Braškės - vienos mėgstamiausių ir populiariausių uogų lietuvių daržuose. Nors jų auginimas nėra itin sudėtingas ir nereikalauja daug pastangų, norint džiaugtis gausiu derliumi, visgi reikia skirti šiek tiek dėmesio. Didele dalimi braškių derlius priklauso nuo to, kada ir kaip uogos pasodintos.

Kai kurie sodininkai šį darbą atlieka rudenį, tačiau neretai tenka skubėti, kad uogos spėtų įsišaknyti iki šalnų. Todėl daugelis braškių sodinimą atideda ir aktualus tampa braškių sodinimas pavasarį. O įpusėjęs pavasaris ar jo pabaiga yra puikus laikas braškėms sodinti. Jeigu jas įkurdinsite pakeltose lysvėse, sodinimą galite pradėti ir anksčiau.

Jei atėjus pavasariui raitojatės rankoves ir planuojate braškių sodinimą, pirmiausia pasirūpinkite joms tinkama vieta. Geriausia, jei plotas bus lygus. Braškių poreikiai nėra dideli, tačiau labai svarbu joms užtikrinti derlingą, humusingą, puikios struktūros dirvožemį. Braškėms reikia gero apšvietimo visą auginimo laiką. Net užslenkantis šešėlis pastebimai menkina derlingumą ir uogų kokybę. Sodinimo vieta turi būti lygi arba su lengvu nuolydiu į pietus. Nepageidautina braškes sodinti žemumose, kur pavasarį susikaupia šaltas oras, nes žiedai nukenčia nuo šalnų. Vieta turi būti apsaugota nuo vėjo, kad žiemą nenupūstų sniego. Braškių šaknų sistema iššąla temperatūrai nukritus iki 10-12 laipsnių šalčio, joms pavojingi ilgalaikiai šalčiai be sniego. Braškės nesodinamos užliejamuose sklypuose, o gruntinių vandenų lygis turi būti ne arčiau kaip 0,8 m iki dirvožemio paviršiaus.

Dirvos paruošimas

Braškių dirva turi būti dėmesingai paruošta, kadangi joje braškės auga ir neša vaisius keletą metų iš eilės. Prieš ruošdami dirvą daigų sodinimui būtinai pašalinkite prieš tai joje augusių kultūrų likučius (juose gali būti likę augalų parazitų). Braškių poreikiai nėra dideli, tačiau labai svarbu joms užtikrinti derlingą, humusingą, puikios struktūros dirvožemį. Braškių auginimo kontekste ne mažiau svarbus ir dirvos tręšimas. Ją reikėtų patręšti tiek, kad uogų auginimo laikotarpiu (maždaug trejus metus) joms užtektų maistinių medžiagų arba būtų reikalingas tik minimalus papildomas tręšimas. Tačiau svarbu žinoti ir tai, jog ne mažiau šioms uogoms kenksmingas ir trąšų perteklius. Braškių sodinimui ruošiamą dirvą tikslinga tręšti ir organinėmis, ir mineralinėmis trąšomis. Svarbu - trąšose neturėtų būti chloro. Geriausia dirvą ruošti iki sodinimo likus maždaug dešimčiai dienų - tiek laiko užteks dirvai susigulėti. Prieš sodindami braškes dirvožemį tik papurenkite naudodami grėblį.

Braškių poreikiai nėra dideli, tačiau labai svarbu joms užtikrinti derlingą, humusingą, puikios struktūros dirvožemį. Be trąšų, neretai dirvą tenka papildyti tam tikromis medžiagomis. Braškių sodinimas pavasarį aktualų daro ir piktžolių aspektą. Jei kalbėtume apie braškių ir piktžolių netiesioginę dvikovą darže, tai braškės turėtų mažai šansų laimėti, mat piktžoles jos stelbia itin prastai. Tad ruošiant dirvą braškėms sodinti labai svarbu sunaikinti kuo daugiau joje esančių piktžolių. Taip pat dirvožemis, kuriame ruošiamasi sodinti braškes, išvalomas ir nuo prieš tai čia augusių kultūrų liekanų. Tai svarbu atlikti skrupulingai, mat per jas į dirvą gali patekti ligų, kurios braškėms itin žalingos, sukėlėjai bei kiti kenkėjai. Išvalius dirvą ją reikia išlyginti. Kartais suberiamos trąšos, o tada dirva lyginama. Tačiau tai nėra teisingas žingsnis - reikėtų laikytis kitokio eiliškumo, t. y. dirva lyginama prieš trąšų bėrimą. Ruošiant didelius plotus dirva giliai perkasama arba ariama, šakniastiebiai bei kiti nešvarumai nuo viršutinio dirvos sluoksnio pašalinami grėbliu arba akėjant. Mažuose plotuose, daržo lysvėse ar pakeltose lysvėse piktžolių šakniastiebiai, kitų augalų liekanos išrenkami rankiniu būdu perkasant, grėbliu šukuojant dirvos paviršių.

Braškėms tinkamiausias dirvožemis - priesmėlio, priemolio (lengvai arba vidutiniškai), neutralus arba silpnai rūgštus (pH 5,5-6,5). Tinkamas braškių priešsėlis: burokėliai, garbanotosios trūkažolės, sėjamosios salotos. Geriausias priešsėlis: įvairūs sideratai, žirniai, pupelės, svogūnai, česnakai, ridikai, petražolės, krapai, morkos, salierai. Blogas priešsėlis: pomidorai, paprikos, agurkai, moliūgai, bulvės, kopūstai, avietės.

Prieš sodinimą dirva perkasama per kastuvo gylį, įmaišoma durpių ir mėšlo, mineralinių trąšų, kuriose nėra chloro. Ypač kruopščiai reikia išvalyti dirvą, kad neliktų piktžolių šaknų ir šakniastiebių: juk braškės nepersodinamos vienoje vietoje auginamos 3-4 metus, o daugiametės piktžolės labai apsunkins uogų priežiūrą.

Sodinimo technologijos

Braškių sodinimo schema: žemaūgių veislių daigai sodinami 15-20 cm atstumu, aukštaūgių - 25-30 cm. Braškių šaknys aktyviai funkcionuoja, kai dirvožemis gerai įšilęs, todėl ten, kur pavasarį ir vasaros pradžioje dažnai laikosi vėsūs orai, verta sodinti naudojant tamsią plėvelę arba neaustinę medžiagą. Patiesta agrotekstilės danga padeda dirvožemyje susikaupti šilumai.

Vis dažniau savo reikmėms auginamų braškių vieta pasirenkamos pakeliamos lysvės. Tai neabejotinai itin estetiškas, tvarkingas ir geras sprendimas. Pakeliamose lysvėse paprastai supilamos naujos žemės, todėl jose nėra piktžolių ar kitokių liekanų.

Sodinimas ant agrotekstilės dangos

Ant paruoštos lysvės aklinai užtieskite gabalą tamsios plėvelės, juodos neaustinės medžiagos arba specialios agrotekstilės dangos. Būsimų lysvių kontūrus pasižymėkite virvelėmis. Pritvirtinkite audinio kampus, kad jo nenuplėštų vėjas. Pagal sodinimo schemą aštriu peiliu kryžmai išpjaukite angas, kurios turi būti šiek tiek didesnės negu braškių daigų žemių gniužulas. Pjūvio vietoje užlenkite audinio kampus į vidų. Turi susidaryti 12 x 12 cm arba 15 x 15 cm dydžio kvadratinės angos. Augimo taškas kero centre (šerdis) turi būti tiksliai dirvožemio lygyje. Jeigu pasodinama per aukštai, augalas gali iššalti, o pasodintas per žemai ims pūti. Pasodintas braškes maždaug po mėnesio būtinai apžiūrėkite. Braškės puikiai dera pasodintos ant agrotekstilės dangos.

Braškių ūkis Babtuose: braškes auginti agroplėvelėje pradėjo pramoniniuose ūkiuose. Paskui šį metodą ėmė taikyti nedideliuose ūkiuose, daržuose. Sodinimas ant agroplėvelės (agrotekstilinės medžiagos) - šiuolaikinis metodas.

Agroplėvelės privalumai ir trūkumai

• Privalumai: Nereikia ravėti, o tai ypač svarbu, jei braškių laukai dideli. Uogos visada būna švarios, nepapuvusios. Sodinant įprastu būdu, aktyviu augimo laikotarpiu uogas reikia paremti, pastatyti lentelių, t. y. pakelti uogas nuo žemės. Dėl šios priežasties labai patogu auginti braškes agroplėvelėje lietingą vasarą. Ūsus galima nupjauti, nes jie neįsitvirtina į agroplėvelę. Rečiau reikia laistyti, juk agroplėvelė saugo drėgmę. Pavasarį, rudenį ir žiemą agroplėvelė saugo lysves nuo šalnų ir žiemos šalčių. Pavasarį žemė anksčiau įšyla, todėl greičiau užsimezga uogos, be to, braškės sunoksta anksčiau už augančias įprastose lysvėse.
• Trūkumai: Po agroplėvele sunkiau įžiūrėti braškių ūsus. Jei nepastebėsite, kaip jie įsišaknys, vėliau bus sunkiau juos pasiekti. Paaugę ūsai ima kelti audinį aukštyn, susidaro oro sluoksnis, todėl ima augti ir piktžolės. Gali atsirasti kenkėjų - šliužų, skruzdėlių, o rudenį - pelių. Agroplėvelė nėra pigi. Kuo ji tankesnė, tuo brangesnė. O plona agroplėvelė dažnai nesaugo nuo UV spindulių ir nepakelia šalčių.

Agroplėvelė - tankus juodas, rečiau - žalias audinys, kurio esminiai ypatumai - pralaidumas orui ir drėgmei, cheminis inertiškumas, apsauga nuo UV spindulių (brangesni variantai), be to, agroplėvelė neišskiria toksinių darinių. Agroplėvelė praleidžia vandenį, maistingas medžiagas ir sulaiko jas žemėje, nes mažina drėgmės garavimą ir maksimaliai sulaiko ją žemėje.

Optimalus laikas sodinti braškes į agroplėvelę - pavasaris (balandžio pabaiga-gegužės pradžia) arba ruduo (rugsėjis-lapkričio pradžia).

Kaip paruošti lysves braškių sodinimui? Tinkamiausios lysvės, esančios saulėtoje, gerai šildomoje vietoje. Idealus variantas - pakelta lysvė, nes braškėms nepatinka didelė drėgmė. Žemė turi būti puri ir maistinga. Iš anksto paruoškite lysvę sodinimui - suvarpykite, išrinkite piktžoles, įmaišykite komposto, išlyginkite. Prieš braškių sodinimą naudinga patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis braškėms.

Kaip dirbti su agroplėvele? Agroplėvelė parduodama rulonais, rečiau karpoma. Pamatuokite savo lysvę, o plėvelės atkirpkite vos daugiau. Kraštus ir centrą užfiksuokite segtukais ar pan. (spaustukų būna pirkti daržo ir sodo prekių parduotuvėse). Braškių sodinimas į agroplėvelę: pasižymėkite balta kreida braškių kelmelių vietas agroplėvelėje - jose reikės iškirpti skylutes. Skylutės įpjaunamos kryžmai (pjūvio ilgis - ne daugiau nei 10 cm). Agroplėvelės kampų skylutėse nenupjaukite, juos užlenkite į apačią. Iš skylučių vietų išimkite šiek tiek žemių, paliekite ir pasodinkite braškių kelmelius. Svarbu - nesodinkite labai giliai! Jei pasodinsite labai giliai, nebeišsaugosite derliaus nei trąšomis, nei laistymu.

Braškių auginimas šiltnamyje

Braškių auginimas šiltnamyje yra puikus būdas užtikrinti ankstyvą ir gausų derlių. Šiltnamiai apsaugo braškes nuo nepalankių oro sąlygų, tokių kaip šalnos, stiprūs lietūs ar kruša, ir leidžia prailginti auginimo sezoną. Be to, šiltnamyje lengviau kontroliuoti kenkėjus ir ligas, o tai sumažina poreikį naudoti pesticidus. Tinkama priežiūra ir sąlygų palaikymas leidžia mėgautis saldžiomis ir sultingomis uogomis ilgesnį laiką. Taip pat egzistuoja naujos braškių auginimo technologijos, kurios leidžia pasiekti geresnių rezultatų ir ilgiau mėgautis skaniomis uogomis.

Braškių auginimas šiltnamyje ir priežiūra - tai procesas, kurio metu braškės auginamos optimaliomis sąlygomis, siekiant užtikrinti gausų ir kokybišką derlių. Braškės šiltnamyje gali būti auginamos įvairiais būdais, pavyzdžiui, grunte, konteineriuose ar vertikaliose sistemose. Svarbu pasirinkti tinkamas veisles, pritaikytas auginimui šiltnamyje. Laistymas - reguliarus, tačiau ne per gausus, kad išvengtumėte šaknų puvimo. Braškės mėgsta drėgmę, todėl svarbu reguliariai laistyti, ypač karštomis dienomis. Tręšimas - naudokite kalio ir fosforo turinčias trąšas, kad paskatintumėte žydėjimą ir vaisių formavimąsi. Kenkėjų ir ligų kontrolė - reguliariai tikrinkite augalus dėl kenkėjų ir ligų. Vienas iš efektyviausių metodų - braškių auginimas po plėvele, kuris padeda išlaikyti drėgmę, apsaugo nuo piktžolių ir pagreitina uogų nokimą.

Šiltnamyje braškes auginkite aukštesnėse lysvėse. Jas uždenkite juoda plėvele, kad pavasarį greičiau įšiltų. Taip braškės anksčiau pradeda vegetuoti ir intensyviau vyksta fiziologiniai procesai. Svarbu žiemojančias šiltnamyje braškes laiku atidengti, kad jos nesušustų ir nenušaltų.

Idealios temperatūros dieną šiltnamyje yra 18-22°C, naktį - ne mažiau kaip 14°C. Naudokite laistymo sistemas, kad kontroliuotumėte vandens kiekį, ir pasirūpinkite, kad šiltnamyje būtų gera ventiliacija.

Laistymas ir tręšimas

Braškes reikia laistyti visą sezoną: iki rugsėjo - reguliariai, o rugsėjį, jei oras sausas, pakaks palieti 1-2 kartus per mėnesį. Spalį, nukritus vaismedžių lapams, pageidautina braškes palieti gausiai, kad sukauptų drėgmės, jeigu rudenį buvo nedaug lietaus.

Yra dvi laistymo metodikos: retas gausus laistymas ir dažnas laistymas. Retas gausus laistymas tinka, jeigu galite prižiūrėti augalus ne dažniau kaip kartą per savaitę, taip pat tuose sklypuose, kur žiemą sniego danga būna menka. Kai laistoma retai ir gausiai, braškės suformuoja gilesnę šaknų sistemą, gerai pasisavina drėgmę iš žemutinių dirvožemių sluoksnių, sklandžiau žiemoja. Laistoma, kai oras sausas, kartą per savaitę, rytais. Iki žydėjimo augalus galima laistyti iš viršaus, o kai žiedai išsiskleidžia, reikia liesti tik palei šaknis. Palijus reikia patikrinti, ar dirvožemis gerai sudrėkintas. Jeigu 5 cm gylyje jis sausas, laistyti vis tiek reikia.

Dažnas laistymas taikomas, norint gauti gausų remontantinių ir produktyviausių, bet kaprizingų vieną kartą derančių braškių derlių. Šis būdas tinka tik tada, kad sodinimo vieta pasirinkta tinkamai ir jūs galite prižiūrėti augalus visą sezoną, kai tik to reikia. Augalai prikaups daug maistinių medžiagų, bet jų šaknys bus arti dirvos paviršiaus ir labiau nukentės per šalčius be sniego ir per sausras. Dažnai laistant šaknų srityje dirva palaikoma saikingai drėgna, ją būtina mulčiuoti.

Braškių tręšimas: iki nurenkant uogas. Galima 1-2 kartus tręšti bet kuriomis trąšomis be chloro, vadovaujantis instrukcija. Nurinkus uogas. Kad braškės sukrautų žiedpumpurius ir augintų šaknis, joms pirmiausia reikalingas fosforas, todėl pigiausia ir gana efektyvu tręšti superfosfatu (40 g/m2). Galima tręšti ir bet kuriomis kompleksinėmis bechlorėmis trąšomis pagal instrukciją. Jeigu trąšose yra mikroelementų, tręšimo poveikis bus dar didesnis: magnis ir boras stimuliuoja žiedpumpurių mezgimą, didina jų atsparumą šalčiams.

Ankstyvąjam ir vėlyvąjam tręšimui naudokite KARBAMID gold. Paliekite BLACKJAK koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpalu, taip augalai greičiau išleis pridėtines šaknis, pagerės augalo maisto medžiagų pasisavinimas, pagreitės augalo augimas. Uogos užauga didesnės. Arba palaistykite ACTIVATION naudingų mikroorganizmų kompleksą, kurie kaip probiotikai didina dirvos derlingumą ir biologinę pusiausvyrą. Šis biologinis produktas kaip biotrąša gerina augalų augimą ir derėjimą. Papildomai padėkite augalui natūraliu būdu pasisavinti azotą iš oro per lapus. Tam puikiai tiks Nitrofix biotrąša, kurios sudėtyje yra išskirtinė ir patentuota endofitinė bakterija Methylobacterium symbioticum. Pamaitinkite augalą per lapus, kai pastebėsite ant augalo tam tikrus mikroelementų trūkumo požymius. Tam puikiai tiks Microdoctor linijos priemonės su mikroelementais arba žalios linijos produktai su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais, kurių pagalba padidės natūralus augalų atsparumas nepalankiems aplinkos veiksniams - Matrifruit, Matrinal B, Mimox Zn, Copfort, Alsupre S. Kartu naudokite paviršiaus aktyviąją medžiagą LIP TOP, kuri pagerins mikroelementinių trąšų, bei kitų augalų priežiūrai skirtų produktų efektyvumą, pasisavinimą bei padengimą ant augalo.

Dauginimas ir augalų atnaujinimas

Dažniausiai braškės dauginamos vegetatyviniu būdu - dukterinėmis skrotelėmis birželio-liepos mėn., iš karto po derėjimo. Paprastai šis būdas vadinamas dauginimu ūsais, nors patys braškių ūsai (ūgliai, ant kurių išsidėsčiusios dukterinės skrotelės) dauginimui nenaudojami. Pastaruoju metu populiaru dauginti sėklomis. Braškių iš sėklų vasarą galima užsiauginti sode arba vasario mėnesį pasisėti jų namuose.

Kodėl reikia laiku atnaujinti augalus? Pradėjus nuo trečiųjų metų po pasodinimo braškių krūmelis ima irti: džiūva šakniastiebiai jo centre ir ant jų esančios šaknys. Šaknų masės ir vaisinių pumpurų santykis tampa nepakankamas, kad užtikrintų visavertį vaisių vedimą. Tai rodo menkas seno krūmo ragelių ir lapų augimas. Rageliai užauga, ima kyšoti dirvos paviršiuje, būna labiau pažeidžiami šalčių. Tokius krūmus reikia išrauti ir vietoj jų sodinti naujus. Idealu būtų kasmet pasodinti naują lysvę, o po penkerių metų ją išrauti. Šitaip jūsų sode atsiras penkios skirtingo amžiaus braškių lysvės: 1-ieji metai - pasodintos naujos braškės; 2-ieji metai - pirmus metus derlių duodančios braškės (derlius negausus); 3-ieji metai - produktyvi lysvė; 4-ieji metai - antroji produktyvi lysvė; 5-ieji metai - senstanti lysvė, kuri, surinkus derlių, išraunama ir ruošiama daržovėms.

Jei tikslas - uogos, ūsus nuimkite viso sezono metu. Dauginimui pasirinkite 1-2 stipriausius ūsus iš sveikų, derlingų augalų. Pirmąją dukterinę rozetę įtvirtinkite į atskirą mažą vazoną su tokiu pačiu substratu, vos tik ji leidžia šakneles. Kai šaknys užpildo indelį, atskirkite nuo motininio augalo ir perkelkite į 3-5 l talpą.

Veislės

Vieną kartą derančios veislės - mažiausiai lepios. Jeigu neturite galimybių prižiūrėti braškes dažniau kaip kartą per savaitę, rinkitės tokias veisles. Norėdami turėti uogų ilgiau, pasirinkite skirtingu metu nokstančias veisles.

Remontantinės braškių veislės vaisių duoda vadinamosiomis bangomis. Tokios veislės paprastai spėja subrandinti dvi derliaus bangas. Beje, kad antroji spėtų prinokti, anksti pavasarį ir vasaros pabaigoje remontantines braškes geriau auginti po danga. Braškės dengiamos plėvele, užtraukiama ant lankų, arba neaustine medžiaga. Remontantines braškes reikia intensyviai prižiūrėti, dažnai laistyti ir tręšti.

Ne kiekviena braškių veislė vienodai gerai jaučiasi vazonuose ar pakabinamuose loveliuose. Augalai ribotoje erdvėje turi mažiau vietos šaknims, todėl svarbu rinktis veisles, kurios yra kompaktiškesnės, ištvermingos ir duoda gausų derlių net su mažesniu dirvos kiekiu. „Ostara“ yra Nyderlanduose išvesta remontantinė veislė, puikiai prisitaikanti prie ribotos šaknų erdvės. Ji pradeda derėti birželio pradžioje ir nesustoja iki pat šalnų. Uogos vidutinio dydžio, apvalios, labai saldžios su lengva rūgštele. Vazonuose „Ostara“ elgiasi nuspėjamai - jos šaknys neplinta agresyviai, todėl augalas ilgiau išlaiko drėgmę. Ji puikiai dera tiek saulėje, tiek pusiau pavėsyje, todėl tinka net balkonams su ribota šviesa. „Evie 2“ - britiška veislė, garsėjanti savo atsparumu permainingam klimatui. Tai taip pat remontantinė veislė, bet ypač stipri pirmaisiais derliaus etapais - uogos pasirodo jau pavasario pabaigoje. Jos stambesnės nei „Ostaros“, ryškiai raudonos ir labai sultingos, su subalansuotu saldumo ir rūgštumo santykiu. Vazonuose ši veislė išsiskiria kompaktišku augimu - krūmeliai nebūna per aukšti, todėl net ir stipresnis vėjas jų neišvarto. Dėl to „Evie 2“ dažnai renkasi tie, kurie augina braškes ant atvirų balkonų ar terasų. „Mara des Bois“ išvesta Prancūzijoje ir labai vertinama dėl išskirtinio aromato, primenančio laukines miško braškes. Uogos vidutinės ar net mažesnės, bet minkštimas labai saldus, sultingas ir kvapnus. Ji dera bangomis nuo vasaros pradžios iki rudens. Vazonuose ši veislė mėgsta šilumą ir šviesą - kuo daugiau saulės, tuo intensyvesnis aromatas. Tačiau ji šiek tiek jautresnė drėgmės trūkumui, todėl reikėtų pasirūpinti pastoviu laistymu. „Albion“ - kalifornietiška remontantinė veislė, kuri išpopuliarėjo dėl stambių, pailgų uogų, primenančių komercines braškes iš parduotuvių, bet gerokai skanesnių. Minkštimas tvirtas, todėl uogos ilgai išsilaiko nenuspaustos, o skonis saldus su labai lengva rūgštele. Vazonuose „Albion“ rodo įspūdingą derlių, jei tik gauna daug saulės (bent 6-8 valandas per dieną). Ji itin atspari ligoms, todėl tinka net pradedantiesiems.

Braškių ligos ir kenkėjai

Braškių ligos ir kenkėjai gali gerokai sumažinti derlių ir pabloginti uogų kokybę. Svarbu laiku atpažinti ir imtis priemonių.

Braškių ligos gali sukelti baltą pūkų sluoksnį ant lapų, dėmeles, šviesmargę, kekerinį puvinį ir verticiliozę. Kiekviena liga reikalauja specifinio gydymo, dažnai naudojant fungicidus.

Braškių kenkėjai apima grambuolius, tripsus, voratinklines erkes, žemuoginius pjūklelius, avietinius žiedgraužius, šliužus, kurklius ir nematodus. Kiekvienam kenkėjui taip pat yra skirti specialūs kovos metodai, įskaitant biologines priemones, insekticidus ir gaudykles.

6 gero braškių derliaus taisyklės

1. Paisykite sėjomainos. Braškių kereliai sensta ir praranda derlingumą, tad nelaikykite jų vienoje vietoje ilgiau kaip 4-5 metus. Keiskite ir augalus, ir jų augimo vietą - tai neleis veistis kenkėjams ir plisti ligoms, padės atkurti dirvos derlingumą.
2. Išbandykite naujas veisles. Nepasitikėkite tik aprašymais - išbandykite naujas veisles patys, o pačias skaniausias, derlingiausias, atspariausias jūsų sklype dauginkite.
3. Neleiskite sulaukėti. Pasisėjusių savaime arba nesėkmingai nusipirktų braškių lysvėje gali atsirasti agresyvių piktuliškų „veislių“, kurios nežydi, nemezga arba mezga mažas ir kreivas uogas. Jas reikia surasti ir išnaikinti.
4. Dauginkite tinkamai. Rinkdami derlių įvertinkite krūmelius ir pasižymėkite geriausius - duodančius daug sveikų ir gana vienodo dydžio uogų - jie produktyviausi. Iš jų ir reikia imti dauginimo medžiagą, iš kurios formuosite naują lysvę.
5. Pritraukite apdulkintojus. Braškės - bičių apdulkinami augalai. Nenaudokite insekticidų žydėjimo metu. Pamėginkite žydinčias braškes apipurkšti šiltu vandeniu, į kurį įlašinkite kelis lašelius kalendros arba apelsinų aliejaus, kuris turėtų pritraukti bites ir kamanes.
6. Nepamirškite priežiūros vasaros pabaigoje. Braškių uogos formuojasi dėl žiedpumpurių ir maistinių medžiagų, sukauptų per praėjusį sezoną. Laistymas, tręšimas, profilaktika nuo ligų ir kenkėjų nuo liepos iki rugsėjo - būsimo kitų metų derliaus pagrindas.

Braškės mėgsta, kai šalia jų dedama sausa žolė ar mulčius.

Optimalus braškių sodinimo metas: daigų, pirktų sodo centre ir užauginti namuose iš sėklų, - pavasario pabaiga-vasaros pradžia; daigų, gautų įšaknijant dukterines skroteles, - liepos pabaiga-rugpjūčio pradžia; daigų, pirktų pagal reklamą ir atsisiųstų paštu, - rugsėjis.

Daržinės braškės atsirado XVIII a. spontaniškai susikryžminus dviem žemuogių rūšims. Dabar auginama nemažai veislių, iš kurių populiariausios ʻZenga zenganaʼ, ʻFestivalnajaʼ, ʻVentaʼ, ʻJaunėʼ ir kt. Daugelis braškių augintojų braškes augina taip, kad derliaus nuėmimas būtų kuo ilgesnis. Tam jie taiko daug skirtingų technologijų, o viena populiariausių - braškių auginimas ant agrodangos.

Frigo daigai yra būdas gauti uogų derlių tą patį sezoną, nes jie duoda derlių praėjus maždaug 2 mėnesiams po pasodinimo. Frigo daigai kasami iš daigyno apie gruodžio mėnesį, žiemos ramybės metu ir laikomi šaldytuve maždaug -1,5 C temperatūroje. Optimalus tokių braškių sodinimo laikas yra nuo balandžio iki liepos, kai vidutinė oro temperatūra pakyla virš 10 laipsnių.

Braškių auginimas ir priežiūra - viena populiariausių uogininkystės sričių tiek mėgėjų soduose, tiek komerciniuose ūkiuose. Sėkmingo derliaus pagrindas - kokybiški braškės daigai. Patartina rinktis sertifikuotus daigus su stipria šaknų sistema ir sveikais lapais. Geriausia sodinti pavasarį arba vasaros pabaigoje, kad daigai spėtų įsitvirtinti iki žiemos. Daigus geriausia sodinti saulėtoje vietoje, apsaugotoje nuo vėjų. Dirvožemis turi būti lengvas, derlingas ir gerai drenuotas. Renkantis žemę braškėms, svarbu užtikrinti, kad ji būtų gerai drenuojama ir turtinga organinių medžiagų. Braškės yra jautrios tiek sausrai, tiek perlaistymui. Laistymas yra svarbi augimo stabilumo garantija. Jauniems daigams vandens reikia dažniau, ypač pirmosiomis savaitėmis po pasodinimo. Vegetacijos metu ypač svarbus laistymas prieš žydėjimą ir derliaus formavimąsi. Rinkdamiesi laistymo įrangą, verta pasinaudoti laistymo sprendimais, kurie padeda taupiai ir tiksliai tiekti vandenį tiesiai į šaknis, pavyzdžiui, naudojant lašelinę sistemą. Taip pat svarbu tinkamai tręšti. Subalansuotos trąšos padeda užtikrinti optimalų augimą ir vaisių formavimąsi.

Braškės vazonuose - puikus pasirinkimas tiems, kurie neturi daug vietos arba nori auginti braškes ant balkono, terasoje ar net palangėje. Vazonai ir konteineriai turi būti pakankamai dideli (ne mažiau kaip 5-7 litrų talpos), kad šaknys galėtų laisvai plėstis. Dirvožemis turi būti praleidus vandeniui, todėl geriausia naudoti braškėms skirtą žemę arba sumaišyti kompostą ir smėlį. Laistyti reikia reguliariai, tačiau nepersistengiant su drėgme. Veislės pasirinkimas priklauso nuo klimato sąlygų. Braškių cukraus kiekis tiesiogiai priklauso nuo šviesos. Kuo daugiau saulės gauna krūmas, tuo saldesnės ir kvapnesnės bus uogos.

Rudenį braškėms vazonuose svarbiausia - apsaugoti šaknis nuo įšalo ir išlaikyti stabilią drėgmę. Pirmiausia nukirpkite ligotus, suglebusius lapus, palikite tvirtą šerdį. Patikrinkite drenažą. Vazonus sustatykite drauge, „spiečiumi“ - taip jie vienas kitą pridengia nuo vėjo. Lauko sąlygomis puikiai veikia dvigubas apsaugos sluoksnis: agroplėvelė + mulčias. Jeigu žiema be sniego, bet su vėjais, pakelkite vazonus nuo žemės ant 2-3 cm kojelių, kad šaltis iš terasos plokštės „nevalgytų“ dugno. Pirma - perlaistymas prieš šalnas. Antra - ploni, tamsūs, maži vazonai atviroje vietoje. Trečia - vėjas. Ketvirta - „pamirštas“ mulčias. Vos tik pradeda rodyti naujus lapelius, nuimkite žieminę apsaugą ir per 1-2 savaites grįžkite į įprastą režimą. Jei substratas „sugulė“ arba matosi šaknys prie paviršiaus, pakeiskite viršutinį 3-5 cm sluoksnį į šviežią mišinį.

Ar braškes vazonuose galima laikyti lauke visą žiemą? Galima, jei vazonai apsaugoti: sustatyti drauge, apšiltinti, pakelti nuo grindinio ir užtikrinti, kad lėkštelėse nestovėtų vanduo. Maži, tamsūs vazonai atviroje vietoje - didžiausia rizika. Kiek dažnai žiemą reikia laistyti vazonuose žiemojančias braškes? Minimaliai ir tik per atlydžius. Minimaliai laistyti reikia kartą per 3-4 savaites: jei sausas, palaistyti tiek, kad būtų silpnai drėgnas, bet be pertekliaus. Ar verta braškes išnešti į patalpą žiemai? Jei vieta labai atvira vėjui ar žemumose, kur šaltis užsibūna, geriau laikyti vėsioje, bet nešąlančioje patalpoje (+2…+6 °C).

Kada pavasarį duoti pirmąsias trąšas? Kai matosi nauji lapai ir praeina naktiniai šalčiai. Pradžioje - lengva azoto dozė, nuo žydėjimo - daugiau kalio ir fosforo, kad uogos būtų tvirtos ir saldžios.

tags: #kas #nuedas #darze #braskes

• Kaip lavinti 7 metų vaiko pastabumą per žaidimus
• Vandenis ugdymo įstaigos
• Apie flamandų dailės genijų Peterį Paulių Rubensą
• Vaikų prekių atsiliepimai
• Saugus seksas nėštumo metu