Sveiko vaiko auginimas - tai ne tik fizinės sveikatos užtikrinimas, bet ir visaverčio, savimi pasitikinčio žmogaus formavimas. Tam, kad gimtų sveikas vaikas, tėvai turi sveikai gyventi plačiąja to žodžio prasme dar prieš pradedant tą vaiką. Vaikystėje susiformavę įpročiai ir požiūris į sveikatą dažnai lydi žmogų visą gyvenimą.
Fizinio aktyvumo svarba
Nors anksčiau suaugusiųjų liga laikytais nugaros skausmais, kylančiais dėl pernelyg mažo fizinio aktyvumo, vis dažniau skundžiasi vaikai. Gimsta vaikai kelių kilogramų jau su osteochondroze, pakenktais slanksteliais. Fizinio aktyvumo būtinybę vaikams, kurie pastaruoju metu stengiasi išvengti fizinio lavinimo užsiėmimų mokykloje, reikia skiepyti šeimoje. J.Raistenskio teigimu, fizinio aktyvumo svarba vaikams yra itin didelė.
Kad judėjimas teiktų džiaugsmą, svarbu, kad jis būtų smagus. Suaugusieji sportavimą dažnai prilygina lankymuisi sporto klube, tačiau vaikams tiesiog reikia judėti valandą per dieną. Paspardykite kamuolį kieme, pasivaikščiokite su visa šeima arba savaitgalį vykite į žygį. Svarbiausia, kad būtų smagu, tikina pediatrė, Amerikos pediatrų akademijos („American Academy of Pediatrics“, AAP) atstovė Alanna Levine. Pasportavę, kaip rekomenduoja gydytoja, skirkite minutėlę įsitikinti, kaip jaučiasi kūnas. Taip vaikai susies tą palaimos antplūdį su fizine veikla, o fizinė ir psichologinė nauda skatina mankštintis.
Vilniaus savivaldybė kartu su sporto ir pramogų parkais „Impuls LTU“ kviečia mokyklinio amžiaus vaikus į nemokamas kineziterapijos apžiūras bei testus apie fizinį aktyvumą ir požiūrį į sveiką gyvenseną. Tokios apžiūros bus organizuojamos ir Kaune. Po kelių mėnesių vaikai vėl bus testuojami, bus konsultuojami tėveliai, bet viena sąlyga - pirmiausia, kad norėtų vaikas tai daryti sąmoningai, turi labai sąmoningai tą norėti daryti tėvai arba įstatyminiai atstovai.
Susiformavusius funkcinius pokyčius, skirtingai nei organinius, darant fizinius pratimus galima ištaisyti. Nors 11-17 metų vaikams organinių pakitimų gali atsirasti, tačiau jie nebus palikti likimo valiai. Jie bus nukreipti į vaikų ligoninę, ištirti gydytojo reabilitologo, esant reikalui - gydytojo neurologo, gydytojo ortopedo-traumatologo, atlikti visi kiti tyrimai ir paskirtas gydymas.
Sveika mityba - pagrindas
Tėvai yra vyriausieji vaikų treneriai, kai kalbama apie sveiką mitybą. Neliepkite vaikui ištuštinti lėkštės, juk norite, kad vaikas baigtų valgyti, kai pasisotina, o ne tada, kai sukemša kiekvieną priešais esantį kąsnelį. Tyrimai rodo, kad vaikai, kuriems liepiama nieko nepalikti lėkštėje, dažniau prašo didesnių maisto porcijų būdami toliau nuo namų. Verčiant vaikus valgyti, kai jie nėra alkani, kuriamas blogas įprotis. Suaugusieji suvartoja beveik viską, ką sau pasitiekia, o vaikai linkę suvalgyti tik apie 60 proc. to, ką tėvai prideda į jų lėkštę, ir tai visai normalu.
Neleiskite vaikams valgyti prie televizoriaus. Priešais televizoriaus ekraną valgantys vaikai negali pajusti sotumo jausmo, kuris turėtų reikšti valgymo pabaigą. Jie tiesiog valgo mechaniškai. Vieno 2009 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad prie televizoriaus užkandžiaujantys vaikai suvalgo daugiau saldainių ir išgeria daugiau sodos vandens. Be to, vaikų auditorijai skirtos maisto reklamos skatina juos manyti, kad greitasis maistas skanesnis - tai gali lemti nesveikus mitybos įpročius pasiekus ankstyvąją brandą.
Supažindindami su skirtingais valgiais būkite kantrūs. Pradėkite kaip įmanoma anksčiau. Vaikų maisto pasirinkimas smarkiai nesikeičia nuo 2-3 iki 8 metų. Jei norite į vaiko racioną įtraukti tokias daržoves kaip brokoliai, darykite tai pamažu. Jei nevalgo pirmą kartą, nereiškia, kad nevalgys antrą ar trečią. Geriau pasakyti vaikui, kad jis neprivalo baigti valgyti dabar, bet turės tai suvalgyti kaip užkandį, kai išalks. Kita galima strategija: vaiko lėkštėje iš maisto sudėliokite įvairias smagias figūras.
Tiekite sveikus užkandius. Užkandžiai neturėtų būti saldainių sinonimas. Maži vaikai yra aktyvūs, jiems gali prireikti šiek tiek užvalgyti dieną. Štai kodėl jų užkandžiai turi būti lygiai tokie pat maistingi kaip valgiai. Juose turi būti subalansuotas sveikųjų riebalų kiekis, jie turi būti viso grūdo ir sudėtyje turėti baltymų - neturėtų būti rafinuotų angliavandenių ar dirbtinių apelsinų skonio medžiagų.
Nesureikšminkite kalorijų. Tikslas - užtikrinti vaikų sveikatą. Kalbėkite su vaikais, kodėl tam tikri valgiai suteikia daugiau energijos arba gerai veikia kūną. Pabrėžkite gerus dalykus, vaikas pradės vertinti tuos produktus ar viso grūdo gaminius, ne tik baiminsis cukraus. Mažesniems vaikams sakykite, kad svarbu lėkštėje matyti daug spalvų. Jie turi žinoti, kad sveikas patiekalas sudarytas iš oranžinių ir žalių komponentų, ne tik gelsvų.
Gero elgesio neskatinkite saldainiais. Saldumynų kaip apdovanojimo naudojimas gali paskatinti vaikus rinktis tokios rūšies užkandžius. Pavyzdžiui, jei vaikas už teisingą atsakymą gauna ledinuką, jį gali pradėti sieti su geru mokymusi.
Psichologinė vaiko sveikata ir auklėjimas
Auginant vaiką svarbu ugdyti jo pasitikėjimą savimi nuo pat pirmųjų dienų. Vaikai pradeda suvokti savo kaip vaiko poziciją, kai mato save tėvų akimis. Jūsų vaikai sugeria jūsų balso toną, kūno kalbą ir kiekvieną išraišką. Pagyrimas, kad ir koks mažas būtų pasiekimas, privers juos didžiuotis. Galėdami būti savarankiški - daryti tam tikrus darbus ar priimti sprendimus - jie jausis pajėgūs ir stiprūs. Venkite dėstyti kažkokius pareiškimus ar naudoti žodžius kaip ginklus. Tokie komentarai kaip „kaip kvailai čia pasielgei!“ arba „elgiesi kaip kūdikis, o ne kaip mažasis brolis!“ daro lygiai tokią pačią žalą, kaip ir fiziniai smūgiai. Atidžiau rinkitės žodžius ir būkite atjaučiantys.
Kiekvieną dieną pastebėkite situacijų, už kurias galėtumėte vaiką pagirti. Būkite dosnus „apdovanojimų“ - jūsų meilė, apkabinimai ir komplimentai gali daryti stebuklus ir dažnai tokio paskatinimo visiškai pakanka. Kur kas veiksmingesnis būdas nei kritikuoti - pastebėti, kai vaikai kažką daro gerai ir tai pasakyti: „Paklojai lovą neprašytas - nuostabu!“ arba „Stebėjau, kaip žaidi su seserimi, ir pastebėjau, kad buvai labai kantri“.
Drausmė yra būtina kiekvienoje šeimoje. Drausmės tikslas - padėti vaikams tinkamai elgtis ir išmokti susivaldyti. Jie gali bandyti jūsų kantrybės ribas, testuoti jus, tikrinti nustatytas namų taisykles, tačiau iš tiesų tėvai ribas apibrėžia ir siekia drausmės, norėdami, kad vaikai išaugtų atsakingais suaugusiaisiais. Namų taisyklių nustatymas padeda vaikams suprasti tėvų lūkesčius ir išsiugdyti savikontrolę. Reikėtų turėti ir poelgių sistemą: vieną įspėjimą, po kurio atsiras tokių pasekmių, kaip „laiko limitas“ ar privilegijų (naudų) praradimas. Dažna tėvų klaida yra nesugebėjimas paisyti pasekmių.
Tėvams ir vaikams dažnai būna sunku susiburti, pavyzdžiui, kartu papietauti ar pavakarieniauti, jau nekalbant apie kokybišką laiką kartu. Tačiau tikriausiai nėra nieko, ko vaikai norėtų labiau negu pabūti ilgėliau kartu su tėvais. Kelkitės 10 minučių anksčiau ryte, kad galėtumėte pavalgyti pusryčius kartu su vaiku arba tiesiog palikite indus kriauklėje ir pasivaikščiokite kartu po vakarienės. Naudinga planuoti laiką kartu su vaikais. Kiekvieną savaitę suplanuokite „ypatingą vakarą“ ir leiskite laiką drauge, o ką veiksite ir kaip leisite laiką tegu nusprendžia vaikai.
Kaip elgtis tam tikrose situacijose maži vaikai mokosi stebėdami savo tėvus. Kuo jie mažesni, tuo daugiau elgsenos būdų perima iš jūsų. Prieš pradėdami niršti, šaukti ar rėkti ant savo vaiko, pagalvokite, ar tikrai norite, kad taip jūsų vaikas elgtųsi supykęs? Prisiminkite: jus nuolat stebi jūsų vaikai. Modeliuokite savo elgesį taip, ką norėtumėte matyti savo vaikuose: pagarba, draugiškumas, sąžiningumas, gerumas, tolerancija. Rodykite nesavanaudišką elgesį.
Nesitikėkite, kad vaikai viską padarys vien dėl to, kad jūs „taip sakote“. Jie nori ir nusipelno paaiškinimų, kaip ir suaugusieji. Jei neskirsime laiko paaiškinti, vaikai pradės abejoti mūsų diegiamomis vertybėmis ir motyvais, ims svarstyti, ar jie apskritai svarbūs. Aiškiai išsakykite savo lūkesčius. Jei yra problema, apibūdinkite ją, išsakykite savo jausmus ir paprašykite vaiko sprendimo ieškoti kartu.
Jei dažnai jaučiatės bejėgis dėl savo vaiko elgesio, galbūt jūsų lūkesčiai per dideli. Vaiko aplinka turi įtakos jo elgesiui, todėl galbūt galėsite pakeisti jo elgesį pakeitę aplinką. Jei pastebite, kad nuolat sakote „ne“ savo 2 metų vaikui, ieškokite būdų, kaip pakeisti aplinką, kad būtų mažiau draudimų, galbūt ji būtų saugesnė užsiimti tam tikromis veiklomis. Jums nereikės sakyti „ne“, o vaikui - nervintis.
Būdami tėvai, jūs esate atsakingi už savo vaikų, vadinkime, klaidas ir tinkamą nukreipimą. Kai tenka kalbėtis su vaiku kad ir dėl ne itin malonių dalykų, venkite priekaištų, kritikos ar kaltųjų ieškojimo: tai pakerta vaiko savivertę ir gali sukelti pasipiktinimą. Net drausmindami vaikus stenkitės juos ugdyti ir skatinti.
Pripažinkite: tikrai nesate tobulas tėvas ar mama. Jūs, šeimos lyderis, turite stipriąsias ir silpnąsias puses. Pripažinkite savo stiprybes: „Aš esu mylintis ir atsidavęs.“ Pažadėkite dirbti su savo silpnybėmis: „Aš turiu dar labiau laikytis namuose nustatytų taisyklių.“ Kelkite realius lūkesčius sau, sutuoktiniui ir savo vaikams.
Mokykite vaikus rūpintis savo psichologine sveikata. Labai svarbu mokyti vaikus rūpintis savo psichologine savijauta. Svarbiausi dalykai yra trys: miegas, poilsis ir pozityvus galvojimas. Ir nėra nieko baisaus kreiptis į psichologus pagalbos.
Kalba apie jausmus. Tyrimai rodo, kad apie 60 procentų studentų, kurie išvyksta studijuoti iš tėvų namų, teigia buvę akademiškai pasiruošę studijoms, tačiau nepasirengę emociškai. Didžioji dauguma jaunuolių pripažįsta, kad jiems iškyla sunkumų tvarkantis su nemaloniais jausmais kaip nerimas, nusivylimas ir vienatvė. Tikrai galima stebėti viešose erdvėse, kad ir karantino sąlygomis, kad tėvai dažnai vaiko pyktį, nuobodulį, liūdesį sprendžia duodami telefoną ar kitą išmanųjį įrenginį. Tikrai naudinga į savo kasdienius pokalbius įtraukti žodžių, nusakančių jausmus.
Mokykite vaikus kritinio mąstymo. Skatinkite suabejoti neigiamomis mintimis ir mokykite atpažinti mąstymo klaidas. Kai jūsų vaikas sako: „Aš niekada neišmoksiu matematikos“, paprasčiausia atsakyti: „Aišku, kad išmoksi“. Taip jūs vaiką tik nuraminate, bet nemokinate, kaip vaikui pačiam nusiraminti. Kai vaikas išsako nepasitikėjimą savimi, perdėtai kaltina save, kuria katastrofiškas ateities prognozes, kalba vien tik negatyviai, naudingiau išmokyti jį galvoti kitaip.
Skatinkite vaikus imtis veiksmų, kurie pakeistų neigiamus jausmus. Jei vaikui nepasisekė mokykloje, skatinkite jį grįžus imtis veiklos, kuri padėtų geriau jaustis. Žinoma, kad naudingiau aktyvi fizinė veikla (šokis, žaidimai lauke, pokalbis), o ne kompiuteris. Geras tėvų pavyzdys labai svarbus vaikams.
Raginkite vaikus spręsti savarankiškai problemas. Visada naudingiau skatinti vaikus patiems ieškoti problemos sprendimo variantų. Svarbiausia yra sugalvoti galimus 4-5 problemos sprendinius, po to pasitelkiant pliusus ir minusus išrinkti geriausią sprendimą. O tada jau planuotis, kaip tą sprendimą įgyvendinsime.
Sveika psichologinė atmosfera labai svarbi šeimoje. Kalbėkitės su vaikais apie įvairiausias elgesio būdus, kas jums padeda geriau jaustis psichologiškai. Prisipažinkite savo klaidas, jos bus geriausias pavyzdys, kaip jūs sprendžiate problemas ir tuo pačiu rodysite vaikams, kad galima klysti ir tobulų žmonių nėra.
Įpročiai ir kasdienybė
Ribokite prie ekrano praleidžiamą laiką. Vaikai ir jaunuoliai vidutiniškai naudojasi išmaniaisiais įrenginiais 7,5 val. per dieną. Televizijos žiūrėjimas - nesvarbu, televizoriaus ekrane, kompiuteryje ar mobiliajame telefone - atima net 4,5 val. per dieną. Televizijos žiūrėjimas ištisą dieną nelavina jų kūrybingumo. Daugiau laiko prie įrenginių praleidžiantys vaikai dažniau gauna prastesnius pažymius, dažniau yra nepatenkinti savimi, palyginti su tais, kurie nėra taip prilipę prie įrenginių. Apsvarstykite galimybę apriboti vaiko laisvalaikį prie ekrano iki daugiausiai dviejų valandų per dieną. Vaikams iki 2 metų nerekomenduojama naudoti jokių išmaniųjų įrenginių ir siūloma riboti vyresnių vaikų ne mokymosi tikslams skiriamą laiką prie ekranų iki 1-2 val. per dieną.
Mobilųjį telefoną naktį padėkite atokiau. Paaugliai, kurie laiko telefoną prie lovos, sunkiau užmiega. Galima priežastis - nuo ekrano sklindanti mėlyna šviesa gali mažinti melatonino kiekį, o tai gali sujaukti paros ritmą. Be to, kai vaikai išgirsta žinutės garsą, jie susijaudina, tai taip pat gali trukdyti užmigti. Miegamajame negali būti jokių prietaisų, todėl specialistė rekomenduoja šeimoms prieš einant miegoti palikti mobiliuosius telefonus, pavyzdžiui, virtuvėje krautis per naktį.
Ankstyvas gerųjų įpročių formavimas. Nuo pat pirmos dienos reikia mokyti vaikus gerų manierų. Vaikai atkartoja suaugusiųjų elgesį. Su antrąja puse elkitės maloniai ir pagarbiai, tada vaikai natūraliai išmoks su savo draugais elgtis lygiai taip pat. Namuose nesikeikite, jei nenorite, kad trimetis jūsų vaikas elgtųsi taip pat. Nepamirškite mandagumo žodžių ir frazių - vaikai išmoks šiuos žodžius ir nepamirš jų.
Būti čia ir dabar. Išmanieji telefonai, planšetės ir nešiojamieji kompiuteriai gali ne juokais bloginti gyvenimo kokybę ir pakirsti mūsų siekį bendrauti. Turite atsijungti nuo prietaisų, jei norite užmegzti ryšį su vaikais. Kiekvieną dieną raskite laiko išjungti telefoną, palikti jį kitame kambaryje ar tiesiog stengiatės tam tikrą laikotarpį jo neimti į rankas. Tuo metu mėginate apie jį pamiršti ir laiką leisti čia ir dabar, būti su vaikais.
Apsišarvuoti kantrybe. Vaikų augimas ir vystymasis - tai procesas, ne varžybos. Pasistenkite nelyginti savo vaiko vystymosi su draugų vaikais ir netgi su kitais savo vaikais. Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl būtina sekti unikalia jo fizinio ir psichologinio vystymosi trajektorija.
Gebėjimas mėgautis akimirka. Svarbu sugebėti mėgautis net ir nesmagiomis akimirkomis, juk jos taip pat gali būti gražios ir neabejotinai yra unikalios. Šios trumputės akimirkos suteikia gyvenimui ypatingų spalvų ir nepakartojamo žavesio.
Lankstumas ir kompromisai. Apibrėžkite ribas, o tada nustokite būti labai griežti. Galbūt kartais tai reikš papildomą priešais televizoriaus ekraną praleistą pusvalandį, vėlyvą vakarą, leidžiamą ne lovoje, sumuštinį su saldžiu užtepu pusryčiams.
Kūrybingumo svarba. Nestandartinis mąstymas vaikų auginimo ir auklėjimo procese labai svarbus. Būna atvejų, kai ekspromtu priimti sprendimai kur kas veiksmingesni.
Mokėjimas paprašyti pagalbos. Vaiko auginimas - nelengva užduotis, nė vienas to nesugeba padaryti be kitų pagalbos, taigi visiems reikalinga pagalba ir parama.
Klaidų neišvengsi. Vienintelis būdas išmokti - daryti klaidas. Ši taisyklė tinka ir auginant vaikus. Klaidų nekartokite ir neleiskite sau paskęsti kaltės jausme dėl klaidos ar aplaidumo. Iš klaidų būtinai pasimokykite, tada judėkite pirmyn ir kitą kartą pasielkite tinkamiau.
Nepamirškite pramogų ir kavos. Motinystė - viena sudėtingiausių pramogų, kokią man yra tekę patirti gyvenime.
