Nors žindymas yra natūralus procesas, jis ne visuomet vyksta sklandžiai. Kai kurios mamos susiduria su įvairiais sunkumais, kurie gali sukelti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir emocinį stresą.
Dažniausi žindymo sunkumai ir jų sprendimai
Kartais žindymas mamai suteikia ne džiaugsmo, o vargo ir skausmo. Šiais pojūčiais dažnai skundžiasi visos jaunos mamos, mat krūtų spenelių oda iki šiol niekada nėra buvusi taip intensyviai dirginama. Dažniausiai mamytėms skauda tik pradėjus mažyliui žįsti krūtį, o vėliau nemalonūs pojūčiai pamažu rimsta.
Skausmo ir įtrūkimų dažnai padeda išvengti spenelių grūdinimas jau nėštumo metu. Prausiantis juos galima patrinti šiurkštesne plaušine ar rankšluosčiu, į liemenėlę įsidėti gabalėlį drobės, kad speneliams būtų šiurkščiau.
Spenelių įtrūkimus ne tik skauda, pro juos į pieno liaukas gali patekti infekcija. Daugeliu atvejų speneliai įtrūksta dėl netaisyklingos kūdikio padėties žindymo metu. Jeigu spenelių oda sutrūkinėjo, kūdikiui pirmiausia duokite tą krūtį, kurią mažiau skauda. Įtrūkimus efektyviai gydo pačios mamos pienas, todėl po maitinimo dar šiek tiek jo išspauskite ir leiskite jam nudžiūti ant spenelio. Padės ir oro vonios. Galima spenelių odą patepti specialiais kremais, pvz., "Bepanthen", "Garmastan".
Plokščius ar net įtrauktus spenelius turi apie 10 proc. moterų. Dažniausiai tai netrukdo žindyti, nes mažylis žinda ne spenelį, o areolę. Nėštumo metu rekomenduojama bandyti koreguoti spenelio formą. Prieš kiekvieną žindymą taip pat reikėtų spenelį patempti į išorę ir paruošti žindymui.
Pirmosios žindymo bėdos neretai užklumpa jau antrą trečią dieną po gimdymo. Pienas, užuot normaliai tekėjęs, pradeda kauptis pieno liaukose ir krūtys ištinsta, pasidaro sunkios ir kietos lyg akmenys, o išalkęs naujagimis net nepajėgia apžioti spenelio. Moteris jaučia sunkumą, tempimą krūtyse, jos būna skausmingos, kartais šiek tiek pakyla kūno temperatūra (bet ne aukštesnė nei 38 laipsniai). Būna ir tokių atvejų, kad krūtis lieka minkšta, tačiau kai kuriose jos vietose galima apčiuopti sukietėjimų grūdėtu paviršiumi.
Pieno sąstovis (laktostazė)
Pieno sąstovis - tai būklė, kai pienas kaupiasi pieno liaukose ir negali laisvai tekėti. Tai gali sukelti krūtų patinimą, sunkumą, skausmą ir net karščiavimą. Jei pieno sąstovis neišsprendžiamas, jis gali peraugti į mastitą.
Kaip tai atrodo? Būklė panaši į pilnas krūtis: krūtys karštos, kietos, sunkios, tačiau jau atsiranda skausmas, oda gali blizgėti ir parausti, o dėl didelio odos įsitempimo spenelis gali suplokštėti. Kūdikiui sunku žįsti, nes pienas teka sunkiai ir lėtai.
Kada dažniausiai tai nutinka? Jeigu mamai gimdymo metu buvo lašinta daug skysčių, prasidėjus pieno gamybai, apie 3-5 dieną po gimdymo, gali atsirasti krūtų patinimas. Tačiau taip gali nutikti ir tada, kai kūdikis žinda neefektyviai, kai žindoma nepakankamai dažnai ar ribojamas laikas, kiek kūdikiui leidžiama žįsti.
Ką daryti? Kaip ir esant pilnoms krūtims, reikia žindyti dažnai ir neriboti žindimo laiko įsitikinus, kad kūdikis gerai apžiojo krūtį. Bet kokios formos šiluma (dušas, šiltas kompresas iš ryžių ar vyšnių kauliukų, karštame vandenyje sumirkytas ir nugręžtas rankšluostis) 5-10 minučių prieš maitinimą paskatina pieno tekėjimą. Jeigu rudas laukelis sukietėjęs, suminkštinkite ir ištraukite šiek tiek pieno rankomis. Vienas būdas yra suminkštinti spaudžiant rudąjį laukelį vidun, link krūtinės. Sudėkite abiejų rankų pirštus išskyrus mažylius ir nykščius ratuku ant rudojo laukelio aplink spenelį ir švelniai spauskite tiek, kad nekeltų skausmo. Laikykite taip, kol pajusite, kad spaudimo jausmas sumažėjo, tada dar šiek tiek paspauskite ir laikykite toliau. Iš viso gali reikėti 2-3 minučių, kol skysčiai audiniuose bus nustumti gilyn į krūtį ir rudasis laukelis suminkštės. Šį metodą galima taikyti tiek sėdint, tiek gulint. Taip pat galite masažuoti krūtį, tik šiuo atveju masažuojama nuo spenelio link pažasties ir nuo spenelio link krūtinės centro (krūtinkaulio). Šiuo atveju tiesiog stengiamasi nustumti skysčius į limfinius mazgus, kurie išsidėsę minėtose vietose. Kaip tai daroma galite pasižiūrėti šiame video įraše "The Basics of Breast Massage and Hand Expression". Iš patirties gana efektyvu yra masažuoti krūtis gulint. Masažuoti gali pati mama arba kitas žmogus. Labai svarbu, kad masažas būtų švelnus, nes krūtis yra liaukinis audinys ir gali būti lengvai pažeidžiamas. Maitinimo metu švelniai glostykite krūtį nuo krūtinės link spenelio. Po maitinimo galite uždėti vėsų kompresą ir laikyti iki 20 minučių. Tai gali būti ledas, šaldytos daržovės ar kopūsto lapai, tik nedėkite kompreso ant spenelio. Jeigu būklė nepagerėja per parą, kreipkitės į gydytoją.

Mastitas: ūminis krūties uždegimas
Mastitas - tai ne pieno sąstovis, bet mikrobų sukeltas ūmus infekcinis pieno liaukos uždegimas. Mastitas dažniausiai prasideda, jei krūtyse atsiradę sukietėjimai nėra išmasažuojami, pienas negali išbėgti, o į pieno liaukas patenka infekcija (dažniausiai stafilokokų, rečiau streptokokų, žarnyno lazdelių). Mikroorganizmai gali įsiskverbti per spenelių įtrūkimus ar net mikroįtrūkimus arba per pieno latakus, atsiveriančius į spenelį. Mikrobų į krūtį gali patekti įvairiais būdais: iš žindančio kūdikio nosiaryklės, nuo nešvarių rankų, drabužių.
Pasak KUL Krūtų ligų centro vadovės dr. A. Čižauskaitės, ūminis mastitas - pieno liaukos uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis žindymo laikotarpiu segmentinių latakų, maišelių pavidalo alveolių ir juos supančio jungiamojo audinio uždegimu. Pasak A. Čižauskaitės, jis dažniausia kyla dėl mechaninio pieno tekėjimo krūtyje sutrikimo ar paties pieno mikroorganizmų disbalanso.
Ligos pradžioje moteris pajunta stiprų skausmingumą ar deginimo pojūtį vienoje krūties dalyje, pastebi odos paraudimą, čiuopia sukietėjimą, pakitusi krūties sritis tampa karšta. Būklės nekoreguojant sukietėjimas ir paraudimas gali išplisti, apimdamas visą krūtį, atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, silpnumas. Dažniausiai simptomai vystosi palaipsniui - iš pradžių juntamas diskomfortas, vėliau prisideda bendri uždegiminiai požymiai, panašūs į gripo simptomus.
Pirmoji pieno liaukos uždegimo stadija vadinama seroziniu mastitu. Pagrindinis požymis - pakyla labai aukšta (iki 39-40 laipsnių) kūno temperatūra, smarkiai pablogėja savijauta, neretai skauda galvą, apima silpnumas, mieguistumas arba, atvirkščiai, kankina nemiga. Krūtis padidėja, parausta, joje galima užčiuopti aiškių ribų sukietėjimų. Žindyti dažniausiai galima, nes svarbiausia užduotis - priversti tekėti pieną ir gerai ištuštinti krūtį, o tą geriausiai gali atliks žindantis kūdikis. Likęs pienas po maitinimo nutraukiamas pientraukiu ar rankomis. Po maitinimo ant krūties, pridengtos rankšluosčiu, dėkite maišelį su ledukais.
Serozinis mastitas gali virsti pūlingu. Tuomet krūtis dar labiau padidėja, o jos oda įgauna melsvą atspalvį, išryškėja poodžio venos. Po kelių dienų skausmingi sukietėjimai suminkštėja - susidaro pūlinys. Sergant šiuo mastitu padidėja ir pradeda skaudėti pažasties limfmazgiai. Sergant pūlingu mastitu žindyti laikinai negalima, nes piene esančių pūlių pateks į kūdikio žarnyną, o vėliau ir į kraują.

Mastito priežastys ir rizikos veiksniai
Mastitas dažniausiai išsivysto dėl bakterinės infekcijos ar pieno stazės, tačiau tam tikri veiksniai gali padidinti šios būklės riziką. Bakterinė infekcija: Dažniausia mastito priežastis yra bakterijos, tokios kaip Staphylococcus aureus, kurios patenka į krūtį per spenelio įtrūkimus ar pieno latakus. Pieno stazė: Nepakankamas krūties ištuštinimas žindymo metu, nereguliarus žindymas arba per ilgos pertraukos tarp maitinimų, netinkama žindymo technika, spaudžianti liemenėlė ar drabužiai gali sukelti pieno stazę.
Krūties mastitą ir laktostazės atsiradimą įtakoja šie veiksniai: Per ilgi žindymo tarpai - kuomet vaikas nuo pirmų dienų yra maitinamas rečiau nei kas 3 val. Per trumpas žindymo laikas - kuomet vaikas nespėja ištuštinti krūtinės aktyviame pieno gamybos laikotarpiu. Krūtų spenelių traumos - dėl netaisyklingo kūdikio krūties apžiojimo formuojasi įtrūkimai ir žaizdos spenelių srityje. Tai didina infekcijų riziką, retesnį žindymą dėl patiriamo skausmo ir galiausiai mastitą. Kitos intervencijos - mišinuko (buteliuko) ir čiulptuko naudojimas gali retinti krūties davimą ir netaisyklingą ar nepakankamą kūdikio žindymą.
Mastitą gali nulemti labai įvairios priežasties, dažnai jas netgi būna sunku susieti su šia liga. Tai ir nepakankamai dažnas ar pernelyg trumpas žindymas, kai krūtis neištuštinama, ir netinkamas kūdikio pridėjimas prie krūties žindant, ir neteisingas spenelio apžiojimas. Taip pat pieno nutraukimas pientraukiu ar rankomis, ilgi tarpai tarp nutraukimų, dalies pieno palikimas krūtyje.
Kitos priežastys, susijusios su spenelių pažeidimais: netinkama krūtų priežiūra ir asmens higienos nesilaikymas. Sutrūkinėjusius, suskilusius spenelius reikia gydyti, koreguoti žindymo techniką, kad jų pažeidimų neatsirastų pakartotinai, nes pro juos į organizmą gali patekti infekcija. Žindančios mamos turi dažnai plauti rankas. Įtakos gali turėti ir anatomija - plokšti ar įtraukti speneliai, randai.

Mastito gydymas ir prevencija
Pasak KUL Krūtų ligų centro vadovės dr. A. Čižauskaitės, ūminio mastito gydymas neturėtų būti paremtas agresyviomis manualinėmis intervencijomis ar skubotu antibiotikų skyrimu. Būtina suprasti, jog motina ir jos kūdikis yra labai glaudžiai susijusi bei nuolat viena prie kito prisitaikanti visuma. Ankstyvas žindymo laikotarpiu krūtyje atsiradusio uždegiminio proceso atpažinimas ir tinkamas būklės valdymas gali padėti išvengti antibiotikų vartojimo ar chirurginių intervencijų. Dažnai užtenka profesionalios žindymo korekcijos ir aktyvaus stebėjimo. Žindymo nutraukimas šioje situacijoje retai kada yra būtinas - priešingai, tęsiamas žindymas yra saugus tiek žindyvei, tiek ir kūdikiui.
Tinkamas kūdikio priglaudimas, žindymas pagal poreikį ir nespaudžianti apranga - tai paprasti dalykai, kurie iš tikrųjų veikia. Daugelio mastito atvejų galima išvengti, jei moteris nuo pat pradžių taiko teisingą žindymo praktiką. Svarbu žindyti reguliariai ir pagal kūdikio poreikius, vengti ilgesnių pertraukų tarp maitinimų. Taip pat svarbu vengti per stipraus masažo ar spaudimo, kuris gali pažeisti krūties audinius. Liemenėlė turi būti patogi ir nespaudžianti, o pientraukiai turėtų būti naudojami tik esant būtinybei.
Jei tai uždegiminė forma, dažnu atveju pakanka konservatyvių priemonių. Slopinti uždegimą ir skausmą galima naudojant ledą, vartojant ibuprofeną, saulėgrąžų ar sojos lecitiną. Rekomenduojama mažos koncentracijos steroidiniu tepalu gydyti spenelio pūsles ir vengti jų atvėrimo. Tai pat patariama gydyti per gausią pieno gamybą. Prieš maitinant kūdikį, skaudamą krūtį galima pašildyti šiltu kompresu arba pastovėti po šilta dušo srove. Duoti žįsti kūdikiui krūtį, kad jo smakras būtų atsuktas į pusę, kurioje paraudimas ar guzelis. Taip stimuliuojama pažeista vieta, lengviau bėga pienas ir mažesnė tikimybė pieno sąstoviui. Svarbu įsitikinti, kad žįsdamas kūdikis teisingai apžiojo krūtį. Žindymo metu galite švelniai pirštų galiukais masažuoti krūtį. Nuo skaudamos vietos link spenelio. Masažas turi būtų ypatingai švelnus ir be papildomo diskomforto jautimo. Po žindymo ant skaudamos krūties dalies uždėkite kopūsto lapą (arba kitą šaltą kompresą). Svarbu, kad kopūstas nedengtų spenelio ir rudojo laukelio dalies. Kopūsto lapą keiskite vos tik jis sušils. Patį kopūstą laikykite šaldytuve, kad dedami lapai būtų vėsūs.
Antibiotikai skiriami tik bakterinio mastito atveju. Dažniausiai skiriami penicilinai arba cefalosporinai, saugūs žindymo metu.
Pasireiškus mastitui žindymas toliau tęsiamas, taip pat ir vartojant priešuždegiminius preparatus, antibiotikus. Taikomas tik švelnus limfodrenažinis masažas - glostoma nuo spenelio atgal, ant krūtų dedami vėsūs ar šalti kompresai po maitinimo ar pieno traukimo.
Moteriai karščiuojant, naudojami temperatūrą mažinantys preparatai.
Svarbiausia ir veiksmingiausia laktostazės prevencijos priemonė yra kūdikio žindymas pagal poreikį. Atkreipkite dėmesį į žindymo techniką, t.y. Įsitikinkite, kad kūdikis žinda efektyviai: atkreipkite dėmesį į jo svorio augimą, šlapinimosi dažnį, atpylinėjimą ir kt.

Kada kreiptis į gydytoją?
Taikant tinkamą ūminio mastito gydymą, o krūties būklei negerėjant, žindyvė privalo būti apžiūrėta krūtis tiriančio specialisto. Jei patiriate didelį skausmą, jūsų gydytojas patars, kokie skausmą malšinantys vaistai jums tinkami. Jei skausmas nepraeina per 48 valandas, kreipkitės į savo gydytoją konsultacijos.
Jei pastebite mastito požymius, tokius kaip krūties skausmas, paraudimas, patinimas ar karščiavimas, nedelsdami konsultuokitės su gydytoju, ginekologu ar žindymo specialiste, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas. Venkite savarankiško gydymo, maisto papildų ar alternatyvių metodų naudojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti neefektyvu ar sukelti komplikacijų. Jei svarstote konservatyvias priemones, tokias kaip dažnesnis žindymas, šilti kompresai ar sveikesnė mityba, aptarkite šiuos veiksmus su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei.
Grybelinė infekcija (pienligė) žindymo metu
Mikozės - tai infekcinės ligos, kurias sukelia mikroskopiniai grybeliai, dažniausiai Candida. Dėl jų atsiranda opų kūdikio burnoje ir vystosi spenelių grybelinės infekcijos. Mikozės simptomai yra niežulys ir baltos apnašos ant skausmingų spenelių. Grybelio pažeista oda parausta, įsitempia, atrodo, kad ji švyti, lengvai trūkinėja ir kraujuoja. Kartais ant spenelio ar areolės matomi balti taškeliai ar guzeliai, kurie nenusitrina.
Kūdikiui žindant ir tarp maitinimų žindanti mama krūtyje jaučia diegiantį skausmą. Jei mama užsikrėtusi grybeliu, infekcija dažniausiai užkrečia ir kūdikis: mikozė sukelia bėrimą (mažais raudonais taškiukais) aplink lyties organus ir opas burnoje, kurios burnos gleivinėje atrodo kaip baltos dėmelės (ant gomurio, dantenų, liežuvio, skruostų vidinėje pusėje) ir primena pieno likučius, tačiau bandant juos nutrinti ima kraujuoti.
Reikia gydyti ir mamą, ir kūdikį, net jei mikozės simptomai pasireiškia tik vienam iš jų. Trumpai tariant, reikia gydyti duetą! Nistatino tirpalu skalaukite kūdikio burną (dantenas, gomurį, vidinę skruostų pusę, maždaug 3-4 kartus per dieną) ir savo krūtis (spenelį ir areolę) po kiekvieno žindymo. Gydymas nistatinu turėtų trukti nuo 10 iki 14 dienų. Kai kurie gydytojai rekomenduoja vandeninį genciano violetinį tirpalą kūdikio burnai ir mamos krūtims skalauti arba specialius priešgrybelinius tepalus, kuriais tepami speneliai ir areolės.

Laikykitės higienos. Dažnai plaukite rankas (kiekvieną kartą prieš ir po žindymo) ir trumpai kirpkite nagus. Dažnai keiskite mamos ir kūdikio rankšluosčius, apatinius drabužius ir pižamas, skalbkite juos aukštoje temperatūroje ir išlyginkite. Vadovaudamasi šiais patarimais, per savaitę turėtumėte pastebėti pagerėjimą: dings skausmas ir pradės gyti žaizdos. Jei nejaučiate pagerėjimo, kreipkitės į gydytoją, nes gali būti, kad jums bakterinė infekcija arba mastitas. Grybelinė infekcija nėra kontraindikacija žindymui, ypač jei gydomi ir mama, ir kūdikis. Jei dėl pažeistų spenelių skausmo žindyti sudėtinga, galite vartoti vaistus nuo skausmo, kurių sudėtyje yra paracetamolio ar ibuprofeno. Jei ir tai nepadeda, o skausmas žindymo metu tampa nepakeliamas, kol užgis speneliai, traukite pieną pientraukiu.

