Balsas - tai ypatinga žmogaus savirealizacijos ir saviraiškos priemonė. Įtaigus, emocionalus ir lankstus balsas padeda žmogui bendrauti su kitu žmogumi ir pasiekti norimą tikslą. Tačiau ne visi žmonės turi skambų ir tvirtą balsą. Kaip išlavinti gražų, stiprų, raiškų ir ištvermingą balsą? - tai klausimai, į kuriuos ieško atsakymų įvairiausių kalbinių profesijų atstovai: aktoriai, mokytojai, dėstytojai, politikai ir kitų sričių atstovai.
Didelį poveikį individams daro ne tik žodžiai, tačiau ir jų pateikimas. Jeigu pašnekovo balsas malonus, šiltas, draugiškas, švelnus, argi nebūsite linkęs klausytis mieliau tokio balso? Kuomet pašnekovo balsas būtų šaltas ir šiurkštus? Jis mus veiktų neigiamai, atstumiančiai, jo perteikiamos informacijos tikrai klausytojai nenorėtų pasisavinti.
Tikslas: išanalizuoti oratoriaus balso valdymą ir jo pažinimo bei lavinimo būdus. Oratorystės ir iškalbos meną nagrinėja Z. Nauckūnaitė, E. E Prėskienienė, J. Švambarytė - Valužienė, D. Zarefsky, D. Vaiganauskienė.
Skirtingai negu daininkas, kalbėtojas nelavina balso vien tik dėl noro būti ekspresyviam. Oratoriui balsas padeda pasiekti bendrą kalbos tikslą. Ypač svarbu suprasti, kad garsiniai signalai yra pats pirmiausias požymis, kuriuo remiasi auditorija susidarydama įspūdį apie kalbėtojo etosą. Kalbėtojo paveikumas auditorijai gali būti įvertintas pagal septynis balso aspektus: garsumą, toną, tempą, pauzes, artikuliaciją, tartį ir intonaciją (Zarfsky, 2011).
Balso valdymo aspektai
Garsumas
Balso garsumas susijęs su jo skambumo stiprumu - kuo didesnis garsumas, tuo skambesnis balsas. Balso garsumui sakant kalbą įtakos gali turėti patalpos dydis, tipas, kurioje sakoma kalba bei ar bus naudojamas mikrofonas. Norint valdyti garsumą ir jį priderinti prie bet kokios situacijos, pradėjus kalbėti svarbu stebėti klausytojų reakcijas. Derinant bendrą balso skambumą svarbu jį kaitolioti ties esminiais kalbos aspektais - pradedant kalbėti garsiau arba nuleidžiant balsą, galima pabrėžti mintį. Abiem atvejais auditorija suklus, nes balso kaitaliojimas parodo, kad jie turėtų klausyti atidžiau. Taip pat keičiant balso garsumą, atsižvelgdami į tikslą ar situaciją, galima sumenkinti ar sureikšminti oratoriaus mintį (Zarefsky, 2011).
Pasak D. Vaigauskaitės (2005), žmogaus naudojamo balso stiprumas arba garsumas priklauso nuo aplinkybių. Kai kalbame su stovinčiu šalia, balsas nestiprus, bet pakankamai girdimas. Tačiau didinant atstumą balsas proporcingai stiprėja. Kad būtų girdimas per atstumą turėtų būti maksimaliai stiprus. Norint sustiprinti kalbos balsą, būtina padidinti energiją, kurios veikiama oro srovė išjudina amplitudę, stiprėja balso tono galia. Stipraus balso formavimui didelę įtaką turi ir atidi kvepavimo kontrolė.
Kaip teigia D. Zarefsky (2011), kol nebuvo mikrofonų ar kitų elektroninio garso stiprinimo prietaisų, oratoriai retai galėdavo kalbėti tyliai, nes juos turėdavo girdėti ir toliausiai sėdintys klausytojai. Kalbėtojai privalėdavo šnekėti garsiai iš vidaus sklindančiu stipriu balsu, kad jis turėtų didesnę galią. Šiandien, esant didelei auditorijai, balso garsumą oratoriai sustiprina kalbėdami gali pasinaudoti mikrofonu. Tačiau norint juo naudotis reikia turėti tam tikros praktikos - kalbėti lėčiau, artikuliuoti aiškiau žodžius, mikrofoną laikyti per kelis sprindžius nuo burnos ir kalbėti tiesiai į jį. Kalbant mažose patalpose elektroninės garso stiprinimo priemonės nenaudojamos, todėl balsas turi būti priderinamas pagal garsumą ir kitus balso kokybės aspektus.
Tempas
Greitakalbė yra kalbos yda. Klausytojas pradeda jausti įtampą ir nuovargį, kai mes malame sakinius, kaip kavamalė, nedarome pauzių, neleidžiame sau jų metu kokybiškai įkvėpti. Tai reiškia, kad kalbėtojas turi jausti savo kalbėjimo ritmą ir būseną. Kitas kraštutinumas yra labai lėtas monotoniškas kalbėjimas. Idealus tempas maždaug 120-160 žodžių per minutę.
Artikuliacija ir tarsena
Artikuliuodami žodžius mes tuo pačiu pageriname ir savo diafragmos tonusą. Stebėkite save ir kiekvieną žodį tarkite kokybiškai, raiškiai ir ryškiai. Išsižiokite, atpalaiduokite savo apatinį žandikaulį, lūpas. Atkreipkite dėmesį į liežuvio taisyklingą poziciją, kaip jis santykiauja su dantimis.
Tartis
Nereiškia, kad kalbos balsas yra duotybė, kurios negalime taisyti, ugdyti, lavinti. Į tai derėtų atkreipti dėmesį visiems viešosios kalbos atstovams: diktoriams, pedagogams, teisininkams, kunigams, aktoriams, parlamentarams ir t. t.
Intonacija
Geras kalbėtojas visada varijuos savo kalbėjimo aukšti ir naudos intonaciją pabrėždamas svarbiausias vietas. Jūsų balso tembras yra priskiriamas prie aukštesnių arba žemesnių balsų, tačiau tikrai nereiškia, kad kalbėdami turėtume išlikti tik tame aukštyje. Pasiimkite teksto atkarpėlę, kuri jus įkvėpia. Įsivaizduokite save senovės Graikijos oratoriumi, Šekspyro pjesės herojumi arba šalies prezidentu ir paskaitykite teksto pastraipą eksperimentuodami su savo intonacijos išraiškomis. Naudokite ir kintančią dinamiką kaip dramos elementą. Nepamirškite stovėti tiesiai, išsižioti, kai tariate žodžius. Kartokite šią pastraipą tol, kol rezultatas jus tenkins. Ir nepamirškite, kad praktikavimas yra proceso karalius.
Pauzės
Darykime pauzes! Klausytojas pradeda jausti įtampą ir nuovargį, kai mes malame sakinius, kaip kavamalė, nedarome pauzių, neleidžiame sau jų metu kokybiškai įkvėpti. Tai reiškia, kad kalbėtojas turi jausti savo kalbėjimo ritmą ir būseną.
Pusiausvyros lavinimo pratimas
Balso formavimas ir jo lavinimo technologijos
Sąmoningas ir gilus įkvėpimas - tai pradinis ir svarbiausias kalbėtojo energijos šaltinis. Žmonės dažnai net neįsivaizduoja, kokią galią jie praranda nekvėpuodami taisyklingai. Įkvėpdami paviršutiniškai ir greitai, mes nesudarome savo balsui atramos. Stenkitės įkvėpti prieš pradėdami sakinį ir stebėkite, kad iškvėpimas eitų kartu su sakiniu iki jo galo.
Jei mekensime, kalbėsime nuleidę galvą - kukliai ir tyliai, mūsų oponentui visada bus proga mus nutraukti, užgožti, neišklausyti iki galo. Kalbėdami prieš auditoriją, atsitieskite ir pakelkite savo balsą! Tam visai nebūtina rėkti, tiesiog suprojektuokite savo balsą, duodami jam kryptį. Nukreipkite jį į auditoriją.
Kvepavimo, stovėsenos, balso pratimai
Ši knyga "Sceninio balso lavinimas" - tai antras autorės bandymas sutelkti kalbinių profesijų atstovų dėmesį į kalbinio bei vokalinio balso formavimo, kvėpavimo ir balso valdymo ypatumus. Šalia balso lavinimo procesų analizės pateikiami kompleksiniai balso pratimai, kurie nuo 1992 metų sėkmingai taikomi darbe su Klaipėdos universiteto teatro studijų krypties studentais. Tikimės, kad siūlomos balso lavinimo pratybos padės kalbinių profesijų žmonėms įveikti balso skambėjimo trūkumus, pašalinti tarimo ir kalbėjimo defektus, suformuoti taisyklingo kvėpavimo įgūdžius. Šias pratybas "Sceninio balso lavinimas" gali taikyti visi scenos kalbos, dramos ar teatro mokytojai, dirbantys su būsimais aktoriais; knyga gali naudotis aktoriai, pedagogai, kultūros darbuotojai ir visi, siekiantys puoselėti gražų ir sveiką balsą.
Sužinojau labai daug praktinių patarimų kaip atsipalaiduoti, įsiklausyti į savo kūną, esu jums be galo dėkingas už pokyčius savyje. Sužinojau labai daug naujo. Man labai patinka paskutinis. Kai aš suteikiu sau leidimą keliauti ten, kur nebuvau - sutinku su tuo, kad bus nedrąsu, kad galiu patirti įvairių jausmų ir būsenų, tačiau žinau, kad grįžusi - būsiu kitokia.
Rezonatorių veikla
Balsas - muzikos instrumentas. Kūno fiziologija. Kvėpavimo aparatas. Kalbėjimo ir dainavimo aparatas. Rezonatoriai. Taisyklinga laikysena, jos įtaka garsui, balsui ir emocijoms. Laikysenos svarba pasitikėjimui įgyti. Taisyklingo kvėpavimo nauda produktyviam darbui.
Balso stiprinimas
Balso garsumo, stiprumo sąmoningas valdymas. Balso ištvermingumas. Patarimai kaip ilgiau išsaugoti balsą. Balso atpalaidavimas ir išlaisvinimas. Problemos su kuriomis susiduriate. Balso diagnostika. Kaip patobulinti, koreguoti?
Jūratė Vilūnaitė, profesionali teatro, kino, televizijos aktorė, savo dėstyme remiasi visame pasaulyje žinomos balso mokytojos Kristin Linklater metodu. Vedame seminarus ir dirbtuves įmonėms ir įvairaus dydžio grupėms.
| Aspektas | Aprašymas | Patarimai |
|---|---|---|
| Garsumas | Balso skambumo stiprumas. | Stebėkite klausytojų reakcijas, kaitaliokite garsumą, kad pabrėžtumėte svarbiausius aspektus. |
| Tempas | Žodžių per minutę skaičius. | Siekiant 120-160 žodžių per minutę; venkite greitakalbės ir monotoniškumo. |
| Artikuliacija | Žodžių tarimo aiškumas. | Išsižiokite, atpalaiduokite žandikaulį, lūpas, atkreipkite dėmesį į liežuvio poziciją. |
| Intonacija | Balso aukščio ir tembro variacijos. | Naudokite intonaciją pabrėžti svarbiausias vietas, eksperimentuokite su išraiškomis. |
| Pauzės | Pertraukos kalboje. | Naudokite pauzes, kad klausytojai galėtų įsisavinti informaciją ir kad patys galėtumėte kokybiškai įkvėpti. |
Taip, atrodo, tai įgyvendinti taip sunku! Juk tiek daug minčių sukasi automatiškai mūsų galvoje, tada, kai mes kalbame dienos eigoje. Visur turime suspėti, skirtingose gyvenimo srityse žaidžiame pagal skirtingas taisykles. Jas kuriame arba prie jų prisitaikome. Taip išmokstame meistriškai persijungti nuo vienos rolės į kitą. To pasekoje mūsų balsas, kaip vidinės organizacijos veidrodis, praranda savo prigimtinį autentišką skambėjimą, gylį ir svorį. Šeimoje mes skambame vienaip, darbe kitaip, keičiasi tembro atspalviai, kai esame nepažįstamoje aplinkoje su svetimais žmonėmis. Ir tose rolėse yra labai subrolių. Ar dažnai susimąstome, kaip skamba mūsų balsas tuo momentu ir kodėl? Geriausi vertintojai yra mūsų aplinkiniai, kadangi save girdime kitaip, dėl vidinės klausos sandaros. Sau esame dažnai pakankamai “geri”, tuo tarpu žmonės aplink girdi mus su visais emociniais šešėliais ir intencijomis. Pradedami sąmoningai stebėti tai, kaip skamba mūsų balsas, mes atsigręžiame į savo vidų ir pradedame atpažinti kylančias mintis, emocijas, kurios nulemia mūsų balso “muziką”. Galėčiau drąsiai teigti, kad tai yra tokios populiarios meditacinės formos kaip “Mindfulness” proceso dalis. Šios meditacijos esmė - susitelkti į momentą, į tai, ką tuo metu darai visu savo dėmesiu.
Užsiėmimų metu dalinamasi neįtikėtinai svarbia patirtimi apie visapusišką balso lavinimą, pradedant nuo taisyklingo kvėpavimo, kūno atpalaidavimo, pirminio laisvo garso išgavimo, lavinant gebėjimą valdyti balsą stresinėse situacijose, kad ne balsas valdytų mus, o mes jį. Kaip išvengti balso drebėjimo, ar kaip jį pasodrinti? Kaip galima sąmoningai keisti savo balsą, kaip jį koreguoti pritaikant reikiamai situacijai?
Asmeninio ir viešo kalbėjimo skirtumai. Ar visada klausomės? Kodėl nesiklausoma? Išklausymo svarba pokalbio vedimui, santykių plėtimui. Viešojo kalbėjimo problemos: netvirtumas, neįtaigumas, drebėjimas, įsitempimas, paaukštėjimas, baimės ir t.t. Kaip pasiruošti ir įveikti kylančius sunkumus? Nuotolinio darbo specifika. Kaip tinkamai pasiruošti darbo vietą (vaizdas, įranga, apšvietimas), patarimai, kaip nuotolinį darbą daryti pilnavertiškai ir kokybiškai. Pažink balso valdymą - pažinsi pašnekovą, pažinsi save. Susidraugavimas su savo balsu. Stebėkime kūno kalbą ir tik po to treniruokime garsą.
