Didžiulis šuolis nuo vaisiaus iki savarankiško individo atneša mažam kūneliui sunkių išbandymų. Kai nukerpama virkštelė ir kūdikis pirmą kartą įkvepia oro, tuomet plaučiai išsiskleidžia.
Naujagimio raumenys dar neišsivystę tiek, kad galėtų save „apšiltinti“. Nuogas naujagimis gali išlaikyti savo kūno šilumą tik 32-36°C.
Kad padidintų šilumos gamybą, naujagimis degina savo rudųjų riebalų sankaupas, jos sudaro apie 5% kūno svorio.
Naujagimis turi ~300 kaulų, bręstant kai kurie kaulai suauga. Subrendusio žmogaus skeletą sudaro iš viso 208 kaulai.
Naujagimio ir suaugusio stuburas taip pat skiriasi. Suaugusieji turi keturis stuburo linkius, kurie padeda išlaikyti kūną vertikalų, judėti lanksčiai ir atsispirti traukos jėgai.
Gimstančio kūdikio inkstai būna pasiruošę išnaudoti tik trečdalį savo pajėgumo, todėl naujagimiui sunku išlaikyti skysčių balansą.
Pirmąjį mėnesį po gimdymo mažylis būna pažeidžiamiausias, nes iš mamos įsčių patenka į visai naują aplinką, prie kurios turi prisitaikyti.
Sveikas išnešiotas naujagimis sveria nuo 2500 iki 4200 g (kai kurie ir daugiau). Mažylio ūgis paprastai siekia 48-56 cm.
Ne tik stambaus sudėjimo, aukštų tėvų naujagimiai sveria daugiau, bet ir berniukai svoriu dažnai lenkia mergaites, o tų pačių tėvų antras, trečias vaikas gimsta taip pat sunkesnis nei pirmagimis.
Dauguma mažylių atrodo putlūs dėl atidėtų poodžio riebalų skruostuose, nosies kraštuose, sprando srityje, dilbiuose. Dėl riebalinės raukšlės pečių srityje naujagimio kaklas atrodo trumpas.
Neseniai gimusio vaiko pilvukas apvalus, jo centre yra bambutė su virkštelės liekana.
Gimdymo metu vaikutis dėl spaudimo gali susižeisti, todėl jo kūnas gali būti nusėtas gimdymo dėmių, vienos jų išnyksta dar tą pačią dieną, kitos gali likti pastebimos net iki metų.
Naujagimis kvėpuoja du kartus dažniau (30-60 įkvėpimų per minutę, kartais nereguliarių), ir jo širdis plaka du kartus dažniau nei suaugusio žmogaus (130-160 dūžių per minutę).
Naujagimis pramiega maždaug dvidešimt valandų per parą.
Naujagimio galva dažnai yra pailga (dėl spaudimo gimdymo metu), tačiau ši forma vėliau kinta, palyginus su kūnu ji neproporcingai didelė - tai normalu.
Naujagimio kaklo raumenys ploni, todėl galvytės jis nenulaiko, tad pirmuosius tris mažylio gyvenimo mėnesius visuomet būtina ją prilaikyti.
Naujagimio galvutė gali būti arba visai plika, arba apaugusi švelniais plaukučiais. Kartais ant galvos pastebimas baltas pleiskanų luobas - patiems jo šalinti negalima, vėliau, mažylį maudant, pleiskanos turėtų dingti pačios.
Viršugalvyje ir pakaušio srityje yra vietos be kaulo - tai didysis ir mažasis momenėliai, kuriuos turi visi naujagimiai.
Naujagimio nosytė, kartais kakta ar smakras gali būti nusėti mažyčiais baltais taškeliais - tai užsikimšusios riebalinių liaukų angelės.
Naujagimių oda skirtinga: stambių, išnešiotų, laiku gimusių mažylių oda lygi, storoka, rausva. Atitinkamai mažesnių naujagimių oda plonesnė ir pasiraukšlėjusi.
Kai kurių mažylių oda labai plona, ypač vokų, kaklo, peršviečiama, po ja matosi smulkūs kapiliarai. Kai mažylis verkia oda dažnai parausta, išryškėja kraujagyslės (ypač ant kaktos).
Plaštakų ir pėdų oda yra vėsi (jos blogiau aprūpinamos krauju), tačiau tai nereiškia, kad mažyliui šalta.
Ant krūtinės, rankų ar nugaros mažylis gali turėti pūkelių - vėliau jie išnyksta savaime.
Kartais plaštakos ir pėdos būna melsvokos, tamsesnės nei kūnelis, arba pusė kūnelio tamsesnė už kitą - taip esti dėl nevienodo kraujo pasiskirstymo, kai kūdikis pajudins kojytes ir rankytes - odos spalva normalizuosis.
Pažymėtina, kad naujagimis su aplinka kontaktuoja per lytėjimą. Per odą mažylis jaučia šilumą ir šaltį, minkštumą ir kietumą. Sveiką naujagimį ramina prisilietimas prie motinos kūno, pasitenkinimą pajunta žįsdamas.
Rega naujagimiui vystosi ilgiausiai. Visų naujagimių akys mėlynos arba pilkos, truputį žvairuojančios.
Naujagimio rainelės spalva dar nėra pakankamai susiformavusi, nes neišsivysčiusios pigmentinės rainelės ląstelės. Tikroji akių spalva išryškėja nuo trečio mėnesio.
Teigiama, kad akių spalvai daugiausia įtakos turi genai - jei vieno tėvų akys tamsios, o kito šviesios - trys iš keturių atvejų, kad mažylio akys bus tamsios, mat tamsi spalva yra dominuojanti.
Reikia atminti, kad šviesiaakiai labiau bijo šviesos nei tamsiaakiai, todėl išėjus pasivaikščioti kai smarkiai spigina saulė - būtina saugoti mažylio akis nuo ryškių spindulių.
Kartais pirmąją savaitę mažylio akies baltyme pastebima raudona dėmelė - tai nuo padidėjusio spaudimo gimdymo metu iš mažytės gyslelės išsiliejęs kraujas, kuris dingsta per kelias dienas.
Naujagimis dar aiškiai nemato, tačiau stipriai užsimerkia reaguodamas į ryškią šviesą, taip pat gali raukytis, mirkčioti, skėsčioti rankomis ar net surikti.
Naujagimis girdi gerai, tačiau labiausiai jam patinka ramūs ir ritmingi garsai (tokius jis girdėjo motinos pilve - pavyzdžiui širdies plakimas). Tyrimais nustatyta, kad naujagimis geriau girdi dešine ausyte, todėl nereikia išsigąsti, jei pastebėsite, kad mažylis girdi nevienodai abejomis ausimis.
Į triukšmą ar aštrius garsus mažylis reaguoja neigiamai, gali net išsigąsti.
Naujagimis juda padrikai, iš esmės tai tik refleksiniai judesiai. Tačiau mažylio raumenys, ištisus mėnesius buvę įtempti, gimus kelias savaites dar neatsipalaiduoja.
Sveikas naujagimis, tuo metu kai nemiega - įnirtingai spardosi.
Pastebėta, kad naujagimiai moka instinktyviai šliaužti, paguldyti ant pilvo pakaitomis tiesia tai vieną, tai kitą koją ir kelia rankutes prie veido.
Turėdamas į ką atsispirti mažylis trūkčiojančiais judesiais slidžiu paviršiumi gali šliaužti į priekį, tad paguldytų ant pilvo vaikučių nepatartina palikti be priežiūros.
Ramiai gulinčio naujagimio rankos sulenktos per alkūnes, o kojos per kelius - tai normali jo padėtis, padedanti apsisaugoti nuo šalčio.
Po 2-2,5 mėnesio jos išsitiesia pačios, negalima bandyti jų ištiesti per prievartą (išskyrus darant masažą).
Išvystant mažylį gali drebėti viena koja ar rankytė - taip jis reaguoja į vėsesį orą, kuris sudirgino galūnės nervus. Tai nereiškia, kad mažyliui per šalta ar jam traukuliai, augant šis refleksas dingsta savaime.
Taip pat naujagimiai yra puikūs plaukikai, šių įgūdžių jie įgijo dar motinos pilve, todėl maudomi gerai plaukia.
Naujagimis sėdėti nemoka, nenulaiko tiesiai galvos.
Gulint ant nugaros mažylio galvutė virsta tai į vieną, tai į kitą pusę.
Mažylio kaukolė dar minkšta, todėl po kiekvieno maitinimo patartina kaitalioti pusę, ant kurios naujagimis miega, kitaip galvytė gali deformuotis.
Pirmomis savaitėmis palietus naujagimio padą koja išsitiesia, o kita koja tuo pačiu metu linksta.
Jei kūdikis laikomas stačias ant kieto pagrindo, prisitaikius prie jo judėjimo, jis pradės eiti - tačiau tai tik refleksas, po kelių savaičių jis turi išnykti, kad galėtų toliau vystytis valingas vaikščiojimas.
Naujagimis taip pat refleksiškai čiumpa daiktus.
Lengvai perbraukus pirštu per naujagimio burnytę - jis ima sukinėti galvytę į visas puses ieškodamas motinos krūties.
Įkišus švarų pirštą jam į burną mažylis iš karto ima jį čiulpti kaip čiulptuką - tai naujagimio čiulpimo refleksas, užtikrinantis maitinimąsi.
Palietus jo lūpų kamputį, pasuka galvą į tą pusę, kur tikisi rasti motinos krūtį.
Nustatyta, kad šis refleksas išsivysto dar šešioliktą savaitę mažyliui esant pilve, tuomet vaisius į burnytę kišasi pirštuką.
Naujagimio skrandžio talpa pirmą parą būna labai maža - apie 10 mililitrų (ką tik gimusio vaikučio gyvybei palaikyti pakanka pieno, telpančio dviejuose arbatiniuose šaukšteliuose. Tačiau skrandžio tūris greitai didėja ir jau dešimtą parą siekia 100 ml.
Maitinti mažylį reikia vos šiam užsigeidus (netgi kas valandą ar dvi), naujagimiai įprastai mitybos režimo neturi (skirtingai nuo kūdikių), trečią - ketvirtą gyvenimo savaitę maitinimų skaičius mažėja.
Geriausia vaikutį maitinti motinos pienu, kuris aprūpina naujagimį visais gyvybei būtinais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis.
Beveik visi sveiki naujagimiai pirmąsias tris paras po gimimo mažai šlapinasi, kas dešimtas pirmą kartą nusišlapina tik antrąją parą.
Pirmą savaitę kartu su šlapimu gali išsiskirti šlapimo rūgštis, todėl šlapimas įvairiais oranžinės spalvos atspalviais gali nudažyti sauskelnes ar vystyklus. Vėliau šlapimo spalva turi tapti skaidri geltona ir vystyklų nebedažyti.
Dažniau šlapintis naujagimis pradeda tuomet, kai suvalgo daugiau mamos pieno (šlapinasi nuo kelių iki keliasdešimties kartų per parą).
Tuštinasi naujagimis 6-8 kartus per parą (praktiškai po kiekvieno maitinimo). Tais atvejais, kai mažylis gauna nepakankamai maisto jis gali tuštintis rečiau.
Neišnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml.
Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno.
Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti.
Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis.
Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva.
Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose.
Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti.
Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, pvz.
Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties.
Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti.
Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare.
Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu.
Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą.
Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos.
Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma.
Paprasčiausiai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti.
Kitos stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis, skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui; šiuo atveju turi būti dar ir kiti simptomai, pvz.
Tai periodas, keliantis didelį stresą tiek kūdikiui, tiek namiškiams.
Pamėginkite kūdikį migdyti netoli monotoniškus, lygaus intensyvumo dažnius skleidžiančių buities prietaisų, pvz. švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį, ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą, pvz. maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai).
Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas.
Neramiems 1-5 mėn.
Jei nenumaldomas verksmo priežastis gali būti kūdikio sužeidimas, pvz.
Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, pvz.
Kai pernelyg daug verkia vyresnis nei 4 mėn.
Mieli, švelnūs ir kupini smalsumo kūdikiai yra, švelniai tariant, nuostabūs.
Nuo to momento, kai ims pažinti jūsų veidą, iki pirmosios šypsenos jūsų kūdikis jums pažers daugybę staigmenų, kurios dar kartą įrodys, kad kūdikiai - iš tiesų yra patys nuostabiausi maži žmogučiai planetoje.
Jūsų kūdikis girdi jūsų balsą ir kitus garsus maždaug nuo 23 nėštumo savaitės.
Taigi, nors jis ir nepasakys savo pirmojo žodžio, kol nesulauks maždaug vienų metų, kalbėti mokosi jau jūsų įsčiose.
Jūsų balsas yra mėgstamiausias jūsų kūdikio garsas, ir jis mielai klausysis, kai kažką jam sakysite ar dainuosite.
Naujagimiai natūraliai sulaiko kvėpavimą būdami po vandeniu ir netgi gali pliaukštelėti rankomis ir kojomis per vandenį. Prieš eidami maudynių, įsitikinkite, kad kūdikiui nebus per šalta.
Pasirinkite specialų kūdikių baseiną, maudykitės specialiose vonelėse su šiltu vandeniu arba išbandykite kūdikiui skirtą hidrokostiumą.
Maždaug trečdalis kūdikių gimsta su vienokiu ar kitokiu odos pokyčiu.
Dažniausiai pasitaikantys odos dariniai - gandro žnybis, arba angelo bučinys (nuotraukoje).
Tai šviesiai rausva dėmė ant jūsų kūdikio veido arba kaklo, kuri jam verkiant gali paraudonuoti.
Dauguma šių odos pokyčių nekenksmingi ir paprastai išnyksta savaime, nors kai kuriems jų pašalinti gali prireikti gydymo.
Naujagimiai aiškiai mato tik apie 20-30 cm priešais veidą. Visa kita yra blyški šviesa, formos ir judesiai.
Laimė, tai yra puikus atstumas, kad kūdikis galėtų žiūrėti jums į akis, kol jį maitinate!
Kai jūsų kūdikiui sukanka mėnuo ar du, jis gali sutelkti akis į žaislą, kai jį judinate priešais veidą.
Jūsų kūdikis gimė su maždaug 300 kaulų.
Pavyzdžiui, kūdikio kaukolė susideda iš trijų kremzle sujungtų kaulų, kad ji tilptų ir sklandžiau būtų galima išstumti per gimdos kaklelio kanalą.
Štai kodėl jūsų kūdikio kaukolė yra minkšta ir lanksti.
Kūdikiai pirmaisiais metais miegos vidutiniškai 5 400 valandų.
Palyginkime: metus sudaro tik maždaug 8 760 valandų, taigi, atrodo, jis miega tikrai daug!
Kūdikių pilvukai maži, todėl iš pradžių juos reikia maitinti dažnai.
Taigi, jei maitinate krūtimi, tikėtina, kad pirmosiomis savaitėmis praleisite ypač daug laiko su kūdikiu prie krūtinės.
Naujagimio skrandis yra lazdyno riešuto dydžio.
Tai atsako į klausimą, kodėl kūdikį maitinti reikia taip dažnai: jis tiesiog neturi vietos savo mažyčiame pilvuke laikyti viso jam reikalingo išgerto pieno!
Jūsų kūdikio skrandis greitai augs, pirmosios savaitės pabaigoje jis pasieks abrikoso dydį, o po dviejų savaičių - net didelio vištos kiaušinio dydį.
Kai kurios krūtimi maitinančios mamos nerimauja, kad pirmosiomis dienomis kūdikis netenka svorio, ir mano, kad taip yra todėl, jog krūtyse gaminasi per mažai pieno, galbūt žindančios mamos mityba netinkama, ir jis negauna jo pakankamai.
Normalu, kad per pirmąsias kelias dienas po gimimo kūdikis praranda nuo 5 iki 10 procentų savo kūno svorio.
Pirmieji jūsų kūdikio kakučiai yra sudaryti iš tamsios, lipnios medžiagos, vadinamo mekonijaus.
Vėliau, ką rasite kūdikio vystykluose, priklausys nuo to, ar maitinate krūtimi, ar - mišiniais.
Stenkitės per daug nesijaudinti, kaip dažnai jūsų kūdikis kakoja, tačiau jis tą daro iš dažnai.
Ar galite patikėti, kad per metus kūdikis sunaudoja net apie 3 360 sauskelnių?
Gali būti, kad kūdikis kakos kelis kartus per dieną, gali būti - ir tik kartą per tris dienas.
Kūdikiai gimsta turėdami papildomo skysčio, todėl pirmosiomis dienomis jų lytiniai organai gali būti šiek tiek patinę.
Jei turite mergaitę, galite pastebėti išskyrų ir apnašėlių (baltų, skaidrių arba su trupučiu kraujo) - jų priežastis yra mamos hormonai.
Tai visiškai normalu pirmosiomis kūdikio gyvenimo dienomis.
Kūdikiai auga beprotiškai greitai.
Kas mėnesį kūdikis užauga apie 1-1,5 cm.
Jeigu tokį spartų augimą jis išlaikytų iki pilnametystės, pasiektų neįtikėtiną ūgį - net 51 metrą.
Tas pats ir su svoriu.
Jūsų kūdikį nuramins ir paguos baltasis triukšmas - garsai, primenantys ritmingą triukšmą, kurį jis girdėjo mamos įsčiose.
Daugelis kūdikių taip pat mėgaujasi skalbimo mašinos, plaukų džiovintuvo, dulkių siurblio garsu ar automobilio variklio keliamu triukšmu sėdint ant galinės sėdynės arba tiesiog paprastu baltuoju triukšmu.
Yra daugybė žaislų ir programų, skleidžiančių tokius garsus, arba tiesiog ieškokite nemokamų baltojo triukšmo įrašų internete.
Jūsų kūdikis galėjo užuosti ir ragauti, net žagsėti dar negimęs.
Jis greitai pamils ir jūsų natūralų kvapą, kuris, tikėtina, padės kūdikiui nusiraminti ir paguos, kai jis bus nusiminęs.
Taigi pirmosiomis savaitėmis, kai jūsų draugystė su naujagimiu tokia artima ir nepertraukiama, stenkitės nenaudoti stiprių kvapų, sintetinių kvepalų.
Jūsų kūdikis iš tikrųjų turi daug daugiau skonio receptorių nei jūs, jie pasklidę per visą mažylio burną, o ne tik ant liežuvio.
Kol buvote nėščia, jūsų kūdikis ragavo visko, ką valgėte jūs, ir jis toliau mėgausis tais pačiais skoniais, kaip ir jūs, tik šįkart - per mamos pieną.
Naujagimio ir suaugusiojo miegas skiriasi kaip diena ir naktis.
Naujagimiai miega labai daug ir dažnai.
Per kelias pirmąsias savaites jūsų kūdikis gali miegoti iki 18 valandų per parą.
Apskritai kūdikio miegas yra gana chaotiškas, visą parą paskirstomas atsitiktiniu būdu.
Kai kūdikis ims suvokti nakties ir dienos skirtumą, jis pamažu, kai aplink bus tamsu ir tylu, pradės miegoti ilgiau, o ir dienos miegas grįš į tam tikrą ciklą.
Dar prieš gimdamas jūsų kūdikis išmoko atpažinti jūsų - mamos - balsą, o galbūt - ir tėčio.
Dabar, gimęs, jis nuolat mokosi ir jam labai padeda tėvai.
Skirtingais laikotarpiais kūdikiui būtina skirtinga raidos stimuliacija ir lavinimas: 0-4 sav., 1-3 mėn., 4-7 mėn., 8-12 mėn.
Pasinaudokite šiais nuostabiais gebėjimais, kai kūdikis tiesiog siurbia informaciją į save ir yra toks imlus „mokslams“: kai tik galite, kalbėkite jam, skaitykite, dainuokite.
Nesvarbu, ką sakysite: kūdikiui tiesiog patiks jūsų balsso tembras.
Tyrimai rodo, kad per pirmuosius tris mėnesius naujagimių berniukų smegenys gali augti greičiau nei mergaičių, ypač tose srityse, kurios atsakingos už judėjimą.
Kūdikiai atima iš tėvų maždaug 44 miego dienas.
Ir tai - tik pirmaisiais metais.
Ką daryti tėvams? Turbūt geriausia išeitis - miegoti tada, kai miega ir kūdikis.
Naujagimiai yra ypač gražūs ir mieli, bet tai ne vienintelis dalykas, dėl ko juos dieviname.
Nuo pat gyvenimo pradžios naujagimiai turi neįtikėtinų įgūdžių.
Kai kuriuos jų galime pastebėti dar vaisiui esant įsčiose.
Naujagimiai gimsta turėdami maždaug 300 kaulų.
Palyginimui, mes, suaugusieji, turime maždaug 100-u kaulų mažiau.
Kūdikiui augant, nemažai kaulų suauga.
Naujagimiui pravirkus ašarų taip ir neišvysite.
Tačiau pajutę diskomfortą, naujagimiai reiškia emocijas: jie ir rėkia, ir kitais būdais reiškia nepasitenkinimą, o tikrosios pirmosios ašaros pasirodo mažyliui sulaukus maždaug 3 savaičių.
Daugelis šių refleksų, pavyzdžiui, čiulpimas ar žingsniavimas, yra primityvūs: jei pastatysite kūdikį ant kieto paviršiaus, jis pradės imituoti ėjimą.
Ar žinojote, kad ką tik gimusio mažylio skrandukas yra tik lazdyno riešuto dydžio?
Tai paaiškina faktą, kodėl naujagimius tenka taip dažnai maitinti: jie savo mažame pilvelyje tiesiog neturi kaip sutalpinti didelio kiekio pieno.
Taip pat tai reiškia, kad brangią vietą užima net ir oro burbuliukai, kurių jie „prisigaudo“ intensyviai žįsdami, tad atrūginimas įgyja dar didesnę reikšmę.
Kūdikio skrandis didėja labai sparčiai ir jau pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje bus abrikoso, o po 2 sav.
Kelių girnelės sukaulėja, kai vaikui sukanka 3-5 metai.
Jei kūdikių kelių girnelės būtų sukaulėjusios, tai labai apsunkintų gimdymo procesą.
Naujagimiai geriausiai mato objektus, esančius 20-30 cm atstumu nuo jų.
Kitaip tariant, jie, kai sūpuojame, geriausiai mato mamos arba tėčio veidą.
Manoma, kad naujagimiai mato tik baltą, juodą ir pilkas spalvas.
Įvairūs objektai jiems yra tik susiliejusios skirtingos formos ir didesni ar mažesni šviesos srautai.
Panirę po vandeniu, naujagimiai natūraliai sulaiko kvėpavimą.
Jie turi du įgimtus refleksus - plaukimo ir nardymo.
Dėl pirmojo jie pradeda judinti rankas ir kojas, o dėl antrojo sulaiko kvėpavimą.
Atlikti tyrimai padėjo įrodyti, kad nė vienas iš tirtų naujagimių būdamas po vandeniu nebandė įkvėpti oro ir neužspringo vandeniu.
Jiems nardyti netgi labai patiko.
Gana plačiai paplitęs mitas, esą visi naujagimiai gimsta mėlynakiai, tačiau iš tiesų daugiau jų gimsta rudomis akimis.
Visai nesvarbu, kokia akių spalva bus gimimo metu, svarbu žinoti, kad per kelis artimiausius mėnesius kūdikio akių spalva gali pakisti.
Tada jau tikrai žinosite, ar kūdikis bus mėlynakis, ar žaliaakis, ar rudaakis ir t.
Naujagimiui išvydus šį pasaulį, pirmosiomis dienomis pasirodysiančios išmatos neturės intensyvaus kvapo.
Tai vadinamasis mekonijus.
Naujagimių virškinimo sistemoje dar nėra bakterijų.
Jau po to išmatų kvapą nulems ir tai, ar žindysite, ar maitinsite kūdikį pieno mišiniu.
Vaisius dar 23 nėštumo savaitę pradeda girdėti mamos balsą ir kitus garsus iš aplinkos.
Dėl to būsimosios mamos raginamos kalbėtis su mažyliais ar net skaityti jiems pasakas.
Galiausiai naujagimis (o kartais - net ir vaisius) išmoks atpažinti ir sėkmingai atskirs mamos balsą, kurį girdėdamas gebės greičiau nurimti.
NAUJAGIMIO PRIEŽIŪRA: pediatro vadovas 1 savaitei
Neišnešiotais naujagimiais laikomi mažyliai, gimę iki 36 nėštumo savaitės imtinai, jie paprastai sveria iki 2500 g.
Neišnešioti naujagimiai dažnai yra ne tik labai maži, bet ir kaulėti dėl dar nesusiformavusio arba labai plono poodinio riebalų sluoksnio.
Paprastai neišnešioti naujagimiai būna neaktyvūs ir nejudrūs, turi mažiau jėgų.
Jų oda dažnai rožinė, matomos poodžio venos, jei gimsta su plaukučiais - tai jie ploni, panašūs į pūką.
Neišnešioti mažyliai ypač neatsparūs infekcijoms, todėl juos būtina saugoti nuo bet kokio kontakto su sergančiais ūminėmis ligomis, prižiūrint mažylius būtina kruopščiai laikytis buities ir asmens švaros.
Neišnešioti naujagimiai maitinami dažniau, jų svoris padvigubėja 2-4 mėnesiais.
Nors mažylio protinė branda pradžioje nuo sveikų naujagimių gali skirtis 3-4 mėnesiais (priklausomai nuo gimimo laiko, svorio ir pan.), tačiau atotrūkis paprastai užtrunka 6-7 mėnesius, vėliau kūdikis bręsta kaip laiku gimę naujagimiai.
Visi neišnešioti naujagimiai gimsta su mažomis geležies atsargomis, todėl anksti išryškėja mažakraujystė.
Kelią jai užkirsti galima laiku nustačius, tad dažnai siūloma kas 3-4 savaites atlikti kraujo tyrimus.
Taip pat dėl to, kad neišnešioto naujagimio vidaus organai dažnai nėra iki galo subrendę lyginant su bendraamžiais - jie dažniau serga rachitu ir kai kuriomis kitomis ligomis.
Pernešiotu naujagimiu laikomas vaikas, gimęs po 42 nėštumo savaitės, nepriklausomai nuo to, ar jo kūno masė yra normali (pernešiotų naujagimių kūno svoris retai kada skiriasi nuo normalaus).
Pernešiotų naujagimių oda blyški, nėra pūkinio dangalo.
Mažylis dažnai gimsta jau su ilgais nagučiais ir plaukais, jų oda būna sausa, pleiskanojanti, tokie mažyliai paprastai yra dirglūs.
Pernešioti naujagimiai kaip ir neišnešioti gali dažniau sirgti, todėl į namus jie išrašomi tik tuomet, kai kruopščiai patikrinama jų sveikata, t. y.
Tiksliai nežinoma, kodėl atsiranda naujagimio skausmai (dažnai jie pasireiškia jau nuo trečiosios gyvenimo savaitės ir užtrunka pirmuosius tris mėnesius, tačiau kartais ir ilgiau), gydytojų teigimu, tam įtakos gali turėti nepakankamai išsivysčiusi virškinimo sistema.
Jei vaikutis garsiai verkia ir riečiasi - gali būti, kad jam skauda pilvuką, diagnozę gali patvirtinti tik gydytojas.
Kaip numalšinti šiuos skausmus vieno recepto nėra, įvairių šalių gydytojai siūlo įvairius būdus, tinkamiausią pasirenka pats mažylis.
E. A. Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties.
Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį.
Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu.
Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi.
Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma.
Visi kūdikį prižiūrintys namiškiai privalo kruopščiai ir dažnai plautis bei dezinfekuoti rankas.
Viduriuojančiam mažam vaikui greitai gali sutrikti elektrolitų balansas (netenka skysčių, natrio ir kalio druskų), vaikas tampa irzlus, o vėliau vangus.
Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia.
Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės.
Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz. slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų).
Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai.
Jei tuštinimosi dažnis ženkliai suretėja, pvz.
tags: #kiek #kaulu #turi #naujagimis
