Kęstutis Strupas yra gerai žinomas Lietuvos gydytojas chirurgas, akademikas ir profesorius, savo darbu ir pasiekimais reikšmingai prisidėjęs prie Lietuvos medicinos pažangos, ypač pilvo chirurgijos, transplantacijos ir onkologijos srityse.
Asmeninis ir profesinis kelias
Kęstutis Strupas gimė 1958 m. rugpjūčio 3 d. Magadano srityje (Rusija). 1962 m. su tėvais jis atvyko į Lietuvą. Mokyklos metus praleido Vilniaus 16-ojoje vidurinėje mokykloje, kurioje mokėsi 1965-1976 m. Tolesnis jo kelias vedė į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, kurį baigė 1976-1982 m.
Baigęs studijas, Kęstutis Strupas laimėjo konkursą stažuotei Vokietijoje ir įsidarbino Berlyno S. Hedwigo klinikoje. Po egzaminų išlaikymo ir licencijos gavimo, 1990-1995 m. jis dirbo gydytoju chirurgu Vokietijoje. Profesinė patirtis buvo gilinama tęsiant stažuotes Tiubingeno (Vokietija) klinikoje, Malmo ir Lundo (Švedija) klinikose, taip pat Vienos, Taipėjaus (Taivanis), Paryžiaus ir Barselonos klinikose.
Darbas Lietuvoje ir reikšmingi pasiekimai
Grįžęs į Lietuvą, Kęstutis Strupas nuo 2002 m. eina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių (vėliau Santaros) klinikų Pilvo chirurgijos centro direktoriaus pareigas. Nuo 2004 m. jis taip pat vadovauja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikoms. 2013-2018 m. profesorius ėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinio direktoriaus pareigas.
Nuo 2013 m. Kęstutis Strupas aktyviai dirba laparoskopinės pilvo organų chirurgijos, onkologinės ir transplantacinės pilvo organų chirurgijos srityse. Jo vadovaujami chirurgai atliko keletą istorinių operacijų Lietuvoje:
- 2000 m. - pirmą kartą Lietuvoje persodintos kepenys.
- 2008 m. - pirmosios kasos ir inkstų transplantacijos šalyje.
- Nuo 2011 m. - taikomas naujas gydymo būdas sunkiai sergantiems onkologiniams pacientams - hiperterminė peritoninė chemoterapija (HIPEC).
- 2011 m. - pirmoji kepenų retransplantacija (pakartotinė kepenų transplantacija) Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
- Pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta kasos salelių implantacijos procedūra pacientui, sergančiam cukriniu diabetu ir gyvenančiam su transplantuotu inkstu.
- Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta kepenų transplantacija iš neplakančios širdies donoro.
Mokslinė veikla ir pripažinimas
Profesorius Kęstutis Strupas yra per 250 mokslinių publikacijų ir kelių monografijų autorius. Jis aktyviai dalyvauja įvairių chirurgijos draugijų veikloje, yra Vokietijos chirurgų draugijos narys. Nuo 2010 m. eina Lietuvos chirurginės onkologijos draugijos prezidento pareigas.
Apie Kęstutį Strupą rašoma žymiuose biografijų žinynuose, tokiuose kaip „Kas yra kas Lietuvoje. Medicina”, „Kas yra kas Lietuvoje 2009: auksinis tūkstantmečio leidimas“, „Kas yra kas Lietuvoje, 2015“, leidinyje „Lietuvos medicina. Pažanga ir asmenybės“ bei periodiniuose leidiniuose.
Profesoriaus darbai ir indėlis į mediciną buvo įvertinti aukštais apdovanojimais:
- 2007 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.
- 2010 m. apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle.
Darbų ciklas Mokslo Premijai
2008-2022 m. laikotarpiu profesorius Kęstutis Strupas, kartu su prof. Tomu Poškumi ir dr. Aiste Kielaite-Gulla, parengė darbų ciklą „Nuo chirurgijos iki genomo, transkriptomo, metabolomo: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai bei inovacijos“. Šis ciklas apima inovacijas minimaliai invazinėje chirurgijoje ir transplantologijoje, storosios žarnos vėžio patikros programos diegimą Lietuvoje ir chirurgijos perspektyvas su moksliniu pagrindu. Tyrimai vykdyti bendradarbiaujant su geriausiais Europos ir JAV universitetais, siekiant pritaikyti atradimus chirurginėje praktikoje.
Asmeninis gyvenimas
Kęstutis Strupas yra vedęs Silviją Strupienę, kuri dirba fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja. Šeimoje auga trys dukterys, iš kurių dvi pasirinko medicinos kelią.
Anksčiau skelbta, kad tyrime dėl galimos korupcijos Santaros klinikose įtarimai pareikšti ne vienam asmeniui, o jų skaičius viršijo 10, tarp jų - keturi klinikų darbuotojai. Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą dėl K. Strupo nušalinimo, o teismas nusprendė jį nušalinti šešiems mėnesiams nuo kovo 20 dienos. Ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti prokuratūra patvirtino, kad įtarimų K. Strupui nepadaugėjo.
Pirmą kartą nuo pareigų K. Strupas buvo nušalintas vasario 22 d. darbdavio iniciatyva - 30 dienų. Toks sprendimas buvo priimtas Santaros klinikų dalininkų - Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto atstovų - susirinkime. Dalininkai taip pat sutarė inicijuoti specialų auditą, siekiant išsiaiškinti, kaip įstaigos vadovas kontroliavo ir užtikrino viešųjų pirkimų skaidrumą praėjusiais metais. Laikinai vadovauti Santaros klinikoms nuspręsta skirti Santaros klinikų Vaikų ligoninės direktorių Juozą Raistenskį.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) skelbė tirianti galimą kyšininkavimo mechanizmą, kai už laimėtus viešuosius pirkimus iš įmonių buvo reikalaujama neteisėto finansinio atlygio, užmaskuoto kaip parama.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino, kad K. Strupas nušalintas šešiems mėnesiams nuo kovo 20 dienos. Jis taip pat pabrėžė, kad žmogus, kuriam teisėsauga pareiškė įtarimus ir kuris teismo sprendimu yra nušalintas nuo pareigų, negali eiti vadovaujamų pozicijų.
Vykstant teisėsaugos tyrimui, Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę ligoninės vadovą K. Strupą pusmečiui nušalino nuo pareigų. Tačiau K. Strupas laimėjo konkursą į Pilvo chirurgijos centro vadovo poziciją. Ministerija inicijavo patikrinimą, ar nebuvo pažeisti konkurso organizavimo teisės aktai.
Profesorius Kęstutis Strupas yra žymus Lietuvos gydytojas chirurgas, akademikas, profesorius, kurio indėlis į mediciną yra neabejotinas. Nepaisant teisėsaugos tyrimų ir nušalinimo nuo generalinio direktoriaus pareigų, jo, kaip chirurgo, kvalifikacija ir patirtis yra aukščiausio lygio.
