Virkštelė, dar vadinama bambos virkštele (lot. funiculus umbilicalis), yra gyvybiškai svarbus organas nėštumo metu, jungiantis vaisių su placenta. Tai tarsi gyvybės kelias, per kurį kūdikiui tiekiamos visos reikalingos maistinės medžiagos ir deguonis iš mamos organizmo. Vienintelė jungtis tarp vaisiaus ir placentos, užtikrinanti jo išgyvenimą įsčiose, yra būtent virkštelė.
Nėštumo metu virkštelė yra itin tvirtas organas, apsaugotas drebučių audinio, vadinamo Vartono drebučiais. Šis audinys saugo virkštelės kraujagysles nuo suspaudimo ir tempimo. Vidutiniškai virkštelė yra 50-60 cm ilgio ir 1,5-2 cm storio, tačiau jos ilgis gali labai įvairuoti. Ji susideda iš dviejų bambinių arterijų, kuriomis kraujas teka iš vaisiaus, ir dažniausiai vienos bambinės venos, kuria kraujas teka į vaisių. Kraujagyslės virkštelėje susisukusios spirališkai, o pati virkštelė apgaubta amniono plėve.
Virkštelė yra gyvybiškai svarbi vaisiui, nes vienintelė jungia jį su placenta - organu, užtikrinančiu jo išgyvenimą įsčiose. Virkštelės arterijomis iš placentos kūdikiui tiekiamas deguonis ir maistingosios medžiagos, o virkštelės vena į placentą grąžinami medžiagų apykaitos produktai ir anglies dvideginis. Dėl gerai funkcionuojančios virkštelės vaisius kvėpuoja, maitinasi ir gerai vystosi.
Anksčiau buvo įprasta, kad naujagimio virkštelė būdavo nukerpama iš karto po gimimo ir tėvai dažnai jos net nepamatydavo. Tačiau šiuolaikiniai moksliniai tyrimai ir medicininė praktika vis labiau pabrėžia vėlyvo (arba atidėto) virkštelės užspaudimo naudą naujagimiui.
Vėlyvas virkštelės užspaudimas: nauda naujagimiui
Vėlyvas (atidėtas) virkštelės užspaudimas (VVU) reiškia, kad virkštelė užspaudžiama ir nukerpama ne iškart po gimimo, o palaukus tam tikrą laiką - paprastai bent 60 sekundžių, o dažnai ir ilgiau (1-3 minutes ar kol ji nustoja pulsuoti), jei naujagimio ir mamos būklė yra gera. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir daugelis nacionalinių akušerijos bei pediatrijos draugijų rekomenduoja atidėti virkštelės užspaudimą visiems geros būklės naujagimiams.
Kuo naudingas papildomas kraujas iš placentos?
Tas papildomas kraujo tūris, kurį kūdikis gauna per pirmąsias minutes po gimimo palaukus su virkštelės užspaudimu, yra labai vertingas:
- Geresnė adaptacija: Papildomas deguonies prisotintas kraujas padeda naujagimiui lengviau pereiti nuo kvėpavimo per virkštelę prie savarankiško kvėpavimo plaučiais. Tai ypač svarbu sklandžiam širdies ir plaučių veiklos startui. Sumažėja staigaus kraujo persiskirstymo rizika, kai kraujas „atitraukiamas“ iš kitų organų tam, kad būtų aprūpinti plaučiai.
- Didesnės geležies atsargos: Placentiniame kraujyje gausu raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), turinčių hemoglobino, kurio sudėtyje yra geležies. Gavęs šį papildomą kraujo kiekį, kūdikis sukaupia didesnes geležies atsargas, kurios yra labai svarbios pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Tyrimai aiškiai rodo, kad vėlyvas virkštelės užspaudimas sumažina geležies stokos ir anemijos (mažakraujystės) riziką kūdikiams pirmaisiais 6 gyvenimo mėnesiais. Tai ypač aktualu, nes geležis būtina normaliai smegenų raidai.
- Daugiau kamieninių ląstelių: Virkštelės kraujyje gausu vertingų kamieninių ląstelių, kurios svarbios imuninės sistemos formavimuisi ir audinių atsinaujinimui. Atidėjus užspaudimą, didesnė jų dalis patenka į naujagimio organizmą. Nors tiesioginė nauda pačiam kūdikiui dėl šių papildomų kamieninių ląstelių dar aktyviai tiriama, manoma, kad tai gali turėti teigiamos įtakos ilgalaikei sveikatai.
- Ypatinga nauda neišnešiotiems naujagimiams: Jiems vėlyvas virkštelės užspaudimas dar svarbesnis - tyrimai rodo, kad tai gali sumažinti kraujo perpylimų poreikį, sunkių žarnyno problemų (nekrozinio enterokolito) ir kraujosrūvų į smegenis (intraventrikulinės hemoragijos) riziką.
Vilkštelėje esančiame kraujyje yra daug eritrocitų, efektyviau pernešančių deguonį. Mažesnė tikimybė, kad neišnešiotiems naujagimiams reikės perpilti kraują, mažesnė intraventrikulinės hemoragijos rizika. Neišnešiotiems naujagimiams virkštelės užspaudimą atidėjus bent 30-120 sekundžių sumažėja kraujo perlypimo poreikis, taip pat mažesnė intraventrikulinės hemoragijos (kraujavimo plyšus kraujo kapiliarams smegenų skilveliuose) tikimybė.
Tiems, kurių virkštelės buvo užspaustos ne iš karto po gimdymo, bet praėjus ~90 sekundžių, rečiau buvo nustatoma anemija, ateityje - ir hipotenzija. Pateikiama vis daugiau įrodymų, kad vėlyvas virkštelės užspaudimas užtikrina reikiamą geležies kraujyje kiekį net 6 mėn.
Virkštelės kraujo kamieninės ląstelės: ateities medicina
Virkštelės kraujyje esančios kamieninės ląstelės yra itin vertingos dėl savo gebėjimo daugintis ir diferencijuotis į specializuotas ląsteles. Tai leidžia jas naudoti gydant daugybę ligų, įskaitant onkohematologines, genetinius sutrikimus ir kaulų čiulpų nepakankamumą.
Kūdikiui ateinant į pasaulį išsaugota virkštelė net ir po dešimtmečių gali išgelbėti jo sveikatą ir gyvybę. Bent jau taip žada virkštelės kraujo kamienines ląsteles saugantys privatūs kamieninių ląstelių bankai. Jų atstovai tikina, kad jau dabar kamieninės ląstelės gali padėti išgydyti apie 80 ligų, o netrukus šios ląstelės gali pakeisti daugelį vaistų ir tapti pagrindine ligų prevencijos ir gydymo priemone. Lietuvoje saugoti kamienines ląsteles specialiose saugyklose įmanoma jau 7 metus, o šia galimybe iki šiol pasinaudojo kiek daugiau kaip tūkstantis tėvų.
Iš virkštelės kraujo paimtos kamieninės ląstelės yra pačios jauniausios, aktyviausios ir sveikiausios iš visų suaugusio žmogaus ląstelių, nes virkštelės ląstelės užšaldomos, kol jų dar nespėjo paveikti nei užterštas oras, nei nenatūralus maistas, nei žalingi įpročiai arba ligos. Būtent virkštelės kamieninės ląstelės laikomos geriausia alternatyva kamieninėms ląstelėms iš embrionų, kurių tyrimui dėl etinių priežasčių priešinasi daugybė pavienių aktyvistų ir organizacijų.
Teoriškai tinkamai užšaldytas ir saugomas virkštelės kraujas gali išlikti naudingas visą gyvenimą. Tačiau tai dar nėra tiksliai žinoma, nes virkštelės kraujo bankininkystė egzistuoja kiek daugiau nei 30 metų. JAV mokslininkai nustatė, kad kamieninės ląstelės geba daugintis ir proliferuoti net ir po 25 saugojimo metų -196 laipsnių Celsijaus temperatūroje, kurioje visi gyvybiniai procesai sustoja ir ląstelės tampa „miegančios“.
Nors kai kur pasaulyje veikia ir valstybiniai virkštelės kraujo bankai, Lietuvoje šią paslaugą teikia tik privatininkai. Dauguma jų klientų - vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantys 30-40 metų asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą. Tiesa, iki šiol mūsų šalyje veikė vos vienas kamieninių ląstelių bankas, o dabar į Lietuvos rinką žengia ir stambus tarptautinis veikėjas, tad kamieninių ląstelių paėmimo ir saugojimo paslauga turėtų atpigti.
Gajūs mitai apie virkštelės užspaudimą
Nors vėlyvas virkštelės užspaudimas tampa vis labiau įprasta praktika, vis dar pasitaiko klaidingų įsitikinimų:
- Mitas: Kol virkštelė nenukirpta, naujagimio negalima uždėti mamai ant krūtinės („oda prie odos“ kontaktui). Netiesa. Daugeliu atvejų virkštelė yra pakankamai ilga, kad ką tik gimusį mažylį būtų galima saugiai paguldyti mamai ant pilvo ar krūtinės, kol virkštelė dar pulsuoja. Šis ankstyvas kontaktas yra labai svarbus ryšiui užmegzti ir žindymo pradžiai.
- Mitas: Cezario pjūvio metu virkštelę visada reikia kirpti iškart. Nebūtinai. Nors techniškai tai sudėtingiau, daugelyje ligoninių jau taikomas atidėtas užspaudimas ir Cezario pjūvio metu, jei mamos ir vaiko būklė stabili. Kai tai neįmanoma, kartais gali būti taikomas virkštelės „melžimas“ (angl. milking) - kraujo iš virkštelės išspaudimas link kūdikio. Nors tai nėra tas pats, kas natūrali placentinė transfuzija, tai vis tiek geriau nei momentinis užspaudimas.
Policitemija. Kai virkštelė užspaudžiama po gimimo praėjus 3 ir daugiau min., gali išsivystyti policitemija - eritrocitų padidėjimas kraujo tūrio vienete. Tokiu atveju kraujyje fiksuojamas eritrocitų perteklius, kraujas tampa tirštas, klampus, sunkiai teka kraujagyslėmis ir smegenys neaprūpinamos pakankamu deguonies kiekiu. Ši praktika gali trukdyti paimti virkštelės kraują kamieninėms ląstelėms surinkti.
Kada virkštelę būtina užspausti nedelsiant?
Yra situacijų, kai vėlyvas virkštelės užspaudimas negalimas arba nerekomenduojamas, nes pirmenybė teikiama skubiai pagalbai naujagimiui ar mamai:
- Kai naujagimiui reikia skubių gaivinimo veiksmų (jis nekvėpuoja, yra vangus). Tokiu atveju jis nedelsiant perkeliamas ant gaivinimo stalelio, ir virkštelė užspaudžiama iškart.
- Esant tam tikroms placentos ar virkštelės problemoms (pvz., stiprus kraujavimas iš placentos, virkštelės mazgas, jos įplyšimas).
- Kartais - kai būtina skubiai paimti virkštelės kraują specifiniams tyrimams (pvz., kraujo dujoms įvertinti esant įtartai asfiksijai gimdymo metu). Tačiau net ir šiais atvejais dažnai įmanoma palaukti bent 30-60 sekundžių.
Sprendimą dėl virkštelės užspaudimo laiko visada priima gimdymą prižiūrintis medikų personalas, įvertinęs konkrečią situaciją.
Kaip užtikrinti, kad jūsų norai būtų išgirsti?
Nors vėlyvas virkštelės užspaudimas tampa vis labiau įprasta praktika, svarbu apie savo pageidavimus informuoti gimdymą priimsiantį personalą.
- Pokalbis su nėštumą prižiūrinčiu specialistu: Nors jūsų šeimos gydytojas ar poliklinikos ginekologas greičiausiai nedalyvaus gimdyme ligoninėje, aptarti šį klausimą nėštumo metu yra naudinga bendram supratimui ir informacijos gavimui.
- Pasidomėkite ligoninės praktika: Jei yra galimybė, artėjant gimdymui pasidomėkite konkrečios ligoninės, kurioje planuojate gimdyti, standartine praktika šiuo klausimu (pvz., per atvirų durų dienas, specialius kursus).
- Kalbėkitės atvykę gimdyti: Svarbiausia - atvykę gimdyti, aiškiai išsakykite savo pageidavimą dėl vėlyvo virkštelės užspaudimo jus prižiūrinčiai akušerei ir/arba gydytojui. Galite tai įtraukti į savo gimdymo pageidavimų sąrašą (net jei jis neformalus) ir jį aptarti.
- Partnerio vaidmuo: Jūsų partneris ar kitas gimdyme dalyvaujantis artimas žmogus taip pat gali mandagiai priminti personalui apie jūsų norą palaukti su virkštelės užspaudimu, jei situacija tai leidžia.
Vėlyvo virkštelės užspaudimo nauda yra gerai žinoma Lietuvos medikams ir paremta oficialiomis rekomendacijomis. Daugelyje šalies gimdymo įstaigų tai jau yra tapę įprasta praktika esant normaliam gimdymui ir gerai naujagimio būklei. Atviras pokalbis su personalu tiesiog padės užtikrinti abipusį supratimą ir suteiks jums daugiau ramybės. Vėlyvas virkštelės užspaudimas - paprasta, nieko nekainuojanti, bet naujagimiui labai naudinga procedūra, padedanti jam švelniau adaptuotis prie gyvenimo už gimdos ribų ir suteikianti vertingų medžiagų gerai sveikatos pradžiai. Pasitikėkite gimdymo priežiūros specialistais, išsakykite savo norus ir pasinaudokite šia galimybe, jei tik jūsų ir mažylio būklė tai leidžia.
Kaip greitai po gimimo rekomenduojama nukirpti virkštelę? Virkštelės kraujas yra unikalus, jame daug kamieninių ląstelių, todėl nereikia skubėti jos nukirpti, vos gimus vaikučiui, reikia palaukti, kol tas gerasis kraujas sutekės į naujagimį. Auksinis viduriukas yra išlaukti vieno sąrėmio trukmę, t. y. nuo kelių iki penkių minučių. Kodėl? Per vieną sąrėmį įvyksta gimdos susitraukimas, atsidalija placenta. Jai atsidalijus, ilgiau laukti nėra jokios prasmės, nes sustoja virkštelės kraujotaka, virkštelė tampa balkšva, subliūkšta. Tada uždedami spaustukai (vienas iš mamos, kitas - iš kūdikio pusės) ir tėtis nukerpa virkštelę.
Ar lėliukui skauda, kai nukerpa virkštelę? Neskauda, nes virkštelėje nėra nervų.
Kokia bus bamba? Ar tai, kaip nukirpta virkštelė, turi įtakos, kokia bus kūdikio bambutė - iškili ar įdubusi? Ne. Virkštelė perkerpama tokiame aukštyje (dažniausiai 3-4 cm), kad būtų patogu ją prižiūrėti. Ant virkštelės bigės lieka spaustukas ir nudžiūvusi virkštelė nukrinta būtent ties ta riba, kur vaiko bamba pereina į virkštelės audinį. Šitai ribai, audinių susijungimo vietai, mes negalime daryti įtakos. Tai nulemta genų.
