Kiekvienas iš mūsų nuolat gauname didesnes ar mažesnes radioaktyvios spinduliuotės dozes. Ją skleidžia ne tik saulė, bet ir elektros prietaisai, aplinka. Tačiau didžiausią spinduliuotės dozę gauname atliekant rentgeno tyrimus, todėl daugelis tiesiog vengia juos atlikti. Ypač baiminamasi dėl vaikų, ar rentgeno tyrimai nėra jiems kenksmingi?
Šiuolaikinės medicinos neįmanoma įsivaizduoti be radiologinių tyrimų. Net ir atsiradus tobulesniems tyrimams - kompiuterinei tomografijai, magnetiniam rezonansui, rentgenas vis tiek išlieka labai populiarus.
Pasak Vilniaus Centro poliklinikos gydytojos radiologės Eglės Tamošaitienės, vaikų sveikatos sutrikimų diagnostikai atliekami rentgeno tyrimai leidžia patikslinti gydytojo įtariamą diagnozę.
Rentgenodiagnostinių tyrimų paskirtis vaikams
„Vaikams rentgenodiagnostiniai tyrimai atliekami, kai įtariama infekcija (pvz. plaučių ar prienosinių ančių uždegimas), kaulų lūžiams bei sąnarių išnirimams diagnozuoti, kaulų sugijimui įvertinti, nustatyti vaikų kaulinio amžiaus pokyčius, įtariant svetimkūnius, profilaktiniais tikslais prieš operacijas.
Atliktoje krūtinės ląstos rentgenogramoje galime įvertinti plaučių audinio parenchimą, kraujagyslinį piešinį, šaknų struktūrą, širdies ir aortos parametrus, stuburo krūtininę dalį“, - teigia Centro poliklinikos specialistė.
Spindulių apšvita ir saugumas
Pasak E. Tamošaitienės, jonizuojančiosios spinduliuotės dozė vaikams turi būti tokia maža, kad jos pakaktų diagnozei nustatyti. Lietuvoje yra nustatyti vaikams rekomenduojami medicininės apšvitos lygiai, taikomi medicininių diagnostinių ir gydymo procedūrų metu, kurioms naudojama jonizuojančioji spinduliuotė.
Svarbu pastebėti, kad rentgenologiniai tyrimai vaikams yra atliekami tik tada, kuomet tokio pobūdžio tyrimai yra būtini ir yra labai naudingi, nustatant sveikatos problemų sutrikimų priežastis. Gydytojas, kuris skiria rentgenodiagnostikos tyrimą, turi visada įvertinti tyrimo naudą ir galimą žalą paciento sveikatai.
Taip pat žr
Apsaugos priemonės
Taikant rentgenodiagnostikos procedūras, pagrindine problema išlieka pacientų radiacinės saugos užtikrinimas. Procedūrų metu apšvitą gauna ne tik tiriamasis organas, bet ir aplinkiniai audiniai bei organai. Viena iš priemonių, skirtų aplinkiniams organams apsaugoti nuo nereikalingos apšvitos, yra apsauginių priemonių naudojimas, tačiau neteisingai arba bereikalingai naudojant apsaugos priemones, jos neduos jokio efekto radiacinės saugos požiūriu, o atskirais atvejais, gali ir pakenkti tyrimo kokybei. Griežtų reikalavimų, kada ir kokias apsaugas taikyti, nėra. Pacientų apsaugai dažniausiai naudojamos švinuotos prijuostės ir švinuotos skydliaukės apykaklės.
Šiuolaikiniai rentgeno aparatai konstruojami taip, kad žmogus gautų kuo mažesnę radiacijos apšvitą.
Daugumoje pasaulio šalių naujagimiai yra tikrinami ir dėl kitų retų, sveikatai labai pavojingų ligų. Šių ligų požymiai paprastai yra nepastebimi ar neatpažįstami iš karto po gimimo, tačiau negydoma liga gali sukelti žalą sveikatai jau po kelių savaičių ar mėnesių ir netgi lemti staigią kūdikio mirtį.
Radiologiniais tyrimais nustatoma arba patikslinama onkologinės ligos diagnozė. Tačiau prieš atvykstant tirtis, neretam pacientui kyla pačių įvairiausių klausimų. Ar prieš radiologinius tyrimus galima pavalgyti? Ar tokius tyrimus galima atlikti nėščioms moterims? Ar tyrimai yra skausmingi? Ar per radiologinius tyrimus patiriama apšvita pavojinga žmogui?
Radiologiniai tyrimai ir spindulinė terapija yra du skirtingi dalykai, tačiau pasitaiko atvejų, kai pacientai šiuos terminus painioja ir mano, kad jiems paskirtas atlikti ne radiologinis tyrimas, o spindulinės terapijos seansas. „Radiologiniai tyrimai - tai galimybė pamatyti žmogaus vidaus organus ir juose esančius pakitimus elektromagnetinių bangų pagalba. Tyrimams naudojama tiek jonizuojanti, tiek nejonizuojanti spinduliuotė. Tiriamoji sritis gali būti peršviečiama rentgeno spinduliais - atliekant rentgeno, mamografijos ir kompiuterinės tomografijos tyrimus. Atliekant kaulų ar skydliaukės scintigrafiją gali būti naudojami radioaktyvūs izotopai. Atliekant magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus naudojamas magnetinis laukas ir radijo dažnio bangos. Atliekant ultragarsinį tyrimą naudojamos akustinės bangos. Radiologinių tyrimų metu tiriamoji sritis yra „peršviečiama“ tam tikra spinduliuote, matyt dėl to pacientai juos ir sumaišo su švitimu ar radioterapija - kai spinduliuotė naudojama ne diagnostikos, o gydymo tikslais,“ - paaiškina Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja, gydytoja radiologė dr. J. Ušinskienė.
Ankstesnių laikų rentgeno aparatai buvo sudėtingesni ir reikalavo ilgesnio apdorojimo laiko. Šiuolaikiniai skaitmeniniai rentgeno aparatai pasižymi jautriais jutikliais ir yra užprogramuojami, todėl tyrimas užtrunka labai trumpai - nuo kelių ar keliasdešimt milisekundžių iki sekundės.
„Atliekant krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, pavyzdžiui, įtariant pacientui plaučių uždegimą, jis gauna tokį kiekį jonizuojančiosios spinduliuotės, kiek paprastai žmogus gauna radiacijos iš aplinkos per kelias dienas. Tiriant kitus organus, dozės yra šiek tiek didesnės. Visi tyrimai, rentgeno - taip pat, turi būti atliekami tada, kai tikrai reikia, ir jų nauda yra gerokai didesnė už galimą žalą. Pavyzdžiui, kai gydytojas po apžiūros ir kitų atliktų tyrimų negali nustatyti diagnozės. Buvo atliktas mokslinis tyrimas, kaip didėja tikimybė susirgti vėžiu gavus tam tikrą apšvitos dozę. Paaiškėjo, kad ji nėra didelė“, - sako G. Michailovas.
Kaip užtikrinamas saugumas tyrimo metu?
Per tyrimą vaikas turi nejudėti. Antraip vaizdas bus „išplaukęs“. Darant plaučių nuotrauką ar tiriant pilvo organus reikia sulaikyti kvėpavimą, nes kvėpuojant plaučiai juda ir nuotrauka gali būti netiksli. Jei rentgenograma daroma mažam vaikučiui, šis suvystomas į specialų vokelį (fiksatorių), kad nejudėtų. Jei priešindamasis ir verkia, jis nejuda taip stipriai, kad tyrimas būtų netikslus. Kokio amžiaus mažylis jau sugeba pasėdėti ramiai? Gydytojas sako, kad tai labai priklauso nuo vaiko. Kartais neįmanoma sutarti su keturmečiu, o kitas mažesnis būna sukalbamesnis. Vaiką atliekant tyrimą gali prilaikyti ir padrąsinti tėvai.
Tyrimui nereikalingos kūno vietos uždengiamos specialiomis švino pripildytomis prijuostėmis, saugančiomis nuo apšvitos. Pavyzdžiui, jeigu reikia padaryti kojos piršto rentgeno nuotrauką vaikui, šis pasodinamas ir rekomenduotina kūną iki pėdos uždengti prijuoste. Šios prijuostės uždedamos ir lydintiems tėveliams, laikantiems mažą vaikutį. „Atliekant tyrimą susidaro antriniai spinduliai, kurie sklinda įvairiomis kryptimis, prijuostės šalia esantiems reikalingos, kad apsisaugotų nuo jų“, - sako radiologas.
Jis pataria esant galimybei vaiko į rentgeno kabinetą nelydėti besilaukiančiai moteriai. Iki 18 nėštumo savaitės vaisius yra jautriausias rentgeno spinduliams. Geriau, kad mažylį atneštų kitas šeimos narys ar paprašyti medicinos personalo pagalbos.
Į klausimą, ar rentgeno tyrimai kūdikiams ir mažiems vaikams daromi taikant nejautrą, pašnekovas atsako neigiamai: „Bet kokia anestezija yra papildomas įsikišimas į organizmą, ir jei to įmanoma išvengti, taip ir darome.“
Rentgeno tyrimų istorija ir taikymas
Elektromagnetines didelės energijos bangas 1895 m. atrado Wilhelmas Röntgenas, tad ligų diagnostikai rentgenas naudojamas per šimtą metų. Net ir atsiradus tobulesniems tyrimams - kompiuterinei tomografijai, magnetiniam rezonansui, vis tiek išlieka labai populiarus. Ypač nepakeičiamas patyrus traumą, kai reikia diagnozuoti lūžius. Kartais jis papildo ultragarso tyrimą, pavyzdžiui, tiriant kūdikius dėl klubų displazijos. Šiuo atveju dažniausiai atliekamas ultragarsis tyrimas, o jei diagnozė neaiški - rentgenas.
Bene dažniausiai atliekamas rentgeno tyrimas - vadinamoji plaučių nuotrauka (krūtinės ląstos rentgenograma). Ji skiriama vaikui įtariant, tarkim, bronchitą, bronchiolitą, plaučių uždegimą, tuberkuliozę ir kt. Vaikas dūsta, stipriai kosėja, kas jam? Kaip gydyti toliau? Į šiuos klausimus padeda atsakyti rentgeno tyrimas. Tačiau jei vaikas atlikti plaučių rentgeną siunčiamas trečią kartą per metus, ar tai jam nepadarys žalos, klausiame specialisto.
„Kaip minėjau, darant krūtinės ląstos rentgenogramą gaunama spinduliuotė prilygsta 2-3 dienų spinduliuotei, gaunamai iš gamtos, ji tikrai nėra didelė. Darant kitus tyrimus - pilvo, stuburo, dubens rentgeno nuotraukas, rentgeno spindulių dozės didesnės, tad galima pasvarstyti, kaip dažnai juos atlikti. Jei gydytojas nusprendė, kad toks tyrimas būtinas, manau, tai pagrįsta. Jei gydytojas radiologas mato, kad paskirtas tyrimas yra nepagrįstas, tai ir neatlieka.“
Kiti svarbūs tyrimai
Kartais rentgeno tyrimo nepakanka ir pagalbon pasitelkiami kiti tyrimai - kompiuterinė tomografija ir magnetinis rezonansas.
Magnetinis rezonansas
Tyrimas paremtas stipriais magnetiniais laukais ir elektromagnetinėmis bangomis, jonizuojančios spinduliuotės, galinčios paskatinti ląstelių pakitimus, jame nėra. Kol kas nėra duomenų, kad magnetinio rezonanso tyrimas žalingas. Šis tyrimas trunka ilgai - iki valandos, todėl mažiesiems atliekamas su anesteziologo pagalba, kai vaikas užmigdomas. Tik mokyklinukai sugeba išgulėti ramiai patys. Šis tyrimas itin efektyvus tiriant galvos smegenų patologijas: raidos anomalijas, encefalitus ir pan. Taip pat norint įvertinti sąnarius, raiščius. Kadangi tyrimas trunka ilgai, vaikams reikia anesteziologo pagalbos, jų atliekama gana nedaug. Šio tyrimo Vilniuje tenka palūkėti.
Kompiuterinė tomografija
Atliekant tyrimą naudojami rentgeno spinduliai, kurių apšvitos dozė didesnė, negu atliekant įprastą rentgeną. Galima tirti daugybę organų, trunka gerokai trumpiau negu magnetinio rezonanso tyrimas - vos keliasdešimt sekundžių. Tai itin svarbu patyrus traumą, ypač galvos smegenų, norint greitai sužinoti, ar nepažeistos smegenys, nelūžo kaukolė, stuburas ir pan. Kompiuterinė tomografija labai mažiems vaikams atliekama taikant nejautrą. Vienas naujesniių įsimintinų atvejų gydytojo G.Michailovo darbe buvo vaikas, kuriam atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą galvoje buvo rastas auglys.
Atsirandant naujiems tyrimo būdams, kyla klausimas, o gal ateityje rentgeno aparatai išvis išnyks? „Vargu, - sako gydytojas radiologas. - Buvo prognozuojama, kad kompiuterinė tomografija išnyks atsiradus magnetinio rezonanso tyrimui, bet nieko panašaus nenutiko. Kiekvienas tyrimas svarbus, turi pliusų ir minusų. Gal kada nors Lietuva bus turtinga šalis ir kiekviena ligoninė turės po keletą magnetinio rezonanso aparatų“, - optimistiškai atsisveikina pašnekovas.
Profilaktinis krūtinės ląstos (plaučių) rentgenologinis tyrimas
Rentgenologinis tyrimas atliekamas ne tik esant nusiskundimams, bet ir profilaktiškai darbuotojams, kurių darbo sąlygos kenksmingos ar yra padidintos rizikos susirgti užkrečiamomis infekcinėmis ligomis. Profilaktinis rentgenologinis tyrimas yra greitas, neskausmingas ir saugus, atliekamas naudojant šiuolaikines technologijas su minimalia apšvitos doze. Rentgenologiniam tyrimui atlikti reikalingas gydytojo siuntimas.
Greitas rentgeno tyrimas be eilių, kuris trunka vos 5-10 minučių. Tyrimo kaina - 17€
Registracija: +370 (37) 750 800; +370 (655) 08 000
Laukiame jūsų: I-V 8.00-20.00, Savanorių pr.
Rentgeno spinduliai paprastai yra saugūs, kuomet naudojami kontroliuojamoje medicinos ir diagnostikos aplinkoje. Tačiau per didelis arba nereikalingas rentgeno spindulių poveikis gali padidinti su spinduliuote susijusių sveikatos problemų, pavyzdžiui, vėžio, riziką. Pacientas tyrimą gali atlikti jo paties pasirinktoje medicinos įstaigoje. Radiologai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai imasi atsargumo priemonių, kad procedūros metu sumažintų radiacijos poveikį, pavyzdžiui, ekranuoja pilvą ir naudoja mažiausią įmanomą dozę, reikalingą diagnostikos tikslams pasiekti. Rentgeno procedūros trukmė gali skirtis, priklausomai nuo spinduliuotės tipo, tiriamos kūno dalies ir naudojamos įrangos. Daugeliu atvejų paprastą vienos kūno dalies rentgeno nuotrauką, pavyzdžiui, rankos ar krūtinės ląstos, galima padaryti per kelias minutes.
„Žmonija nuolat yra veikiama jonizuojančiosios spinduliuotės ir ląstelės yra prisitaikę gyventi tokiomis sąlygomis, todėl nedidelis kiekis jonizuojančiosios spinduliuotės reikšmingos įtakos organizmo pažeidimams neturi. Paprastai rentgeno tyrimų metu jonizuojančiosios spinduliuotės kiekis yra nedidelis, todėl tokių tyrimų bijoti nereikėtų, tačiau tyrimus kartojant nepagrįstai dažnai, galima ir pakenkti,“ - papildo NVI Medicinos fizikos skyriaus vedėjas, vyresnysis medicinos fizikas dr. J. Venius.
Todėl, anot medicinos fiziko, prieš skirdamas tyrimą su rentgeno spinduliais, gydytojas vertina, ar toks tyrimas yra tikrai būtinas. „Kalbant apie tyrimus jonizuojančiąja spinduliuote, labai svarbu yra pagrįstas tyrimo paskyrimas. Paskirdamas tyrimą gydytojas visada įvertina, ar medicininei informacijai gauti yra būtinas rentgenologinis tyrimas ir ar toks tyrimas nebuvo darytas paskutiniu metu. Būtent vertinant klinikinės naudos ir galimos žalos santykį yra sudėlioti ir profilaktiniai patikrinimai, ir atrankinės programos tvarkaraščiai,“- kalba dr. J. Venius.
Tad kaip atliekant radiologinius tyrimus įvertinama pusiausvyra tarp paciento patiriamos apšvitos ir tyrimo vaizdo kokybės? Anot dr. J. Veniaus, vaizdo kokybės ir dozės, reikalingos vaizdui gauti, parinkimas yra ilgas procesas, kurio metu yra sukuriama tam tikro susirgimo ar tam tikros lokalizacijos rentgenologinio ištyrimo protokolas. „Rutininės kokybės kontrolės patikrinimų tikslas, vertinti, jog tiek vaizdo kokybė, tiek dozė, reikalinga tokiam vaizdui gauti, išliktų nekintanti. Tam reikalui yra naudojamos standartizuotos modelinės sistemos - kokybės kontrolės fantomai. Tai yra prietaisai, leidžiantys objektyviai įvertinti įvairius parametrus, pvz. „Apibendrinus galima teigti, kad optimalus radiologinis tyrimas yra suvokiamas kaip tinkamiausių tyrimų parinkimas pagal iškeltus klinikinius uždavinius, kai tyrimai atliekami konkrečiai situacijai optimaliu tyrimo metodu (kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsas), optimaliai parinktais techniniais parametrais, optimaliu laiku ir adekvačiai įvertinus galimus rezultatus. Radiologijos technologas, gydytojas radiologas ir medicinos fizikas turi bendradarbiauti ir siekti gauti optimalios kokybės vaizdus su mažiausia apšvitos doze, panaudojant kompiuterinės tomografijos įrangos gamintojų įdiegtus optimizavimo algoritmus, leidžiančius sumažinti tyrimų metu gaunamą jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą,“ - pasakoja dr. J. Venius.
Taigi, NVI, priklausomai nuo rentgenologinės įrangos tipo, kokybės kontrolės patikrinimai gali būti atliekami net ir kiekvieną dieną, tuo tarpu tam tikri, mažiau kintantys, parametrai gali būti tikrinami ir vieną kartą metuose. „Pavyzdžiui, mamografinės įrangos kokybiškas veikimas yra tikrinamas vieną kartą per savaitę, įvertinant vaizdo kokybę bei dozės stabilumą, o išsamiai dozimetriniai parametrai yra patikrinami vieną kartą į pusmetį. Kito, dažnai sutinkamo rentgenologinio ištyrimo - kompiuterinės tomografijos - kokybiško veikimo patikrinimas prasideda vos įjungus aparatą. Prietaisas pats sutikrina rentgeno spindulių šaltinio (rentgeno vamzdžio) charakteristikas, o išsamus generuojamos dozės patikrinimas vykdomas vieną kartą metuose. Papildomai, nuolat (kartą per savaitę) yra kontroliuojama vaizdo kokybė, taip užtikrinant, jog pacientui atlikus tyrimą vaizduose nestebėsime artefaktų dėl įrangos nekokybiško veikimo,“ - reziumuoja dr. J. Venius.
„Antėja“ diagnostikos centre Vilniuje ir klinikose Kaune (NAUJIENA), Klaipėdoje, Panevėžyje bei Marijampolėje atliekame įvairius rentgeno tyrimus. Jie gali būti skiriami įvairioms organizmo sistemoms tirti, pavyzdžiui, plaučiams, nustatant tuberkuliozę, navikus ir kt. Taip pat rentgeno tyrimai leidžia nustatyti įvairias urologines ligas, tokias kaip akmenligė ir pan. Rentgenas yra pagrindinė tyrimo priemonė, norint įvertinti kaulų ir sąnarių būklę bei nustatyti lūžius, kitas traumas, vystymosi sutrikimus ir pan. Rentgeno tyrimas, kitaip - rentgenas, yra medicininis vaizdavimo metodas, kurio metu rentgeno spinduliais sukuriami išsamūs kūno vidaus vaizdai. Minkštieji audiniai, pavyzdžiui, raumenys ir organai, praleidžia rentgeno spindulius ir gautame vaizde atrodo kaip pilki atspalviai, o tankesnės struktūros, pavyzdžiui, kaulai ir svetimkūniai, sugeria daugiau rentgeno spindulių ir atrodo kaip baltos sritys. Krūtinės ląstos rentgenas parodo širdį, plaučius ir stambiąsias kraujagysles, padeda diagnozuoti tokias ligas kaip plaučių uždegimas, plaučių vėžys ir širdies problemos. Kaulų ir sąnarių rentgeno tyrimas leidžia diagnozuoti lūžius, artritą ar kaulų infekcijas. Prieš rentgeno tyrimą pacientų paprastai prašoma nusiimti visus papuošalus, metalinius daiktus ir drabužius tiriamoje srityje, kad šie netrukdytų rentgeno nuotraukoms. Kai kurių tyrimų metu gali būti uždedama apsauga nuo apšvitos. Reikalingas galvos ar plaučių rentgenas Vilniuje su siuntimu? O gal norite išsitirti Klaipėdoje arba Panevėžyje arba Marijampolėje? Atlikite reikiamą tyrimą greitai ir be streso „Antėja“ klinikose. Čia naudojama moderni įranga leidžia užtikrinti tyrimų efektyvumą. Profesionali radiologų komanda skiria ypatingą dėmesį kiekvienam pacientui, paaiškina apie tyrimo eigą bei atsako į kylančius klausimus.
tags: #krutines #lastos #organu #rentgenologinis #tyrimas #naujagimiui
