Kandžiojimasis - tai elgesys, su kuriuo susiduria daugelis tėvų, auginančių mažamečius vaikus. Nors tai gali kelti nerimą, svarbu suprasti, kad toks elgesys dažnai turi gilesnes priežastis ir gali būti išspręstas tinkamai reaguojant.

Kandžiojimosi priežastys

Vaikų kandžiojimosi priežastys gali būti įvairios ir priklauso nuo vaiko amžiaus bei individualių aplinkybių. Kalbant apie kūdikius, kandžiojimasis dažnai susijęs su dygstančiais dantimis. Niežtinčias dantenas kūdikis bando kasyti, o mama ar tėtis tampa tinkamu „kramtuku“.

Vyresniems nei 2 metų vaikams kandžiojimasis jau turi kitokią prasmę. Kaip ir visas vaiko elgesys, kandžiojamasis turi savo prasmę ir tikslą. Vaikas ne būtinai nori, kad jums skaudėtų, tačiau jis siekia jūsų reakcijos. Neretai kandžiojimasis susijęs su noru „įkąsti“, tik vaikai tai daro tiesiai šviesiai, o suaugusieji užmaskuotai. Kodėl vaikas griebėsi tokio būdo „įkąsti“ suaugusiajam, jau labai individualus dalykas. Gali būti, kad jūsų sūnelis ar dukrelė užpyko ant jūsų, gali būti, kad šiaip jaučiasi nelaimingi, gali būti, kad pavydi broliukui ar sesutei, o gal net kaimynų mergaitei, kuriai skiriate dėmesio. Bet kuriuo atveju kąsdamas vaikas siunčia jums kažkokią informaciją, kurią reikia „dekoduoti“, o tam teks stebėti, kas gi vyksta mažojo gyvenime, kas jį supykdo, kuriems būtent žmonėms jis pyktį išreiškia.

Specialistė V. Pilipuitienė pastebi, kad po agresyviu elgesiu dažnai slepiasi vaiko baimės. Vaikas, kuris kandžiojasi, gali jausti liūdesį, gali būti išsigandęs arba vienišas. Tuo metu vaiką gali apimti jausmas, kad jo niekas nesupranta, juo niekas nesirūpina, kad jis nereikalingas. Jei įdėmiai stebėsite vaiką, būtinai įsitikinsite, kad kelias sekundes prieš jam puolant skriausti, tokio jausmo išraiška prašmėžuos vaiko veide. Vaikai gali jaustis vieniši ir izoliuoti, net ir turėdami mylinčius tėvus. Tai gali būti tam tikros situacijos, epizodai.

Kitos galimos priežastys:

• Tyrinėjimas: Pasaulį vaikai pirmiausia pažįsta per burną, todėl kandimas irgi yra bandymas tyrinėti.
• Komunikacija: Vaikai, kąsdami komunikuoja - išreiškia savo nepasitenkinimą, kažkokį norą, nes kalbėti aiškiai dar gali nemokėti.
• Dėmesio siekimas: Vaikas gali kandžiotis, kad atkreiptų į save dėmesį, ypač jei jaučiasi ignoruojamas ar pavydi.
• Ribų tikrinimas: Mažyliai bando suprasti, kas yra leistina, o kas draudžiama. Jei kandimasis padeda pasiekti norimą tikslą (pvz., atimti žaislą), vaikas gali kartoti šį elgesį.
• Mėgdžiojimas: Vaikai mokosi stebėdami aplinkinius, todėl gali mėgdžioti kitų vaikų ar net suaugusiųjų elgesį.
• Stresas ir nepatenkinti poreikiai: Vaikas gali jausti stresą, patirti sunkumų, kai nežino, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Jei vaikas yra alkanas, pavargęs ar jam nuobodu, tai taip pat gali paskatinti kandžiojimąsi.
• Agresijos išraiška: Nors vaikai nėra linkę būti agresyvūs, kandžiojimasis gali būti vienintelis būdas išreikšti pyktį, nusivylimą ar baimę, kai vaikas dar nemoka kitaip bendrauti.

Kaip reaguoti į vaiko kandžiojimąsi

Reakcija į vaiko kandžiojimąsi yra labai svarbi. Svarbiausia - išlikti ramiems ir nesiimti drastiškų priemonių.

Ko nedaryti:

• Neignoruokite: Ignoruojamos elgesio problemos savaime nesibaigia.
• Nesijuokite: Juoką vaikas gali suprasti kaip kandžiojimosi palaikymą.
• Nepalaikykite tokio elgesio: Nesidžiaukite, kad Jūsų vaikas moka už save pakovoti, arba vaikui įkandus, nesudarykite jam papildomo dėmesio ar nesuteikite norimo daikto.
• Nekąskite atgal: Smurtas gimdo smurtą. Vaikas mokosi iš tėvų pavyzdžio, o kandimas atgal yra netinkamas pavyzdys.
• Neliepkit vaikui įkąsti sau: Stiprios emocijos apimtas vaikas gali nepajusti skausmo ir įkąsti pernelyg skaudžiai.

Ką daryti:

Kai vaikas įkanda, svarbu iškart jam suprantamai pasakyti, kad tai neleistina. Vaikui turi būti aišku, kad jo elgesys sukelia neigiamas pasekmes.

• Rimtu veidu pasakykite: „Skauda. Mes nesikandžiojame!“ Iš pradžių vaikas nesupras žodžių, bet supras veido išraišką ir balso intonaciją.
• Nustatykite neigiamas pasekmes: Jei vaikas kandžiojasi, jis turi palikti žaidimų aikštelę, nebežiūrėti filmuko ar nebežaisti su kitais vaikais.
• Pasiūlykite „kanduką“: Padeda, jei vaikas gauna kažką, ką galėtų kandžioti (pvz., pykčio apyrankę, mažą pagalvėlę).
• Stebėkite ir perspėkite: Atidžiai stebėkite vaiką ir, pamačius, kad jis nori kąsti, perspėkite, kad gali kąsti obuolį, morką, bet ne kitam žmogui.
• Lavinkite vaiko kalbą: Skatinkite vaiką žodžiais išreikšti savo norus ir jausmus. Mokykite žodžių, kurie nustato ribas, pvz., „ne“, „sustok“, „tai mano“.
• Paaiškinkite, kad skauda: Pakomentuokite, kaip jaučiasi kitas vaikas: „Žiūrėk, Aistė verkia, nes tu jai įkandai ir jai skauda“.
• Nukreipkite dėmesį: Jei pastebite, kad vaikas ruošiasi žnybti ar įkąsti, pabandykite nukreipti jo dėmesį - pakvieskite kartu pažaisti ar užsiimti kita jam patinkančia veikla.
• Nukabinkite vaiką nuo situacijos: Kai vaikas įkando, trumpai ir aiškiai pasakykite, kad taip elgtis negalima. Tada patraukite vaiką iš susidariusios situacijos ir duokite jam laiko nusiraminti.
• Suteikite laiko ir dėmesio: Skirkite vaikui laiko per dieną. Tai padės sumažinti jo poreikį elgesio pokyčiais ieškoti dėmesio.

Kada kreiptis į specialistus?

Jei vaiko kandžiojimosi problema neišnyksta laikui bėgant, o įvairūs būdai jos koreguoti nedavė rezultatų, verta sunerimti. V. Pilipuitienė pataria į specialistus kreiptis tuomet, jei vaiko elgesys negerėja, o atrodo, kad situacija tik blogėja. Tokiu atveju gali būti, kad vaikas turi rimtesnių emocinių sunkumų ar jam reikalinga gilesnė pagalba.

Logopedė metodininkė K. Šulskytė priduria, kad į psichologą kreiptis reikia tuomet, jei vaiko elgesys nesikeičia ir dar gal net blogėja. Reikia vaikui gilesnės pagalbos, gal net ir šeimai. Tada jau specialistas giliai aiškinasi, gal vaikas pervargsta, šeimoje netinkamas režimas, vaikas turi lėtinių, neurologinių ligų.

Svarbu suprasti, kad kandžiojimasis dažniausiai nėra kenkėjiškas vaiko elgesys, o spontaniškas elgesys, kuris jam pasiteisino siekiant savo poreikių patenkinimo. Tinkamai reaguodami ir suprasdami vaiko poreikius, galime padėti jam išmokti tinkamesnių elgesio būdų.

Tėvams svarbu stebėti savo vaiko elgesį, suprasti jo jausmus ir poreikius. Kai mažamečiai krečia išdaigas, jiems reikia mūsų pagalbos. Jei sugebame suvokti nemalonius savo vaiko veiksmus kaip trumpą proto užtemimą - mažylio pagalbos šauksmą, mūsų vaidmuo ir atsakas tampa daug aiškesni. Kaskart prisiminę, jog sunkus elgesys - tai ne kas kita kaip mažo pasimetusio vaiko pagalbos šauksmas, pradedame suprasti, kad tokį elgesį priimti asmeniškai yra mažų mažiausiai kvaila.

Motinystėje ieškote daugiau pagalbos ar paprasčiausiai palaikymo?

Kaip elgtis, kai vaikas kandžiojasi?

tags: #kodel #vaikas #kandziojasi

• Kaip tinkamai laikyti placentą
• Akademijos tvarkaraštis
• Granatų savybės nėščiosioms
• Karjeros pasiekimai
• Nauda ir rizika nėštumo metu