Kalbos raida - ilgas ir nuoseklus procesas, kuris deja, neapsiriboja keliomis kalbos pamokomis. Jau pirmąją gyvenimo sekundę kūdikis pradeda leisti įvairius garsus. Galima teigti, kad tai pirmosios kalbos raidos užuomazgos.
Pirmaisiais mėnesiais kūdikiai savo būsimą kalbą ugdo klausydami, vėliau - bandydami pamėgdžioti suaugusius, o dar vėliau - bandydami kartoti panašius garsus. Kada vaikas pradeda kalbėti rišliais sakiniais pasakyti sunku. Vienų kalbos raida itin ankstyva, kitų - lėtesnė. Manoma, kad mergaitės pradeda kalbėti anksčiau. Tiesa, laiko tarpas nėra jau toks didelis - vos kelių savaičių skirtumu.
Maždaug nuo antrojo mėnesio kūdikiai eksperimentuoja ir bando suvokti, ką dar gero be maitinimosi ir seilėjimosi gali nuveikti su savo burnyte. Dar kūdikystėje mažyliai pradeda kalbėti jiems suprantama „gugu“ kalba, kitaip sakant - guguoti.
Sulaukę kiek daugiau, nei pusės metų kūdikiai bando neaiškiais garsais intonuoti, mėgdžiodami suaugusių kalbą.
Apie 12 mėnesį mažyliai pradeda sakyti pirmuosius žodžius. Pirmieji žodžiai, žinoma, nėra iš mokslinio žodynėlio, tai yra itin paprastos sandaros, dažnai pasikartojantys garsų dariniai, tokie, kaip mama, mamam, tete, auau ir panašiai.
Vėliau vaikai pradeda kalbėti garsažodžiais - miau, brum brum, au au, pį pį, cip cip, bum, kitaip tariant, tai, ką girdi aplinkoje. Sekantis kalbos raidos etapas - sąmoningas žodžių jungimas. Šiame etape vaikas pradeda kalbėti ne pavieniais žodžiais, bet trumpais junginiais - noriu mama, kas čia, kur miau. Tiesa, kai kurie junginiai dar nėra gerai tarpusavyje suderinti linksniais.
Kūdikio kalbos raidos etapai
Kalbos raida yra labai individuali ir visiškai normalu, kad kai kurie kūdikiai žodelius ima tarti šiek tiek vėliau nei bendraamžiai. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį ir pasikonsultuoti su specialistais, jeigu 12-15 mėn. kūdikis vis dar nekalba.
0-3 mėnesiai
Naujagimio garsinė saviraiška apsiriboja verkimu ir neapibrėžtais garsais. Pirmąjį mėnesį atsiranda įvairios verkimo intonacijos, kurios leidžia mamai atpažinti verkimo priežastį. Vaikutis pradeda tarti garsus esant maloniai situacijai. 2 mėn. kūdikis jau moka tarti pavienius balsius, pradeda aguoti žaidinamas. Vaiko gebėjimas bendrauti nuo gimimo iki 3 mėn. sparčiai keičiasi. Naujagimis reaguoja į prisilietimą ir siūbavimą. Reakcija į garsus paprastai yra krūptelėjimas. 1 mėn. mažylis, išgirdęs balsą, nustoja judėti, išlaiko žvilgsnį. 2 mėn. - atkreipia dėmesį į triukšmą skleidžiantį daiktą, adekvačiai šypsosi. Sulaukęs 3 mėn. mažylis jau sugeba nustatyti garso kryptį ir pasuka galvą garso link. Meiliai kalbinamas jis pradeda judinti rankytes ir kojytes, krykštauja, šypsosi.
4-6 mėnesiai
Keturių mėnesių kūdikis moka juoktis balsu, nusiramina guodžiamas. Kalbinamas atsako „pagyvėjimu“, šypsosi, mosuoja rankomis. Nuo 6 mėn. reaguoja į draudimą, skiria šeimos narius, kalbinamas artimųjų šypsosi. Sulaukęs 4 mėn. kūdikis gali nepertraukiamai „aguoti“ apie 15 min. Pradeda mėgdžioti savo ir kitų tariamus garsus (gebėjimas pamėgdžioti ypač svarbus aktyvinant vaiko kalbą). Šis kalbos vystymosi etapas vadinamas čiauškėjimu. Svarbu paminėti, kad iki 6 mėn. visų tautybių vaikai „kalba“ vienodai. Pirmiausiai vaikas pradeda tarti čiulpimo, kvėpavimo ir rijimo metu išmoktus garsus. Nuo ketvirtojo mėnesio garsus išmoksta tęsti (a-a-a, e-e-e), o kiek vėliau - tarti įvairius garsų junginius. Įdomu, kad iki šeštojo mėnesio įvairių tautybių vaikai čiauška vienodai. Maždaug 5-6 mėn. augantis kūdikis guguoja vis įmantriau ir eksperimentuoja su balso skleidžiamais garsais - jau galite tikėtis ir dviskiemenių „žodžių“ - ma-ma ar te-te būna vieni pirmųjų. Kūdikis dar nesupranta kalbos, tačiau jau pradeda bendrauti be žodžių - išmoksta šypsotis, o 3 mėn. kūdikiai jau ima suvokti kalbą.
7-9 mėnesiai
Septintą mėnesį mažylis pradeda žaisti vieną pirmųjų žaidimų „kū-kū“. Sugeba atpažinti šeimos narių balsus jų nematydamas. Pradeda bendrauti gestais: mojuoja atsisveikindamas, kelia rankytes norėdamas, kad jį paimtų ant rankų. Sulaukęs 8 mėn. akimis kambaryje ieško daikto, kurio pavadinimas yra pasakomas, atkreipia dėmesį į pasisveikinimą, atsisveikinimą, domisi savo atvaizdu veidrodyje. 9 mėn. vaikas gali sukaupti dėmesį ilgesniam laikui, tai leidžia jam atidžiai klausytis aplinkinių kalbos. Mažylis pradeda suprasti elementarius nurodymus, reaguoja į savo vardą. Čiauškėjimas vis įvairesnis, besikeičiantis nuo tylaus niurnėjimo iki riksmo. Tardamas garsus išreiškia pasitenkinimą. 7-9 mėn. vaikutis taria ypač daug įvairių garsų. Tai lemia anatominiai pakitimai (pirmieji dantukai), kūno padėties pasikeitimas (sėdėjimas), sudėtingesni kalbos organų judesiai (ne tik čiulpia, ryja, bet ir kramto). Paprastai tokiu metu dygsta pirmieji dantys. Kūdikis jaučia kažką keisto savo dantenose, pučia seiles, „eksperimentuoja“ lūpomis, atranda sau naujų garsų. Štai papūtė lūpomis ir pasigirdo kažkas panašaus į „pa-pa“. Mama sukluso ir nusišypsojo? Puiku! Vaikui kyla noras toliau eksperimentuoti. 6-10 mėnesiai - pats aktyviausias čiauškėjimo metas, kai vaikas taria suporintus skiemenis „ba-ba“„va-va“, „te-te“, „ma-ma“. Deja, šis dar nėra sąmoningas kreipimasis „mama“, kad ir kaip to norėtųsi. Maždaug 10 mėnesio kūdikis jau tikrai supranta bent keletą pačių paprasčiausių žodžių - ypač tų, kurie lengvai susiejami su konkrečiais, kasdien matomais objektais ar pasikartojančiais veiksmais. Šio amžiaus kūdikiai jau pakankamai aiškiai supranta ir draudimo bei žodelio „ne“ prasmę. Išgirdęs „ne“ kūdikis ne tik suklūsta, bet ir pasižiūri į suaugusįjį, liaunasi daręs, kas jam uždrausta. 8-12 mėnesių amžiaus arba šiek tiek vyresni kūdikiai jau ima sąmoningai kreiptis į mamą, tėtę ir kitus jam svarbiausius žmones.
10-12 mėnesiai
Sulaukęs 10 mėn. vaikutis atlieka paprastus nurodymus („imk“, „duok“), kartoja paprastus veiksmus (ridena kamuolį), kūno judesiais reaguoja į muzikos ritmą, kartoja veiksmus, už kuriuos yra giriamas. 11-12 mėn. pastebimai keičiasi vaiko gebėjimas suprasti aplinkinių kalbą. Vaikutis žino daugelį aplinkos daiktų, veiksmų pavadinimų. Nuo 10 mėn. nyksta čiauškėjimas, prasideda „tylos periodas“, kurio metu vaikas mokosi tarti prasmingus žodžius. Jei vaikas dažnai skatinamas kartoti, nuo 10 mėn. bando pavadinti daiktus žodžiais, pakartoti naujus žodžius. Savo norus mažylis reiškia gestais ir įvairių garsų deriniais. 12 mėn. Svarbu kalbinant kūdikį sugauti jo žvilgsnį ir bendravimo metu palaikyti kontaktą akimis. Tai skatina kūdikio dėmesį, moko fiksuoti žvilgsnį. Vienų metukų pipiras taria 3-5 prasmingus žodžius („mama“, „tėtė“) ar garsažodžius („au“, „miau“). Taip pat jis žino apie 50 artimos aplinkos daiktų (mama, tėtė, stalas, lempa, batai, mašina, lėlė, brolis, sesė ir pan.) Nebūtinai juos įvardija, bet žino.
Pirmasis „mama“ - kada ir kodėl?
Pirmasis „mama“ yra vienas saldžiausių mažylio pasiekimų. Visai realu, kad žodį „mama“ (ar kažką labai panašaus) išgirsite, kai kūdikiui bus 4-5 mėnesiai. Nenorime jūsų nuvilti, bet, tokio amžiaus kūdikis dar nei šių, nei kitų garsų su mama nesieja. Tikėtina, kad sulaukęs džiaugsmingos tėvų reakcijos, šį garsų junginį jis kartos vėl ir vėl. Tačiau sąmoningai ištarti žodį „mama“, žiūrint į savo mamą ar stengiantis atkreipti jos dėmesį, t.y. kai žodis reiškia kreipinį, paprastai įvyksta apie 10-12 mėnesį.
Kaip paskatinti vaiko kalbos raidą?
Norėdami paskatinti savo vaiko kalbos raidą tai turėtumėte daryti kur kas anksčiau, nei išgirstate pirmąjį žodį. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai kaupia žodžius, juos įsisąmonina, o tada, ištarę pirmuosius žodžius, tarsi sprogsta pažerdami žodžių, kurių tėveliai net nesitikėjo juos mokant.
- Pasakokite istorijas, skaitykite knygas. Natūralus pasakojimas iš tėvų lūpų - ne tik ramina, padeda užmigti, bet ir moko jūsų vos kelių mėnesių kūdikį.
- Bendraukite gestais. Ne tik žodžiai, bet ir gestai gali padėti jūsų vaikui geriau kalbėti, o tiksliau - suprasti žodžius.
- Išlikite pozityvūs. Bet kokiu atveju vaikai geriau priima informaciją, jei ji pateikiama pozityviai.
- Kalbos paverskite žaidimu. Vaikai daug greičiau pasisavina informaciją, jei ji pateikiama žaidimo forma.
- Įvardinkite mamą. Bendraujant su kūdikiu įvardinkite, kas yra mama ir pasakokite, ką mama daro. Pavyzdžiui, „Mama pakeis tau sauskelnes“, „Mama tave laiko ant rankų“, „Mama geria vandenį.“
- Žaiskite „Ku-kū! Kur mama?“. Pasislėpkite už baldų ar paprasčiausiai užsidenkite veidą delnais arba audinio skiaute ir sakykite „Kur dingo mama?“, o vėl „atsiradus“ džiaugsmingai prisistatykite „Ku-kū!“
- Skaitykite knygeles. Žiūrėkite nuotraukas. Susieti žodelį „mama“ su savo mama kūdikiui gali padėti nuotraukų vartymas.
- Dainuokite daineles ir lopšines, skaitykite eilėraščius.
- Palaikykite „pokalbį“. Ką nors pasakiusios padarykite pauzę, kad kūdikis turėtų laiko apdoroti išgirstus žodžius ir „atsakyti“.
- Žodžius pakartokite taisyklingai. Kūdikiui pradėjus tarti pirmuosius žodelius, juos pakartokite taisyklinga forma.
- Džiaukitės pasiekimais.
- Papildykite kūdikio tariamus garsus. Pavyzdžiui, jei jis ištaria žodį „mama“, jūs atsakykite: „Mama grįžo“ arba „Mama čia, šalia tavęs; o kur jos mylimas kūdikėlis?“
- Pasakokite kūdikiui apie tai, ką darote (pavyzdžiui, „dabar mama plauna grindis, kad galėtum ant jų sėdėti ir žaisti“) ir kur einate, įvardykite, ką matote pro langą ir t.t.
- Keiskite balso toną, akcentuokite skiemenis, kad kūdikis galėtų pamėginti juos pakartoti ir taip išmoktų naujų garsų.
- Pamėginkite iššifruoti kūdikio veblenimą. Tarkim, jei jis ištaria „ma ma ba ba“ ir žvalgosi aplinkui, galite paklausti: „Ieškai buteliuko? Kurgi dingo buteliukas?“
- Jeigu iš kūdikio tono jo „žodžių“ reikšmė nepaaiškėja, atkreipkite dėmesį į jo vaido išraišką ir kūno kalbą. Tarkim, jeigu „kalbėdamas“ vaikas plačiai šypsosi ir straksi, veikiausiai jis nori pranešti kokią nors džiugią žinią. Ir atvirkščiai - jei vaiko mina rūsti, jis rodo į jus pirštu ir klykauja pakeltu tonu, labai tikėtina, kad bando jus išbarti.
Kada sunerimti?
Lėtesnę vaikų kalbos raidą gali lemti genetiškai perduodamos ligos, traumos arba neigiama patirtis. Įvairios ankstyvuoju gyvenimo metu patirtos traumos gali pavėlinti kalbos raidą lygiai taip pat, kaip ir gimdymo traumos ar persirgtos mamos ligos nėštumo metu.
Vaikai, augantys dvikalbėse šeimose, pradeda kalbėti vėliau. Ir tai nėra joks sutrikimas! Įsivaizduokite - jūsų vaikas pirmaisiais gyvenimo metais mokosi sąvokas sieti su daiktais. O jei sąvokų kiekį padidinsite dvigubai? Jei vieną daiktą vadinsite dviem vardais? Natūralu, kad didesnį kiekį sąvokų girdintis mažylis ilgiau mokysis, ilgiau dėlios žodžius, kartais juos maišys.
Specialistai teigia, kad viena iš vėluojančios kalbos priežasčių - išmanieji telefonai. Dažnai galima pastebėti, kad svečiuojantis, laukiant eilėse pas gydytoją ar kavinėje vaikai užimami įvairiais filmukais mobiliajame telefone. Ir dažniausiai jiems nesuprantama kalba. Toks būdas nuraminti vaiką gal ir geras, tačiau turi daugiau minusų, nei pliusų. Vienas iš minusų - lėtesnė kalbos raida.
Jei 6 mėn. arba vyresnis kūdikis visai arba labai menka reaguoja į aplinkos garsus bei sakomus žodžius, vertėtų pasikonsultuoti su specialistais.
Jei 8-9 mėnesių kūdikis dar nečiauška, netaria skiemenų, verta apsilankyti pas logopedą ar neurologą.
Jei vaikas nežiūri į akis, neguguoja, nekrykštauja, nečiauška, nemėgdžioja, taip pat, jeigu sulaukęs 15 mėnesių dar netaria žodžių, derėtų pasikonsultuoti su pediatru ir kreiptis į logopedą. Atminkite: kuo anksčiau vaikui bus suteikta pagalba mokantis kalbėti, tuo lengviau pavyks išspręsti galimas problemas.
Jei vaiko čiauškėjimas progresuoja ir jis stengiasi dalyvauti pašnekesyje su jumis ir kitais žmonėmis, nėra jokio pagrindo nerimauti. Tačiau jei kuriuo nors momentu kalbinių įgūdžių formavimasis sustoja arba net pastebite regresą, jei kūdikis nepradeda „guguoti“ arba nesistengia užmegzti akių kontakto ir negestikuliuoja, taip pat jeigu sulaukęs 15 mėnesių dar netaria žodžių, derėtų pasikonsultuoti su pediatru ir kreiptis į logopedą.
Kūdikio kalbos raidos etapai: pirmųjų metų kalbos įgūdžiai ir patarimai tėvams
Vienas kūdikis dar metukų nesulaukęs aiškiai taria pirmus žodelius, o kitas būdamas trejų tebešneka „paukščių“ kalba. Vaikas lavėja ir bręsta žaisdamas. Kalbos raida neatskiriama nuo jo pažintinių gebėjimų raidos.
