Vaikų globos sistema Lietuvoje išgyvena reikšmingą transformaciją, kurios pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų saugioje, mylinčioje ir šeimai artimoje aplinkoje. Ši pertvarka, prasidėjusi 2014 metais, apima didelių institucinių vaikų globos namų uždarymą ir alternatyvių globos formų, tokių kaip globa šeimose, šeimynose ir bendruomeniniuose vaikų globos namuose, stiprinimą.

Šiame straipsnyje apžvelgsime vaikų globos namų pertvarkos eigą Lietuvoje, pasiekimus, iššūkius ir ateities viziją, atsižvelgiant į svarbius aspektus, tokius kaip globėjų rengimas, pagalba šeimoms ir visuomenės požiūrio formavimas.

Vaikų Globos Namų Pertvarkos Pradžia ir Tikslai

2014 metais Lietuvoje oficialiai startavo vaikų globos institucijų pertvarka, kurios pagrindinis tikslas - palaipsniui atsisakyti didelių, institucinių vaikų globos namų ir užtikrinti, kad vaikai augtų šeimai artimoje aplinkoje. Tuo metu Lietuvoje veikė 95 vaikų globos namai, kuriuose gyveno daugiau nei 3500 vaikų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pabrėžė, kad vaikų globos sistemos deinstitucionalizacija yra vienas esminių socialinės politikos pokyčių.

Pagrindiniai pertvarkos tikslai buvo suformuluoti taip:

• Žymiai sumažinti vaikų, gyvenančių institucinėse globos įstaigose, skaičių.
• Stiprinti šeimas, kad vaikai galėtų saugiau ir kokybiškiau augti savo biologinių tėvų šeimose.
• Aktyviai plėtoti alternatyvias globos formas, tokias kaip globa šeimose (globėjų šeimose), šeimynose ir bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
• Užtikrinti kokybiškas ir prieinamas paslaugas šeimoms, išgyvenančioms krizes, bei šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai.

Pertvarkos Eiga ir Pasiekimai

Per dešimtmetį buvo kryptingai siekiama atsisakyti institucinių vaikų globos namų. Nuo 2014 metų buvo įdiegta daug naujovių ir sustiprintos esamos paslaugos, skirtos tiek vaikams, tiek šeimoms:

• Pradėtos teikti kompleksinės paslaugos šeimoms, įskaitant pozityvios tėvystės mokymus, individualią pagalbą krizės atvejais, šeimos įgūdžių ugdymą grupėse ir mediacijos paslaugas.
• Sustiprinti vaikų dienos centrai, kurie veikia kaip prevencinė priemonė vaikams iš riziką patiriančių šeimų, teikiant individualias ir grupines konsultacijas, galimybę praleisti laiką, ruošti pamokas, pavalgyti ir dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 426 vaikų dienos centrai.
• Sustiprinta šeimų socialinė priežiūra, įskaitant mobiliųjų komandų darbą, kurias sudaro socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomybėmis. Mobiliosios komandos teikia pagalbą šeimoms, patiriančioms smurtą prieš vaikus ar nuolatinę nepriežiūrą.
• Suteikiama pagalba besilaukiančioms ir iki 3 metų vaikus auginančioms moterims, ypač toms, kurios neturi ekonominio saugumo, stabilios gyvenamosios vietos ar palaikymo iš partnerio. Joms gali būti suteikiama saugi aplinka krizių centruose, psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos, naujagimių priežiūros ir tėvystės įgūdžių kursai.
• Lietuvoje jau yra atsiradę 66 globos centrai, kurie veda mokymus ir užtikrina praktinę, psichologinę bei emocinę pagalbą įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams.

Statistika ir Tendencijos

Per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 metais vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6700 vaikų, o 2014 metais, pertvarkai tik prasidėjus, - daugiau nei 3500 vaikų. Didžioji dalis - apie 6000 tėvų globos netekusių vaikų - gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius globotojus, nuolatinius globotojus ar šeimynose.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, laikinoji globa 2022 m. gale buvo nustatyta 817 vaikų, o 2023 m. pabaigoje - 1074 vaikams. Nacionalinio įvaikinimo tendencijos yra tokios: 2021 m. buvo įvaikinti 57 vaikai, 2022-siais - 59, o 2023 m. - 54 vaikai. Tarptautinio įvaikinimo skaičiai: 2021 m. - 12, 2022-siais - 7, o 2023 m. - 6 vaikai.

Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėnesio pabaigos duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus.

Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą.

Gruodžio mėn. duomenimis, Lietuvoje yra 3314 fizinių vaiko globėjų (rūpintojų), 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai, priklausantys nuo liepos 1 d. veikiančiam Nuolatinio globotojo institutui ir gaunantys atlygį už ypatingų vaikų globą.

Paskutinių Vaikų Globos Namų Uždarymas - Reikšmingas Lūžis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigia, kad paskutiniųjų vaikų globos namų uždarymas Lietuvoje yra reikšmingas pasiekimas visoje globos sistemoje, suteikiant didesnę galimybę tėvų globos netekusiems vaikams augti šeimai artimoje aplinkoje.

Jos teigimu, pastaraisiais metais globos srityje įgyvendinti pokyčiai leido empatiškiau rūpintis tūkstančių globojamų vaikų gerove - atrasti naujas globos formas, pritraukti atsakingai globos misijai pasirengusias šeimas, suteikti daugiau kokybiškų paslaugų globėjams ir jautrią gyvenimo patirtį turintiems vaikams. Tad uždaryti paskutinieji vaikų globos namai šiame pokyčių kelyje tapo esminiu lūžiu.

Valstybės Kryptis - Į Vaikų Gyvenimą Šeimoje

Globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė teigia, kad didžiųjų vaikų globos namų uždarymas rodo aiškią valstybės kryptį, kuri orientuota į vaikų gyvenimą šeimos aplinkoje. Prie to bene labiausiai prisidėjo 2014 m. prasidėjusi vaikų globos institucijų pertvarka.

Istorinis Kontekstas

Prieš 20 metų buvo svarstoma, kur suteikti prieglobstį vaikui, siekiant užtikrinti bazinius jo poreikius. Taip vaikams namais tapdavo internatai, kitaip vadinami vaikų namais, kur viename pastate gyvendavo gerokai daugiau nei 100 vaikų.

Dar visai neseniai, prieš dešimtmetį, Lietuvoje veikė penkeri kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo apie 100 kūdikių - tai ypač skaudi mūsų šalies praeitis. Tačiau pamažu tiek valdžios atstovai, tiek visuomenė suprato, kad vaikams svarbiausia vieta yra šeima, kur jie gali saugiai augti, vystytis taip, kaip užkoduota žmogaus prigimtyje - atliepiant fizinius, socialinius, emocinius, ugdymosi ir kitus vaiko poreikius.

Globėjų Rengimas ir Paslaugos Krizę Patiriančioms Šeimoms

Nuo 2008 metų, pagal specialią programą, prasidėjo globėjų rengimas, kuris įsibėgėjo 2014 metais. Po ketverių metų, 2018 metais, nusprendus uždaryti kūdikių globos namus, veiklą pradėjo budintys globotojai, galintys priimti vaikus laikinai, šeimoje ištikus krizei.

Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėnesio pabaigos duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus.

Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą.

Nuolatinis Globotojas - Naujas Institutas Globos Sistemoje

Nuo šių metų liepos 1-sios pradeda veikti naujas nuolatinio globotojo institutas. Nuolatiniai globotojai suteiks viltį vaikams, kuriems iki šiol rasti globėją buvo itin sudėtinga, pavyzdžiui, negalią ar sveikatos sutrikimų turintiems vaikams, didelėms brolių, seserų grupėms, nepilnametėms mamoms ar vyresniems kaip 10 metų vaikams.

Nuolatinis globotojas prižiūrės tuos vaikus, kuriems reikia ypatingai daug pagalbos, medikų ar psichinės sveikatos specialistų priežiūros, specialaus globotojo pasirengimo ir begalinio atsidavimo. Nuolatinis globotojas galėtų priimti didesnes brolių, seserų grupes, kai yra 3 ir daugiau vaikų, taip pat paauglius, nepilnametes mamas su kūdikiais.

Nuolatinis globotojas bus finansuojamas iš savivaldybės lėšų ir gaus atlygį už vaikų priežiūrą, nes vaikų, kurių priežiūra pareikalauja daug iššūkių, reikės ir labai daug resursų: medikams, psichologams, kitiems specialistams, siekiant padėti vaikui užaugti kuo labiau savarankišku.

Globėjų Trūkumas ir Parama Jaunuoliams

Nepaisant teigiamų pokyčių, globos specialistai teigia, kad nuolat trūksta globėjų, budinčių ar nuolatinių globotojų.

Europos socialinio fondo agentūra, kartu su partneriais, įgyvendina projektą „Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą“, kurio tikslas - palydėjimo paslaugų jauniems žmonėms, besiruošiantiems palikti ar neseniai palikusiems socialinės globos įstaigas, vystymas.

Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai: Pavyzdžiai ir Patirtys

Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai, įsteigti atskiruose butuose bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių.

Elektrėnų šeimos namuose nuo 2017 metų veikia dveji bendruomeniniai vaikų globos namai, kuriuose gyvena po šešis 11-18 metų amžiaus vaikus, o jais visą parą rūpinasi darbuotojai. Elektrėnų šeimos namų direktorė Vida Rakauskienė tvirtina, kad bendruomeninių vaikų globos namų atsiradimas užtikrina vaikų integraciją į bendruomenę, sudaro galimybes augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai, įgyti savarankiškam gyvenimui svarbius įgūdžius.

Kaimyninės savivaldybės bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenimas teka įprasta vaga, tarsi vaikai gyventų namuose su savo tėvais: ryte keliasi į mokyklą, darbuotoja paruošia jiems pusryčius, išlydi. Kai jie grįžta po pamokų, jų laukia paruošti pietūs, vėliau - būreliai ar jų širdžiai malonus laisvalaikis. Vakare visi kartu susėda už bendro vakarienės stalo, kuriai maistą pasigamina patys kartu su darbuotoja. Vėliau visi žiūri televizorių, kalbasi, žaidžia stalo žaidimus ar eina pasivaikščioti.

Visuomenės Požiūris ir Stigmatizacijos Mažinimas

Ilgą laiką visuomenėje buvo gana nepatikliai žiūrima į vaikų globos namų auklėtinius. Vaikai, likę be tėvų globos, būdavo stigmatizuojami. Dabar, nacionalinėje spaudoje vis labiau nušviečiant situacijas, padėtis pamažu keičiasi, aplinkiniai tampa geranoriškesni ir supratingesni. Visuomenės nuostatos keičiasi ir nyksta stereotipai apie savo tėvų globos netekusius vaikus, nes jie tokie patys vaikai, kaip ir bet kuris kitas.

Pagrindinės Priežastys, Lemiančios Vaiko Paimimą Iš Biologinių Tėvų

Pagrindinė priežastis yra įvairūs suaugusiųjų sunkumai, dėl kurių vaikas kenčia nepriežiūrą, emocinį ar fizinį smurtą. Dažniausiai taip nutinka dėl suaugusiųjų nesaikingai vartojamo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.

Vaikas gali būti paimtas iš šeimos ir perkeltas į saugią aplinką tik kai jo saugumui, sveikatai ar net gyvybei iškilo realus pavojus. Įprastai vaiko teisių gynėjai deda visas pastangas padėti šeimai, kad, pasikeitus situacijai, vaikas galėtų augti su savo tėvais. Ši pagalba gali būti teikiama ir vaikui liekant šeimoje.

Trauminių Patirčių Įveikimas

Psichologinę trauma vaikams gali sukelti įvairūs žalojantys veiksniai, pavyzdžiui, paliktumo, apleistumo jausmas. Kaip kiti dalykai dėliosis, labai priklauso nuo to, kas atsitiko šeimoje, ar vaikas patyrė fizinį ar emocinį smurtą, kiek ilgai vaikas gyveno trauminėje aplinkoje, kokios jo asmeninės savybės.

Jei globėjai supranta traumos anatomiją, tai tikrai galima padėti vaikui. Galima pasitelkti psichologų, psichoterapeutų pagalbą, bet svarbiausia, kad vaiką suptų mylintys, rūpestingi suaugusieji. Vaiko teisių gynėjai džiaugiasi, kad globėjai vis geriau parengiami savo darbui specialiuose GIMK mokymuose.

Iššūkiai Įvaikinant

Ypač retai įvaikinami negalią turintys vaikai. Žmonės įvertina, ar įvaikinus vaiką su negalia, galės dirbti, ar galės save ir vaiką išlaikyti, ar ten, kur gyvena, bus paslaugų, kurios užtikrintų jo ugdymą, medicininę priežiūrą.

Vaiko Grįžimas Į Biologinę Šeimą

Laikinoji globa siekia kuo greitesnio vaiko grįžimo į pasikeitusią šeimą. Tačiau kad nuolatinėje globoje esantis vaikas grįžtų į biologinę šeimą, pasitaiko itin retai. Reikia akcentuoti, kad šeimoms, atsidūrusioms krizinėje situacijoje, valstybė teikia visokeriopą pagalbą.

Vaikų globos namų uždarymas - tai 2014 m. prasidėjusi vaikų globos institucijų pertvarkos dalis. Tuomet Lietuvoje veikė 95 vaikų globos namai, per dešimtmetį jų kryptingai atsisakyta.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės, vaikų globos sistemos deinstitucionalizacija Lietuvoje yra vienas esminių socialinės politikos pokyčių. „Pradėjus pertvarką 2014 metais, dideliuose vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 3500 vaikų, o šiandien norime drąsiai paskelbti apie tokių namų uždarymą. Per visus šiuos metus daugiau dėmesio skyrėme šeimoms, kad vaikai galėtų saugiau augti savo tėvų šeimose - pradėjome teikti kompleksines paslaugas šeimai, sustiprinome vaikų dienos centrus ir šeimų socialinę priežiūrą“, - sako I. Ruginienė.

Ministrės teigimu, suprantama, kad siekiant užtikrinti svarbiausias vaiko teises, paslaugas reikia teikti ne tik šeimoms, išgyvenančioms krizę, bet ir šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai.

„Lietuvoje 2018 m. startavo globos centrai, kurių šiuo metu yra 66, atsirado profesionalių globotojų institutas - budintys ir nuolatiniai globotojai, aktyviai buvo stiprinama šeimynų veikla, taip pat dalis vaikų apsigyveno šeiminiuose namuose. Jų šiuo metu turime 177 ir juose auga 1032 vaikai. Tokie pokyčiai ne tik suteikia galimybę vaikams augti mylinčioje ir palaikančioje šeimos aplinkoje, taip stiprinant jų emocinę gerovę, bet taip pat prisideda ir prie bendruomenės stiprinimo bei atsakingo vaikų priežiūros užtikrinimo. Tolimesnis mūsų tikslas skamba taip: „Kiekvienas vaikas vertas augti šeimoje“, - sako I. Ruginienė.

Skaičiuojama, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 m. vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6700, 2014 m., pertvarkai tik prasidėjus, daugiau nei 3500 vaikų. Šiuo metu kiek daugiau nei 1000 vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose - bendruomenėje.

Dabar didžioji dalis - apie 6000 tėvų globos netekusių vaikų - gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius globotojus, nuolatinius globotojus ar šeimynose.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, paskutiniųjų vaikų globos namų uždarymas Lietuvoje - reikšmingas pasiekimas visoje globos sistemoje bei suteikta didesnė galimybė tėvų globos netekusiems vaikams augti šeimai artimoje aplinkoje.

„Pastaraisiais metais globos srityje įgyvendinti pokyčiai leido mums vis empatiškiau rūpintis tūkstančių globojamų vaikų gerove - atrasti naujas globos formas, pritraukti atsakingai globosmisijai pasirengusias šeimas, suteikti daugiau kokybiškų paslaugų globėjams ir jautrią gyvenimo patirtį turintiems vaikams. Tad uždaryti paskutinieji vaikų globos namai šiame pokyčių kelyje tapo esminiu lūžiu. Tikiu, jog keletas užvertų šių globos institucijų durų padės globojamiems vaikams greičiau atverti savų, tikrų namų duris - pas jų laukiančius ir juos mylinčius žmones“, - sako I. Skuodienė.

Valstybės kryptis - į vaikų gyvenimą šeimoje

Pasak Rugilės Ladauskienės, globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovės, didžiųjų vaikų globos namų uždarymas rodo aiškią valstybės kryptį, kuri orientuota į vaikų gyvenimą šeimos aplinkoje. Prie to bene labiausiai prisidėjo 2014 m. prasidėjusi vaikų globos institucijų pertvarka.

„2014 m. buvo nuspręsta, kad vaikai negali augti didelėse institucijose. Jie turi gyventi ne įstaigose, atskirtose tvoromis nuo gyventojų ir realaus socialinio gyvenimo, o bendruomenėje, tokiuose pačiuose namuose, kaip ir gyvena visuomenė“, - teigia R. Ladauskienė.

Vaikų globos ekspertės teigimu, prieš 20 metų buvo svarstoma, kur suteikti prieglobstį vaikui, siekiant užtikrinti bazinius jo poreikius. Taip vaikams namais tapdavo internatai, kitaip vadinami vaikų namais, pavyzdžiui, Alytuje ar Marijampolėje viename pastate gyvendavo gerokai daugiau nei 100 vaikų.

„Dar visai neseniai, prieš dešimtmetį, Lietuvoje veikė penkeri kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo apie 100 kūdikių - tai ypač skaudi mūsų šalies praeitis. Tačiau pamažu tiek valdžios atstovai, tiek visuomenė suprato, kad vaikams svarbiausia vieta yra šeima, kur jie gali saugiai augti, vystytis taip, kaip užkoduota žmogaus prigimtyje - atliepiant fizinius, socialinius, emocinius, ugdymosi ir kitus vaiko poreikius“, - teigia R. Ladauskienė.

Nuo 2008 m., pagal specialią programą, prasidėjo globėjų rengimas, kuris įsibėgėjo 2014 m. Po ketverių metų, 2018 m. nusprendus uždaryti kūdikių globos namus, veiklą pradėjo budintys globotojai, galintys priimti vaikus laikinai, šeimoje ištikus krizei. Tuo pat metu išsiplėtė ir paslaugos krizę patyrusiai šeimai - įsteigti krizių centrai šeimai, kur teikiama intensyvi pagalba, prasidėjo atvejo vadybos veikla, centralizuota vaikų teisių apsauga.

Šeiminiuose namuose gyvena daugiau nei 1000 vaikų

Globos specialistų teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra likusios tik kelios vaikų globos institucijos didžiuosiuose miestuose, kur gyvena 76 vaikai su negalia ir jiems reikalingos specialios sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugos bei veikia būtina įranga.

Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėn. pabaigos duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus.

„Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą. Visgi nėra saugesnės ir stabilesnės vietos vaikams nei šeima - globėjų ar rūpintojų, nuolatinio globotojo ar šeimynos“, - teigia R. Ladauskienė.

Gruodžio mėn. duomenimis, Lietuvoje yra 3314 fizinių vaiko globėjų (rūpintojų), 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai, priklausantys nuo liepos 1 d. veikiančiam Nuolatinio globotojo institutui ir gaunantys atlygį už ypatingų vaikų globą.

Globos specialistų teigimu, nors susidomėjimas ir apsisprendimas globoti Lietuvoje auga, tačiau nuolat trūksta globėjų, budinčių ar nuolatinių globotojų. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Deimantės Bukeikaitės, šalies strateginis tikslas, kad tėvų globos netekę vaikai augtų šeimos aplinkoje. „Pastaraisiais metais globos srityje jau padarėme pažangą: atradome naujas globos formas, pritraukiame daugiau norinčių globoti šeimų, atsisveikinome su paskutiniaisiais instituciniais vaikų globos namais. Visa tai šiandien leidžia mums empatiškai pažvelgti į tėvų globos netekusio vaiko situaciją ir palengvinti jo kelią iki rūpestingų, atsakingai globos misijai pasirengusių žmonių širdžių“, - pastebi viceministrė.

Anot jos, tėvų globos netekusiems vaikams tai suteikia dar vieną progą patirti artimojo rūpestį ir saugumą. Tačiau, nepaisant pažangos, vis dar yra vaikų, augančių šeiminiuose namuose. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir tarnybos direktorė Ilma Skuodienė taip pat pabrėžia, kad tėvų globos netekęs vaikas yra labai pažeidžiamas, tad labai svarbu jam kuo greičiau suteikti galimybę augti palaikančioje, ramioje ir mylinčioje aplinkoje. „Bet kuris vaikas, o ypač netekęs tėvų globos, nori būti pastebėtas, matomas, jaustis suprastas, priimtas ir saugus. Šiuo metu beveik tūkstantis vaikų, vis dar laukiančių globėjų, tikisi, kad savo gyvenime jiems pavyks sutikti žvilgsnį, kuris pažadėtų, jog nuo šiol viskas bus gerai“, - dalijasi mintimis vaiko teisių gynėjų vadovė.

Šeimos aplinkoje - daugiau nei 80 proc. globojamų vaikų

Per dvejus metus tėvų globos netekusių vaikų, gyvenančių šeimai artimoje aplinkoje - pas globėjus (rūpintojus), budinčius ar nuolatinius globotojus ar šeimynose, padaugėjo nuo 79 proc. iki 81 proc. Šis rodiklis yra vienas iš trijų esminių, kuriuos nustatė šalies vaikų globos politikos institucijos ir kurių siekia kiekviena savivaldybė. „Džiugu, kad dauguma savivaldybių nustatytą rodiklį viršija, o visos šalies mastu mes galime lygintis su tokia gilias vaikų globos tradicijas turinčia šalimi kaip Norvegija - ten gyvenančių šeimose vaikų skaičius siekia 88 proc.“, - pastebi R.Ladauskienė.

Vis daugiau apgyvendinama pas budinčius globotojus

Pastebima, kad auga ir saugaus laikino apgyvendinimo pas budinčius globotojus, kurie nesusiję su vaiku giminystės ar kitais emociniais ryšiais, atvejų skaičius. Kai gaunamas pranešimas apie vaiko nepriežiūrą, specialistai įvertina, ar vaikui gresia pavojus ir tokiu atveju ieškoma giminaičių ar artimųjų, o jeigu jų nėra - vaikas laikinai apgyvendinamas pas paruoštus budinčius globotojus. Per dvejus metus laikinai pas budinčius globotojus apgyvendintų vaikų skaičius išaugo nuo 58 proc. iki 71 proc. Tai antras svarbus rodiklis siekiant, kad kuo daugiau tėvų globos netekusių vaikų gyventų šeimos aplinkoje.

„Vis mažiau į krizines situacijas patekusių vaikų laikinai apgyvendinami globos institucijose. Tiesa, planai buvo ambicingi ir mes buvome numatę, kad pas budinčius globotojus apgyvendintų vaikų skaičius augs sparčiau, t. y. 2025 m. pasieks 90 proc. Deja, šio rodiklio dar nepasiekėme, tačiau jis auga. Institucinė aplinka, šeiminiai namai niekada neprilygs apgyvendinimui šeimoje, kur vaikas bus saugus, priglaustas, išklausytas, jeigu reikės, jam bus paruoštas maistas bet kuriuo paros metu“, - teigia R.Ladauskienė.

Norisi surasti daugiau žmonių su didelėmis širdimis

Pasak R.Ladauskienės, budinčio globotojo veikla yra labai atsakinga - reikia ne tik nuoširdžiai mylėti vaikus ir mokėti su jais bendrauti, bet ir skirti jiems savo laiką: „Turi pasiryžti įvairioms situacijoms, nebijoti neprognozuojamų pokyčių. Matome, kad naujų budinčių globotojų paruošiama vis daugiau: praėjusį pusmetį 56, šį - jau 79. Tai džiugina, bet norisi surasti dar daugiau žmonių su didelėmis, vaikus pasiruošusiomis priimti širdimis.“

Savivaldybėse daugėja iniciatyvų, globos centrai pasitelkia kūrybiškumą

Pasak R.Ladauskienės, per pastaruosius dvejus metus ypač pagerėjo savivaldybių ir globos centrų bendradarbiavimas bei globėjų, rūpintojų, budinčių globotojų, įtėvių paieškos ir pritraukimo planų įgyvendinimas - tai yra trečiasis rodiklis, kuris itin svarbus atveriant platesnes galimybes vaikui laikinai ar nuolat apsigyventi šeimos aplinkoje. 2022 m. Valstybės kontrolė audito metu nustatė, kad tik 52 proc. savivaldybių turi paruošę planus, kaip pritraukti globėjus ir budinčius globotojus, nors jų trūkumas buvo juntamas beveik visur. 2024 m. planus paruošė visos savivaldybės, o iš 1161 suplanuotos veiklos įgyvendinta net 1035 (beveik 90 proc.). Viena iš sėkmingai globėjus pritraukiančių savivaldybių - Šiaulių rajono, kuriame veikia Kuršėnų šeimos namų globos centras. Specialistai čia pasitelkia įvairias kūrybiškas priemones. Viena jų - vaiko dienoraštis, kurį rašo kūrybingi globos centro specialistai, atskleidžiantys globėjų patirtis, vaikų emocijas, jausenas. Dienoraščių pagrindu buvo išleistos knygos, kur aprašomos tiek gyvenimiškos istorijos, tiek pateikiami patarimai, kaip kalbėtis, užmegzti ryšį su vaiku, suteikti jam visapusišką pagalbą. „Su žmonėmis kalbamės viešuosiuose renginiuose, kviečiame į biblioteką pasižiūrėti filmų apie globą, rengiame knygų pristatymus ir jas dovanojame, diskutuojame, kviečiame užsukti į mūsų feisbuko puslapį. Neskatiname iš karto tapti globėju, bet kviečiame pamažu pasidomėti, susipažinti su globa, laukiančiais iššūkiais, pamąstyti apie vertybes, naudą sau ir visuomenei. Be to, svarbu mažinti įvairias nuostatas, paneigti vis dar egzistuojančius mitus. Prisiminkime, kad tėvų globos netekę vaikai yra tokie patys vaikai, tik jiems reikia kiek daugiau dėmesio, santykio, pasitikėjimo, o tada pamažu jie pradeda gyti“, - sako Jolanta Mankuvienė, Kuršėnų šeimos namų globos centro vadovė.

tags: #kiek #vaiku #auga #globos #nmauose

• Vystymo stalų ypatybės
• Vaikiškos kelnaitės maudynėms
• Kaip tinkamai vartoti kepenis kūdikiams
• skyriaus uždarymas
• Sužinokite daugiau apie vaikiškus rankšluosčius su gobtuvu