Menu Close

Naujienos

Kitoks Teatras Vaikams: Naujos Formos ir Patirtys Vaikų Scenoje

Sausio 17-22 dienomis Menų spaustuvėje vyks antrasis festivalis „Kitoks teatras vaikams“. Šiemetiniame festivalyje dalyvaus įvairios trupės, pristatančios naujausius savo darbus ir eksperimentuojančios su teatro formomis, skirtomis jaunajai auditorijai. Festivalis siekia parodyti kitokį teatrą, kuris yra atviras, gerbia savo žiūrovus ir kelia sau aukštus estetinius bei etinius reikalavimus.

Festivalio „Kitoks teatras vaikams“ logotipas

Kas yra „Kitoks teatras“?

„Kitoks teatras“ reiškia atviras ir profesionalias scenos menų formas, kurios gerbia savo žiūrovus. Kiekvieno spektaklio kūrėjai nurodo tikslų amžiaus tarpsnį, kuriam jis buvo sukurtas, siekiant užtikrinti, kad spektaklis būtų suprantamas, įdomus ir neatstumiantis. Šis teatras traktuoja mažuosius žiūrovus kaip protingas ir labai įdomias asmenybes, todėl festivalio dalyviai nevengia eksperimentuoti su išraiškos priemonėmis, siužetais ir netradiciniais elementais, atsisakydami vien dainelių ir juokelių.

Festivalio Dalyviai ir Spektakliai

Šių metų festivalyje dalyvaus:

  • Keistuolių teatras su naujausia premjera „Mykolas žvejas“.
  • Stalo teatras su trimis spektakliais.
  • Šokio teatras „Dansema“ su dviem vaidinimais.
  • Teatras „cezario grupė“, pristatysiantis savo pirmąjį bandymą, nukreiptą į jauniausią auditoriją.
  • Klaipėdos lėlių teatras su dviem spektakliais.
  • Menininkų grupė „Žuvies akis“ su šiuolaikinio šokio spektakliu.
  • Iš Italijos atvykusi trupė „Scarlattine Teatro“ su interaktyviu komiksų spektakliu visai šeimai „ManoLibera“.
Nuotrauka iš Keistuolių teatro spektaklio

Šiemet pristatomas dar vienas naujas žanras - šiuolaikinis cirkas. Festivalis „Kitoks teatras vaikams“ yra antroji tęstinės Menų spaustuvės edukacinės programos dalis, kurios pirmoji dalis - praėjusių metų spalį vykęs seminaras meninio ugdymo pedagogams.

Naujovės ir Neįprastos Formos

Festivalio organizatoriai teatrą supranta ne tik kaip vietą spektakliams rodyti, bet ir kaip naujų patirčių erdvę. Čia vaikai kviečiami patys išmėginti scenografiją, spektakliuose naudojamus efektus, pasikalbėti su kūrėjais ar dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse. Ne pasyviai žiūrėti, o išbandyti, pažinti, kurti patiems - tai vienas svarbių „kitoniškumo“ bruožų.

Festivalio KITOKS organizatorių polinkis rinktis spektaklius be pjesės - be įprastinės dramaturgijos, kai vaidinama konkreti istorija, veiksmas turi priežastis ir pasekmes, o personažai kalba mums įprasta kalba - atspindi siekį ieškoti naujų išraiškos formų. Tai savo darbuose pritaikė visi festivalio KITOKS dalyviai, jungdami scenos elementus pagal kūrėjų idėjas arba medžiagą, su kuria dirbama.

Spektakliai be žodžių ir netradicinės istorijos

Kai kurie festivalio spektakliai atsisakė tradicinės kalbos. Pavyzdžiui, Paolo Cardona (Skappa! & Associés) spektaklyje „Vikruolis“ su mažaisiais žiūrovais susikalbėjo ne įprasta kalba, o pačių spektaklio kūrėjų sugalvota kalba. Spektaklis, atsispirdamas nuo Jonathano Swifto „Guliverio kelionių“, sujungė realų sceninį veiksmą, šešėlius ir animaciją.

Kanadoje dirbančio Théatre Puzzle dueto „Maišelio istorija“ taip pat sudarė dvi dalys, kuriose plastikiniai maišeliai virto gėlėmis, paukščiais, nežinomais monstrais. Antroje dalyje buvo parodytas dviejų monstrų kovinis vesternas be žodžių.

Nuotrauka iš spektaklio, kuriame naudojami plastikiniai maišeliai

Šiuolaikinis šokis ir vizualinės formos

Suomių animacijos, cirko ir šokio spektaklyje „Kitur“ susijungė animatorės Tuulos Jeker sukurtas virtualus pasaulis ir realus šokėjos bei akrobatės Ilonos Jäntti kūnas. Spektaklio animacija atsispiria nuo geometrinių figūrų, kurios gyvena ir kinta ekrane, o šokėjos reakcija padeda suteikti joms prasmę.

Prancūzų kompanijos Le Clan des Songes spektaklyje „Miestas“ žiūrovai matė tik muziką ir vaizdo poeziją, kuriama iš spalvotų langelių, skrituliukų ir žmogeliukų. Įkvėpti Evsos Model tapybos, spektaklio kūrėjai šešėlių teatro principu operavo formomis, jų atsikartojimais ir variacijomis.

Interaktyvumas ir laisvės atmosfera

Birutės Banevičiūtės (teatras Dansema) „Spalvoti žaidimai“, skirtas žiūrovams nuo 0 iki 3 metų, scenoje sukūrė laisvės atmosferą, kurioje mažieji galėjo žaisti, kaip jie norėjo. Mergina, vilkinti kontrastingais ryškiaspalviais drabužiais, kartu su vaikais žaidė, tyrinėjo ir kūrė.

Analogiškai sukurtas ir švedų kompanijos MELO spektaklis „Pėdsakai“, skirtas vyresnei, 5-9 metų publikai. Vaikai stebėjo atlikėjų šokį, patys galėjo šokti kartu, kurti iš audinio, piešti ant sienos ir klausytis aplink judančių atlikėjų kuriamo garsinio peizažo.

Prie interaktyvių spektaklių galima priskirti ir Stalo teatro projektą „Sekretai iš būtųjų laikų“, kuris skatina vaikus susipažinti su Lietuvos valdovų istorijomis per ekskursiją ir istorinių piešinių pasakojimą.

Nauji Žanrai ir Šiuolaikinės Temos

Festivalis pristato ir šiuolaikinį cirką. Spektaklis „Colorsphere“ (liet. „Spalvų sfera“) sujungia žongliravimą, akrobatiką, fizinį teatrą ir technologijų panaudojimą. Tai pasirodymas be žodžių, kur muzika tampa kalba, perteikiančia jausmus ir emocijas.

Spektaklis „Gaja-Mara" - interaktyvus muzikinis judesio spektaklis, pasakojantis apie šviesos ir tamsos metą, pasitelkiant senovės baltų tradicijų folklorą. Pagrindinė jo idėja remiasi senovės baltų pasaulėžiūra ir gamtos ciklo samprata.

Trupė „El Patio Teatro“ su spektakliu apie žmogaus kūną siekia paaiškinti, kas gyvena mūsų viduje, nagrinėdama tokias temas kaip rasizmas, svorio gėdinimas, seksizmas ir patyčios. Spektaklis „Framed“ (liet. Įrėminti) siekia išlaisvinti žvilgsnį, kuris sumenkina žmones iki fizinių savybių.

Itin modernus, pop-punk stiliaus žongliravimas pristatomas W. Peden‘o pasirodyme, kur jis dalijasi pažangiausiomis gudrybėmis, įkvėptomis kamščiatraukių, adrenalino ir inovatyvių saugos diržų.

Autizmo spektro sutrikimas ir draugystė

Spektaklis apie paauglio Karolio gyvenimą, turintį autizmo spektro sutrikimą, nagrinėja jo suvokimą pasaulyje kaip didžiulę kakofoniją ir jo kelionę po tolimas planetas ieškant bendruomenės, kuri jį suprastų.

Spektaklis „Pirmulė ir Dudulė“ pasakoja apie dviejų veikėjų, turinčių savo nusistovėjusią tvarką, gyvenimą, kurį aukštyn kojom apverčia trečioji veikėja. Jos kitoniškumas provokuoja Pirmulę ir Dudulę iš naujo įvertinti savo tvarką ir parodo, kad kitoniškumas pasaulyje yra vertingas bei įdomus.

Vaikai, dalyvaujantys teatro dirbtuvėse

Kerinti, originali ir įtrauki instaliacija, kviečianti mažylį atrasti gamtą bei kolektyvinę patirtį kartu su kitais kūdikiais bei šeimomis, leidžia patirti miško kvėpavimą, krentančio lapo šnaresį ar skristi kaip vėjas.

tags: #kitoks #teatras #vaikams