Nuspręsti, kada geriausias metas susilaukti vaiko, yra vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Nors medicininiai aspektai pateikia tam tikras rekomendacijas, galutinis pasirinkimas priklauso nuo daugelio individualių veiksnių. Statistikos duomenimis, vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius ilgėja. 2001-aisiais šio amžiaus vidurkis buvo 24 metai, 2015-aisiais - jau 27 metai, o 2019-ųjų metų statistika rodo, kad moterys įprastai planuoja motinystę vėliau, sulaukusios 28-erių.
Tokį moterų sprendimą lemia įvairios priežastys: socialinės, ekonominės, partnerystė ir saugumas joje, sveikata bei vaisingumui įtaką darančios ligos. Tačiau visų moterų tikslas, nusprendus tapti mama, yra vienintelis - sėkmingai pastoti, išnešioti kūdikį ir pagimdyti.
Moters kūnas atlieka nuostabų ir itin atsakingą darbą. Visgi organizmas, laukiantis 20-ies ir 40-ties, į nėštumą gali reaguoti labai skirtingai, be to, gali padidėti komplikacijų rizika. Tad į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
Optimalus amžius gimdyti: nuo 20 iki 30 metų
Pasak klinikos „Motina ir vaikas“ gydytojos akušerės - ginekologės Henrietos Kažemėkaitytės, medicininiu požiūriu „auksiniai metai“ gimdyti yra nuo 20 iki 30 metų, ypač kalbant apie pirmąjį vaiką. Šis amžiaus tarpsnis laikomas pačiu idealiausiu laiku pastoti ir gimdyti, nes moters organizmas yra visiškai susiformavęs, sveikiausias ir turi daugiausia fizinių jėgų.
20-35 metai: didžiausia tikimybė pastoti ir išvengti komplikacijų
Tai vaisingas ir pats idealiausias metas pastoti bei gimdyti. Tokiu amžiaus periodu moterys dažnai jau būna susilaukusios vieno ar dviejų vaikų. Nėštumo priežiūra įprasta, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą rizikos faktorių, kada nėščiosioms reikia skirti daugiau dėmesio ir atidumo.
„Jei anksčiau moteris susilaukė mažo svorio naujagimio, yra buvę persileidimų, atliktas cezario pjūvis, yra randas gimdoje, buvo nėštumo patologijų, gestacinis diabetas ar susilaukiant pirmojo vaiko kilo iššūkių, vaisingumo problemų, tuomet nėščioji turėtų pasakyti savo gydytojui tam, kad būtų skirti visi reikalingi tyrimai ir papildoma priežiūra“, - pažymėjo H. Kažemėkaitytė.
Jaunesnių mamų fizinė sveikata yra palankiausia gimdymui. Jos lengviau pakelia su nėštumu susijusius nepatogumus: padidėjusį kraujagyslėmis tekančio kraujo kiekį, didesnę sąnarių apkrovą dėl augančio mažylio svorio. Jaunas organizmas turi geresnių prisitaikymo galimybių, rečiau sergama lėtinėmis ligomis, o jei ir sergama, sveikatos būklė esti geresnė nei tada, kai liga tęsiasi ilgus metus. Jaunoms mamoms lengviau ištverti bemieges naktis, o pervargus - atsigauti.
Nėštumas iki 18-os - vaisingas, bet rizikingas
Nors tai itin vaisingas moters amžius, organizmas nėra visiškai susiformavęs, todėl iškyla komplikacijų rizika. Jaunų ir lieknų moterų amžiaus grupėje dažniau diagnozuojamas nėščiųjų diabetas. Nėštumo priežiūra šiuo amžiaus laikotarpiu yra įprasta, tačiau jaunoms merginoms dažnai reikalingas ir emocinis palaikymas, išsami informacija apie laukiančius pokyčius - tiek fizinius, tiek emocinius, nuotaikų svyravimus, kūno ir sveikatos priežiūrą.
Ankstyva motinystė (iki 20 metų) gali turėti savų privalumų - jaunos mamos realiai dar mėgaujasi žaisdamos su savo vaikais, joms smagu žaisti su lėlėmis ar statyti smėlio pilis. Gali sieti bendri pomėgiai, lengviau suprasti paauglio norus. Tačiau jaunoms mamoms trūksta kantrybės ir gyvenimiškos išminties, kaip elgtis su vaiku, kaip jį auklėti. Joms sunkiau suvaldyti savo emocijas, o kur dar rasti kantrybės derantis su trimečiu vaiku. Taip pat gali kilti pyktis ant vaiko, kodėl negali eiti į vakarėlius su draugais, o turi rūpintis vaiku. Gali būti ir neatsakingo elgesio su vaiku.
Po 35-erių: nėštumo priežiūros prioritetas - komplikacijų prevencija
Sulaukus 35-erių, vyksta su amžiumi susiję organizmo pakitimai, tikimybė pastoti kasmet mažėja, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė, tad nėštumo priežiūrai turi būti skiriamas dar didesnis dėmesys. Šiuo amžiaus periodu, jau ankstyvo nėštumo metu, rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus.
Kokios pagrindinės rizikos vyresniame amžiuje?
- Diabetas - vyresnio amžiaus moterys dažniau serga cukriniu diabetu ar nėštumo metu (nėštumo diabetu). Negydomas diabetas gali sukelti rimtų komplikacijų - apsigimimus, persileidimą ir preeklampsiją.
- Preeklampsija - tai ypač pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Dėl to gali būti pažeisti gyvybiškai svarbūs nėščiosios organai: kepenys, inkstai, smegenys, įvykti persileidimas.
- Aukštas kraujo spaudimas - arba nėštumo metu esanti hipertenzija padidina preeklampsijos riziką, gali sukelti priešlaikinį gimdymą, placentos atsiskyrimą.
- Daugiavaisis nėštumas - dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių, vaisingumą skatinančių procedūrų, vyresnio amžiaus moterys dažniau nei jaunesnės moterys (iki 35-erių), laukiasi dvynių, trynukų. Tai padidina priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos, nėštumo diabeto tikimybę.
- Genetinių ligų rizika taip pat didėja nuo 35-erių metų. „Labai svarbu atlikti ne tik įprastus, visoms nėščiosioms skiriamus tyrimus, bet ir sprando raukšlės matavimą per pirmąjį nėštumo trimestrą bei 13 (Patau), 18 (Edvardsono) ir 21 (Dauno ligos) chromosomų genetinius tyrimus, detalų ultragarsinį tyrimą tam, kad būtų įvertinta genetinių liga rizika“, - atkreipė dėmesį H. Kažemėkaitytė.
Nors vyresniame amžiuje didėja rizika susilaukti vaiko su genetinėmis ligomis, pavyzdžiui, 25 metų amžiaus moterų grupėje kūdikį su Dauno sindromu pagimdo viena iš tūkstančio, 45 metų amžiaus moterų grupėje - jau viena iš trisdešimties. Tačiau tyrimai rodo, kad vyresnių mamų vaikai augdami būna geresnės sveikatos, jų intelekto koeficientas būna aukštesnis, jiems geriau sekasi mokykloje.
Kada geriausia gimdyti: metų laikas
Vienoms moterims šis klausimas atrodo visiškai neracionalus - juk metų laikas svarbus nebent tik pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais ar metais, be to, mažylis juk neklausia, kada gali ateiti į šį pasaulį. Kitos gi su tuo nesutinka - savo nėštumą įmanoma planuoti. Vis dėlto tenka pripažinti, kad nė vienas metų laikas gimdyti nebus idealus - visi jie turi tiek savų privalumų, tiek trūkumų.
Pavasaris
Privalumai: Pavasario vidurys ar pabaiga gimdyti dažniausiai yra palankesni. Lauke šilčiau, tad galima išeiti pasivaikščioti ir nesibaiminti, kad mažylis sušals. Pirmą kartą gryno oro poveikis įkvėps tada, kai keliaus iš gimdymo namų. Jis, galima sakyti, iš karto gaus vitamino D, kuris užkirs kelią rachito vystymuisi, nereikės su savimi turėti labai daug drabužėlių, o jeigu naudosis vystyklus - bus paprasčiau juos džiovinti. Jau visai netrukus bus galima mėgautis šviežiais vaisiais ir daržovėmis.
Trūkumai: Gimdymo metu organizmas naudoja resursus, sukauptus per vasarą. Žiemą mes mažai judame, vadinasi, gauname nedaug deguonies.
Vasara
Privalumai: Privalumai beveik tie patys, kaip ir pavasarį: viską paprasta džiovinti, galima išeiti pasivaikščioti, valgyti šviežius vaisius ir daržoves.
Trūkumai: Karščiai nėčiai moteriai yra tikra kančia. Ir mažyliui turbūt tokiu periodu bus ne ką lengviau. Jei tikėtume specialistais, rudenį gimę vaikai dėl saulės šviesos trūkumo teigiamų emocijų patiria mažiau.
Ruduo
Privalumai: Vitaminų šiuo metų laiku visiškai pakanka.
Trūkumai: Mokykloje tavo dukrytė arba sūnelis bus vienas iš vyriausių. Paskutiniais nėštumo mėnesiais teks kęsti vasaros karščius. Vystyklų ir rūbelių džiauti nebus kur, nes šildymas dažniausiai pajungiamas gana vėlai. Bet net ir tada, kai jį pajungs, problemų nesumažės - patalpų oras bus sausas, teks jį drėkinti.
Žiema
Privalumai: Vasarą nėščioji jausis daug geriau, mažylis gims tada, kai šildymas jau bus pajungtas. Džiovinti rūbelius nekils problemų, savaime išsispręs ir oro sausumo klausimas. Iki vasaros vaikutis gerokai ūgtelės, jį bus paprasta pasodinti į vaikišką kėdutę, išvesti pasivaikščioti, susitaupys sauskelnių.
Trūkumai: Atrodytų, kas gali būti blogiau už žiemą? O juk šis metų laikas taip pat turi savų privalumų.
Edukacinis turinys, nuo apvaisinimo iki gimdymo | 3D medicininė animacija | sukūrė „Dandelion Team“
Svarbu ir emocinė sveikata
Gydytojos teigimu, kiekvieno nėštumo priežiūros metu svarbu nepamiršti ir to, kaip moteris jaučiasi emociškai. Nepriklausomai nuo amžiaus, gali kilti daug iššūkių, streso ir nerimo, kuriems įtaką daro ir hormonai.
„Nebijokite klausti savo gydytojo visko, dėl ko neramu. Rami moteris - ramus kūdikis. Tad geros emocijos, poilsis, savęs palepinimas yra tai, kuo kiekviena, nėštumą planuojanti ir jau pastojusi moteris turėtų rūpintis nuolat“, - pažymėjo H. Kažemėkaitytė.
Svarbu pasidalinti savo nerimu su artimaisiais ar specialistais, atlikti konkrečius veiksmus, kurie padėtų nusiraminti, ir skirti laiko raminančioms veikloms.
Laikas tarp gimdymų
Ginekologų akimis, norėtųsi, kad tarp gimdymų būtų bent 2 metų pertrauka, o dar geriau - 3-5 metai. Pirmiausia kyla mintis apie moters sveikatą, jos organizmo atsigavimą, atsistatymą, bet nereikia pamiršti ir vaikučio. Didesnis nei 2 metų skirtumas tarp vaikų naudingas ir kūdikiui, nes mama gali ilgiau žindyti, būti su juo kartu, o toks artimas mamos ir kūdikio ryšys apsaugo nuo įvairių ligų.
Jeigu šeima nusprendžia dėl kelių metų pertraukos tarp vaikų, idealiausia - ilgalaikė hormoninė sistema, vadinamoji hormoninė spiralė. Vaisingumas atsistato iškart. Žinoma, pirmą ciklą gimdos gleivinė dar būna plona, bet antrą ciklą jau galima pastoti. O kad ilgai vartojus kontraceptines priemones, paskui sunkiau pastojama - netiesa ir mitas.
Nors medicininiai aspektai pateikia tam tikras rekomendacijas, svarbiausia, kad sprendimas susilaukti vaikų būtų apgalvotas ir priimtas abiejų partnerių. Svarbiausia, kad vaikas būtų laukiamas ir mylimas.
