezinfekuoti - papurkšti antiseptikais. Jokiu būdu dantų pasta netepkite po įgėlimo iškilusio spuogelio. „Įgėlimo simptomams palengvinti, niežuliui numalšinti ir, svarbiausia, alerginių reakcijų plitimui sustabdyti visada pravartu turėti vaikams skirtą priešalerginį tepaliuką ar pieštuką po vabzdžių įkandimo. Tai priemonės, turinčios arbatmedžio ar levandų eterinių aliejų. Kiek didesniems vaikučiams, nuo 2 m., padės tepaliukas, sudėtyje turintis kamparo, pipirmėčių, eukaliptų eterinių aliejų, mentolio. Jeigu patinimas toliau plinta, niežulys nemažėja, reikėtų duoti ir priešalerginių vaistų“, - pataria vaistininkė.
Susidūrusios su vabzdžio įgėlimu mažyliui, mamos kartais griebiasi ir iš močiučių, kaimynių ar draugių nugirstų ar interneto platybėse atkapstytų neva stebuklingų priemonių. Bet kokiai savigydai vaistininkė sako griežtą „ne“, ypač, kai kalbama apie mažylio sveikatą. „Būnant gamtoje, ant sugeltos vietos jokiu būdu nedėkite įvairių augalų lapų, net jeigu jie ir pripažinti kaip veiksmingi tam tikriems negalavimams. Jautrią mažylio odelę augalai gali dar labiau sudirginti ir tik sustiprinti alerginę reakciją. Taip pat visiems žinomas spuogelių džiovinimo būdas dantų pasta. Jokiu būdu dantų pasta netepkite po įgėlimo iškilusio spuogelio. Ir įkandimo vietos dezinfekavimui nenaudokite jokių stiprių spiritinių gėrimų ir kompresų - jie mažylio odelę gali nudeginti“, - įspėja vaistininkė.
Vasarą kūdikiams ir vaikams pavojingi ne tik vabzdžiai. Rugpjūtį daugelis šeimų dar vyksta atostogų, daug laiko leidžia lauke, kad spėtų pasimėgauti besibaigiančia vasara. Vaistininkė pataria su savimi visada turėti ir kitų priemonių, padėsiančių nuo karščio šuntančiai odelei, esant perkaitimui ar nudegus saulėje. „Viena iš efektyviausių priemonių, tinkančių visai šeimai karštomis vasaros dienomis, - terminis šaltinio vanduo. Juo galima papurkšti ir vabzdžio sugeltą vietą, taip pat atgaivinti saulės nudegintą veidą ir kūną, nuraminti iššutimus. Terminis vanduo pasižymi raminančiomis ir šaldančiomis savybė,omis. Jeigu kūdikio raukšlelės šunta, jas galima papurkšti priemonėmis su cinku ir variu. Tinka ir tepaliukai su medetkomis ir cinku. Vasarą iššutimų pasitaiko daugeliui kūdikių, todėl juos raminančių priemonių mėginukų galima rasti ir mūsų dovanojamoje kūdikio dėžutėje. Na, o nudegimams malšinti tinka tepaliukas su dekspantenoliu arba visiškai natūralus alijošiaus gelis“, - vardija vaistininkė J. Motiejaitienė. Ji prideda, kad kūdikio vaistinėlėje neturėdami minimų priemonių, pirmąją pagalbą sudirgusiai odelei tėvai gali suteikti ir paprastu kūdikių aliejumi. Jis drėkina odą, paskatina jos regeneraciją, nuramina.
Vasarą buvimą gryname ore ir nuotaiką kėsinasi sugadinti ne tik nenuspėjami orai, bet ir geliantys vabzdžiai. „Kad ir kaip stengiamės vasarą saugotis vabzdžių, tai padaryti yra sudėtinga. Pastaruoju metu vaistinėse sulaukiame vis daugiau pacientų, kurie skundžiasi uodų ar mašalų įkandimais, niežėjimu, daliai žmonių pasireiškia ir nedidelė alerginė reakcija. Suskaičiavome, kad gegužės pradžioje, atšilus orams ir atsibudus vabzdžiams, tiek apsaugos priemonių, tiek ypač preparatų po įkandimų poreikis šiandien išaugo apie 20 proc. Vaistininkė pastebi, kad dažniausiai žmonės nukenčia nuo uodų ir mašalų, kiek retesni - aklių ar gylių įgėlimai. „Į vabzdžių įkandimą organizmas gali sureaguoti skirtingai. Normali ir dažniausiai pasitaikanti reakcija yra skausmas, odos paraudimas, niežėjimas įkandimo vietoje. Kiek rečiau pasitaiko, kad patinsta ne tik įkandimo vieta, bet ir didesnis plotas aplinkui. Alergiškiems žmonėms gali pasireikšti alerginė reakcija: gausus niežtintis bėrimas, pasunkėjęs kvėpavimas, galvos svaigimas, pykinimas ir panašiai. Tokiu atveju būtina nedelsti ir kreiptis į medikus“, - pataria R. Bene labiausiai erzinantis pojūtis, įkandus uodui, mašalui ar kitam vabzdžiui, yra odos niežėjimas, kurį retas ištveria nesikasydamas. Pašnekovė perspėja, kad, nors susivaldyti sunku, reikia žinoti, jog kasymasis niežėjimą ne sumažina, o dar labiau sustiprina. „Veiksmingos yra ir vaistinėje įsigytos antihistamininės priemonės, malšinančios niežulį bei patinimą. Neturint tokios priemonės po ranka, galima niežtinčią vietą patrinti svogūnu ar svogūno laiško vidine puse, citrinos griežinėliu, patepti skiestu actu. Ledukai, šaltas vanduo, metalinis ar stiklinis indas padės numalšinti niežulį ar skausmą įkandimo vietoje. Panašiai veikia ir ant odos tepamas spiritas - jis garuoja, vėsina odą ir slopina niežulį, kartu dar ir dezinfekuodamas“, - aiškina R.
„Pati pirmoji ir svarbiausia apsauga - tinkama apranga. Tamsios spalvos traukia uodus, tad geriau rinkitės šviesius, sintetinio audinio drabužius, nes medvilninius ir lininius audinius uodams lengviau perkąsti. Vabzdžius atbaidančią priemonę galima pasigaminti ir iš maltos kavos. R. Truncė sako, kad tam tereikia karščiui atspariame indelyje padeginti 2-3 valgomuosius šaukštus maltos kavos - smilkdama ji puikiai atbaido uodus. Renkantis cheminius repelentus, svarbu atkreipti dėmesį į jų sudedamąsias dalis, ypač tuo atveju, jei esate linkę į alergines reakcijas.
Dažniausiai vaikams įgelia uodai, bitės, širšės ir skruzdėlės. Atsiranda niežintys patinimai - tai alerginė organizmo reakcija. Niežtinčios dėmės įkandimo vietoje atsiranda po kelių minučių, po kurio laiko oda parausta ir patinsta. Įkandimo vietą reikia patepti niežulį malšinančiu tirpalu, gali prireikti ir antihistamininių preparatų. Įgėlus bitei, odoje gali likti geluonis. Jeigu jis gerai matomas, pabandykite ištraukti nagais, pincetu arba bukąja peilio puse. Negalima išspausti geluonies, nes į organizmą pateks daugiau nuodų iš maišelio. Skausmui numalšinti įgėlus širšei, pridėkite actu sumirkytą vatos tamponėlį, o įkandus bitei - vatos tamponėlį pamirkykite sodos tirpale. Liežuvio sugėlimas pasitaiko retai. Tuomet gali labai ištinti liežuvis arba gerklė, vaikas sunkiai kvėpuoja, dūsta. Jeigu bitė ar širšė sugėlė vaikui liežuvį, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Bitės nuodai gali sukelti stiprią alerginę reakciją. Aplink įkandimo vietą atsiranda didelė ištinusi ir paraudusi dėmė. Labai retai vaiko alerginė reakcija būna tokia stipri, kad jis sunkiai kvėpuoja, dūsta, skauda visą kūną, pilvą, galvą, galva gali ir svaigti, pykina, vaikas vemia, net praranda sąmonę. Sunkios alerginės reakcijos vaikams pasitaiko retai.
Sugeltą vaiką reikia paguldyti ant šono arba ant nugaros pasukta į šoną galva, kad pradėjęs vemti neužspringtų. Jam reikia gryno oro ir daug skysčių. Galima guminiu varžtu užspausti sugeltą ranką ar koją virš įgėlimo vietos ir kas10-15 minučių 2-3 minutėms minutėms atpalaiduoti varžtą. Esant šoko pavojui reikia sušvirkšti adrenalino, sustojus širdžiai ir kvėpavimui, daromas širdies masažas ir dirbtinis kvėpavimas. Esant silpnai alerginei reakcijai antihistamininius vaistus ir prednizoloną galima vartoti iš karto po įgėlimo.
Vasaroti su pusės metu kūdikiu yra visai ne per anksti. Kūdikį tikrai galima nešti į lauką, tereikia įsigyti pagal vaiko amžių tinkamų uodus atbaidančių priemonių. Pasiteiraukite vaistinėse, tikrai yra purškaliukų ir tepalų, tinkamų ir mažesniems nei metų vaikams. Jei norite viso labo migdyti vaiką lauke, ar vėdinamam kambaryje bute, kad uodai neprilystų pravers ir tinklelis ant vežimėlio. Jei uodai vis tik sukando ir vaikutis dėl to neramus, jis muistosi, ar įkandimai patino, galite duoti priešalerginio, antihistamininio vaisto. Svarbu tinkamai parinkti dozę pagal vaiko svorį. Jei įkandimas nėra labai didelis, bandykite išsiversti paprastomis, po ranka esančiomis priemonėmis. Pasiruoškite sodos tirpalo, ar nestipriai įkandimo vietas patrinkite perpjautu svogūnu - mažiau niežtės. Tikrai nereikėtų nerimauti, kad vaiką nuo uodų įkandimų alergizuos. Žinoma, kūdikių reakcijos į uodų įkandimą yra jautresnės - odelė labiau paburksta, smarkiau niežti, nes kūdikio audinių savybės yra visai kitokios. Kol uodas neįgels, niekada nežinosi, kaip vaikas į tai reaguoja. Kad kūdikį nuo uodų įgėlimų ištiktų anafilaksinis šokas ar kažkas panašaus, tikrai nėra žinoma.
Vabzdžių įgėlimai - gana nemaloni, ypač kūdikiams ir vaikams, kurie skausmui ir diskomfortui yra mažiau pakantūs nei suaugę žmonės. Vaiką sugėlus uodams, dėl jų išskiriamų krešėjimą stabdančių medžiagų odą pradeda stipriai niežėti, todėl neleiskite vaikui kasytis ir pradėkite naudoti specialius preparatus po vabzdžių įgėlimo. Jeigu ant odos matote geluonį, pašalinkite jį per odą horizontaliai braukdami nago ar banko kortelės krašteliu. Po to sugeltą kūno vietą reikėtų vėsinti į audinio skiautę įvyniotu leduku arba specialiu kompresu.
Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių įgėlimų? Vienas efektyviausių būdų apsaugoti vaikus nuo vabzdžių įgėlimų - būnant gamtoje naudoti repelentus. Jais purškiamos atviros kūno vietos. Labai svarbu, kad priemonės purškiant nepatektų į akis ar kvėpavimo takus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kiek laiko priemonė veikia: akivaizdu, kad vieną kartą papurškus, repelentas visą dieną vaiko neapsaugos. Kūdikiams, mažiems ar jautresniems vaikams galima naudoti ir kitas priemones, apsaugančias nuo kraujasiurbių - tai eteriniai aliejai, specialios apyrankės ir kt. Tinkamai aprenkite vaikus, ypač eidami į mišką, kad drabužiai dengtų kuo daugiau atvirų odos plotų. Atsargiai elkitės iškylų metu: nelaikykite atidarytų gėrimų, ypač saldžių, buteliukų, nes į juos gali patekti širšių.
Baigdama pokalbį gydytoja V. Uzelienė primena, kad grįžus iš gamtos prieglobsčio, reikėtų gerai apsižiūrėti drabužius ir visą kūną. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad geriausia apsauga nuo erkinio encefalito - skiepai. Būnant gamtoje patartina naudoti repelentus - vabzdžius atbaidančias priemones, tačiau, svarbu žinoti, kad repelentai efektyvūs tik prieš kandančius nenuodingus nariuotakojus (uodus), tačiau geliančių vabzdžių (mašalų, širšių, bičių) neatbaido, tad norint išvengti susidūrimo su jais, reikėtų tiesiog imtis atsargumo priemonių - iškylaujant gamtoje vengti valgyti vaisius, ledus, gerti saldžius gėrimus, priskridusių vabzdžių nebaidyti mosuojant rankomis, o jiems priskridus, tiesiog ramiai atsitraukti. Ypatingai svarbu nelaikyti atidarytų tamsaus stiklo ar plastikinių butelių bei skardinių, nes galite nepastebėti saldžiu kvapu susiviliojusių ir į juos patekusių vabzdžių.
Kaip šią vasarą neleisti vabzdžiams patekti į namus
Iššutimai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria tėvai jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Jie sukelia diskomfortą vaikui, sutrikdo miegą, vaikas gali tapti irzlus. Dažniausiai iššutimai atsiranda tose odos vietose, kur yra didžiausia trintis ir/ar ilgai kontaktuojant su drėgme: ant kaklo, užpakaliuko, apatinėje pilvo dalyje, ant kirkšnių ar pažastų srityje. Taip nutinka todėl, kad naujagimio oda savo struktūra skiriasi nuo suaugusio žmogaus: ji labai plona, gležna, jautresnė išorės poveikiui ir yra lengvai pažeidžiama, kadangi dar nėra išsivysčiusios apsauginės funkcijos. Tačiau tinkama priežiūra ir pagalbinių priemonių naudojimas gali padėti susitvarkyti su šia problema.
Kodėl atsiranda iššutimai?
Pirmoji ir pagrindinė priežastis - ilgas kūdikio odos kontaktas su drėgme. Taip gali būti dėl per retai keičiamų sauskelnių ar vystyklų. Ilgalaikis kontaktas su šlapime ir išmatose esančiais fermentais dirgina gležną kūdikio odą. Tad reguliariai tikrinkite sauskelnes ir kruopščiai nuvalykite odą kiekvieno keitimo metu. Jei kūdikis viduriuoja, sauskelnes keiskite kuo dažniau. Iššutimai taip pat gali atsirasti, jei kūdikis nėra tinkamai nusausinamas po maudynių. Atminkite, kad norint, kad jūsų kūdikio oda būtų sveika, ji turi kvėpuoti ir būti sausa. Po maudymosi leiskite odai pačiai išdžiūti arba nuvalykite drėgmę švelniu rankšluostėliu, prieš uždedant sauskelnes ir drabužius. Kita dažna iššutimų priežastis - mechaninis odos įtempimas arba, paprasčiau tariant, dažna trintis. Be to, padidėjęs prakaitavimas yra vienas iš pagrindinių iššutimą sukeliančių veiksnių, nes perkaitus oda tampa jautresnė dirginimui. Taip nutinka, jei kūdikis suvystomas per stipriai arba jam uždedami pernelyg aptempti drabužėliai. Pavyzdžiui, iššutimai ant kūdikio kaklo gali atsirasti dėvint aptemptus sintetinius drabužius. Tad verčiau rinkitės laisvus drabužius iš minkštų natūralių audinių. O sauskelnes reikia uždėti taip, kad nebūtų skysčių nuotėkio, bet ne pernelyg tvirtai, kad oras galėtų cirkuliuoti. Kartais iššutimai praeina pašalinus dirgiklį, tačiau kartais tenka naudoti pagalbines priemones nuo iššutimų, pavyzdžiui, pataisų sporos ar įvairūs kremai nuo iššutimų.
Kaip išvengti iššutimų?
Taigi, kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis, kad išvengti kūdikio iššutimų? Apžiūrėkite kūdikio odą kiekvieną kartą, kai jį perrengiate ar keičiate sauskelnes, atkreipkite dėmesį ar nėra paraudimų. Dažnai keiskite sauskelnes. Jas rekomenduojama keisti iš karto po tuštinimosi. Nuėmę sauskelnes kruopščiai nuplaukite kūdikio odą ir leiskite jai visiškai išdžiūti ir visuomet įsitikinkite, kad jūsų kūdikio oda yra sausa. Kūdikio higiena yra be galo svarbi, kadangi išmatose ir šlapime yra medžiagų, kurios dirgina odą. Jei jos ilgą laiką liečiasi su oda, gali atsirasti odos paraudimas - iššutimai. Po vystyklais ir sauskelnėmis naudokite specialius kūdikių kremus ir tepalus, kad išvengtumėte iššutimo - tokios priemonės padeda nuraminti odą, sukuria apsauginį barjerą ir apsaugo kūdikio odą nuo grėsmingų išorinių veiksnių bei pašalina diskomfortą. Prausiant ir maudant kūdikį būtina naudoti specialią kosmetiką vaikams, kuri yra hipoalerginė ir saugios sudėties. Po vandens procedūrų vaiko oda turi būti kruopščiai išdžiovinta. Jei vystyklų bėrimas jau atsirado, jo netrinkite: perteklinė drėgmė tokiose vietose turi būti pašalinta švelniais judesiais, nuvalant medvilniniu vystyklu ar minkštu rankšluosčiu.
Taip pat venkite vaiko perkaitimo. Patalpa turi būti gerai vėdinama ir palaikoma tinkama oro temperatūra. Labai svarbu aprengti vaiką pagal orą, aprengti šilčiau, jei oras vėsus bei nurengti šiltus drabužius šiltoje patalpoje. Taip pat, labai naudingos yra oro vonios kūdikiui, kuomet oda yra atvira ir kvėpuoja. Todėl, kai vaikas nemiega, pravartu jį palikti su medžiaginėmis kelnaitėmis arba be jų ir leisti odelei pakvėpuoti.
Taip pat drabužėlių skalbimui neturi būti naudojamos priemonės, galinčios sukelti alergiją. Skalbimui reikėtų rinktis specialias priemones be šiurkščių komponentų. Be to, reikėtų vengti sintetinių audinių. Tačiau kartais iššutimai kūdikiams atsiranda net tinkamai juos prižiūrint. Tokiu atveju svarbiausia nedelsiant reaguoti, ir suprasti, kas konkrečiai sukėlė iššutimą. Nuo lengvo odos paraudimo padės įvairios priemonės nuo iššutimų - pudra, kremas, tepalas ar speciali pasta. Jas reikia tepti ant švarios odos, nuprausus kūdikį po tekančiu šiltu vandeniu ir švelniai nusausinus odą. Jei iššutimai nepraeina per kelias dienas arba situacija pablogėja, tuomet kreipkitės į gydytoją. Gydytojas nustatys iššutimo priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.
Kaip gydyti iššutimus kūdikiams?
Iššutimų gydymo metodai ir jų pašalinimo laikas tiesiogiai priklauso nuo problemos sudėtingumo. Pradinėse stadijose naudojamos vietinės priemonės, pavyzdžiui, kremai, tepalai ar pabarstai nuo iššutimo. Tokiu atveju nemalonūs simptomai išnyksta per 2-3 dienas. Tačiau jei atsiranda komplikacijos, simptomai sustiprėja, atsiranda odos mikroįtrūkimai ir pan., gydytojas gali skirti stipresnį poveikį turinčių priemonių. Todėl labai svarbu pradėti gydyti iššutimus vos tik atsiradus pirmiesiems požymiams. Be specialių priemonių naudojimo be galo svarbi ir tinkama kūdikio priežiūra, kurią jau aptarėme.
Kaip ilgai gali trukti iššutimas?
Dažniausiai, tinkamai prižiūrint, naudojant specialius kremus ar tepalus, iššutimas kūdikiams išnyksta per kelias dienas. Tačiau jei odos sudirgimas nepraeina ir simptomai sustiprėja, turi įtakos vaiko miegui, apetitui ir bendrai savijautai, turėtumėte skubiai kreiptis į gydytoją. Rimtesnių odos pažeidimų gydyti savarankiškai nereikėtų. Specialistas greitai ir tiksliai nustatys priežastį ir paskirs tinkamas gydymo priemones bei suteiks rekomendacijas tolimesnei kūdikio priežiūrai.
Priemonės nuo iššutimų
Priemonės vaikams nuo iššutimų gali būti įvairios. Pavyzdžiui, kremai, tepalai, pastos, pudros ar pabarstai, tokie kaip pataisų sporos. Kaip gi veikia šios priemonės? Jos sukuria permatomą apsauginį, pralaidų orui sluoksnį ant odos ir taip ją apsaugo nuo grėsmingo poveikio bei skatina odos atsinaujinimą. Be to, priemonės nuo iššutimo taip pat ir efektyviai drėkina ir maitina gležną kūdikio odelę. Šias priemones rekomenduojama naudoti pagal poreikį. Tačiau jos gali būti naudojamos ne tik iššutimams atsiradus, bet ir iššutimų profilaktikai.
Kokias sauskelnes kūdikiui pasirinkti?
Rasti tobulai jūsų kūdikiui tinkančias sauskelnes nėra lengva užduotis. Pasitaiko ir taip, kad populiariausio prekės ženklo produktas, kurį naudoja daugelis - jūsų kūdikiui netinka: trina ar atsiranda bėrimai. Taigi, į ką atsižvelgiant reikia pasirinkti sauskelnes? Visų pirma, sauskelnes turėtumėte rinktis pagal dydį. Jei sauskelnės per mažos arba per didelės, gali pratekėti skysčiai. Taip pat atsižvelkite į kūdikio sudėjimą: jei jūsų vaikas, sveriantis 5 kg, yra gana lieknas ir didesnio ūgio, tarp 3-6 kg ir 4-9 kg dydžių, greičiausiai tiks pirmasis variantas. Jei sauskelnes perkate pirmą kartą arba nusprendėte pakeisti į kito gamintojo, nepirkite didelio kiekio iš karto. Geriau paimkite nedidelę pakuotę, kad įvertintumėte kokybę ir suprastumėte, ar sauskelnės tinka jūsų mažyliui. Didelį kiekį galite įsigyti tik įsitikinę, kad jūsų kūdikis nėra alergiškas ir sauskelnės jam patogios. Tinkamai parinktos sauskelnės turi būti švelnios jūsų kūdikio odai ir nesukelti jokios žalos. Galite išbandyti pastaruoju metu daugelio tėvų pamėgtas Moony sauskelnes.
