Kontracepcijos pasirinkimas vaistinėje yra labai platus, tačiau vis dar egzistuoja daug mitų ir nepagrįstų baimių, susijusių su šių priemonių naudojimu, ypač kalbant apie jų poveikį vaisingumui. Farmacijos specialistai ir gydytojai skatina moteris drąsiau konsultuotis ir remtis moksliniais faktais, o ne gandais.
Kontraceptikų pasirinkimas ir jų efektyvumas
Vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ atstovė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad klientai vis dažniau kreipiasi patarimo dėl kontracepcijos. „Kontraceptinių priemonių pasirinkimas vaistinėje labai platus. Pastebiu, kad jaunų žmonių tarpe populiariausi prezervatyvai, jie apsaugo ne tik nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir nuo lytiškai plintančių ligų. Pastovius partnerius turinčios moterys linkusios rinktis geriamas hormonines kontraceptines tabletes, kurias paskiria gydytojas, vyresnio amžiaus klientės renkasi spirales“, - sako specialistė.
Gydytoja akušerė-ginekologė dr. Sonata Barilienė akcentuoja, kad kontraceptinės priemonės skirtos vartoti visoms moterims, kurios turi lytinių santykių, tačiau neplanuoja nėštumo. „Labai efektyvios priemonės, priskiriamos ilgalaikei grįžtamajai kontracepcijai ir suteikiančios 99,2-99,9 proc. apsaugą - implantai, hormoninė ir varinė gimdos spiralės. Itin veiksmingą apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo suteikia ir ilgalaikė negrįžtamoji kontracepcija - sterilizacija. Efektyvioms kontraceptinėms priemonėms priskiriamos sudėtinės kontraceptinės tabletės ir progestino tabletės, kontraceptiniai pleistrai, makšties žiedas bei injekuojami hormoniniai vaistai. Teorinis visų šių priemonių patikimumas siekia 99,7 proc., bet dėl galimų vartojimo klaidų jos realiai veiksmingos 91 proc.“, - teigia gydytoja.
Mažiau efektyvioms priemonėms priskiriama barjerinė kontracepcija (prezervatyvai, diafragmos, gimdos kaklelio gaubteliai, kontraceptinė kempinė), spermicidai, nutrauktas lytinis aktas, periodinė abstinencija.
Mitai apie kontraceptikų poveikį vaisingumui
Vienas dažniausių mitų yra tas, kad hormoninė kontracepcija sukelia nevaisingumą arba mažina vaisingumą nutraukus tablečių vartojimą. Tačiau moksliniai tyrimai paneigia šiuos teiginius. Heraldas Stankevičius, remdamasis turimais duomenimis, teigia: „Šiandien turimi mokslinių tyrimų duomenys paneigia bet kokius svarstymus apie tai, kad hormoninė kontracepcija pakiša koją vėliau mėginant pastoti. Be to, tai kartais net tampa priemone spręsti tokias problemas, dėl kurių moterys gali turėti vaisingumo ir kitų sveikatos problemų.“
Dvidešimt dviejų tyrimų metaanalizė, kurioje dalyvavo 14 884 moterys, parodė, kad nutraukus hormoninę kontracepciją, bendras nėštumo dažnis per pirmuosius 12 mėnesių buvo 83,1 proc. Tyrimai rodo, kad nuo 79 iki 96 proc. moterų pastoja per pirmuosius 12 mėnesių nuo SKT vartojimo nutraukimo. SKT vartojimo trukmė neturi reikšmingos įtakos vaisingumo atsistatymui, nutraukus jų vartojimą.
Gydytoja akušerė-ginekologė dr. Ingrida Basevičienė taip pat patvirtina: „Nutraukus vartoti kontraceptikus pastoti galima iš karto, nes vaisingumas sugrįžta labai greitai, ypač jeigu anksčiau nebuvo kokių nors endokrininių problemų ar onkologinės ligos.“ Ji priduria, kad kartais hormoninės tabletės netgi padeda sureguliuoti ciklą ir pagerinti vaisingumą moterims, turinčioms hormonų disbalansą.
Kitos naudos ir galimi šalutiniai poveikiai
Be kontraceptinio poveikio, daugelis hormoninės kontracepcijos priemonių turi ir kitokios naudos. „Hormoninė kontracepcija mažina gimdos gleivinės, kiaušidžių bei storosios žarnos vėžio riziką. Naudojant sudėtines kontraceptines priemones kraujo krešulių susiformavimo rizika didesnė nei jų nenaudojant. Trombembolijų rizika priklauso nuo pacientės sveikatos būklės, paveldimumo, amžiaus, svorio, kenksmingų įpročių ir kt. veiksnių“, - teigia specialistė.
Sudėtinė hormoninė kontracepcija (SHK) gali reguliuoti mėnesinių ciklą, mažinti kraujavimą ir skausmingumą, palengvinti priešmenstruacinio sindromo (PMS) požymius, mažinti endometriozės, krūties vėžio, gimdos miomos riziką. Taip pat pastebėtas teigiamas poveikis gydant aknę ir sumažinant padidėjusį plaukuotumą.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į galimus šalutinius poveikius. Kai kurios moterys gali patirti nuotaikų kaitą, libido sumažėjimą, krūtų jautrumą, galvos skausmus, pykinimą ar nereguliarius kraujavimus. Šie simptomai dažniausiai būna trumpalaikiai ir praeina savaime per pirmuosius 3-4 mėnesius. Jei šalutiniai poveikiai yra ryškūs ar ilgalaikiai, būtina kreiptis į gydytoją.
Svarbu individualus pritaikymas ir konsultacija su gydytoju
Kiekvienai moteriai kontracepcijos metodas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, amžių, gyvenseną, šeimos istoriją ir asmeninius poreikius. „Tik specialistas gali parinkti individualų tinkamą kontracepcijos metodą, tai, kas tinka Jums, gali netikti Jūsų draugei“, - pabrėžia gydytoja akušerė-ginekologė L. Mockevičienė.
Prieš pradedant naudoti kontraceptines priemones, ypač hormonines, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ginekologu. Gydytojas surinks išsamią anamnezę, įvertins moters sveikatos būklę, turimas ligas, vartojamus medikamentus, atliks apžiūrą ir, jei reikia, papildomus tyrimus. Tai padės išvengti kontraindikacijų ir parinkti saugiausią bei efektyviausią kontracepcijos metodą.
Ypač svarbu vengti greipfruto ir jonažolės, nes šie produktai gali mažinti kontraceptinių tablečių veiksmingumą. Taip pat reikėtų vengti aktyvuotos anglies arba laikytis mažiausiai 2 valandų laiko tarpo tarp kontraceptikų ir „angliuko“ vartojimo.
tags: #kontraceptikai #skatina #vaisinguma
