Vaiko vystymuisi būdingi keli pagrindiniai emocinės raidos etapai. Vaikų emocinis ugdymas - yra ilga ir įdomi kelionė, paženklinta daugybės subtilių posūkių ir gilių transformacijų. Nuo pirmųjų kūdikio emocijų iki audringų paauglystės metų - vaiko emocijos sparčiai keičiasi, dažnai nustebindamos net patį vaiką ir jo tėvus ar globėjus. Šios emocijos - nuo tyro, nežaboto džiaugsmo iki retkarčiais kylančio nusivylimo ar liūdesio - labai svarbios kokybiškai patirčiai ir vaiko raidai. Šiame tinklaraščio įraše pasakojame apie vaiko emocinę raidą, emocinio intelekto svarbą ir pykčio priepuolių kilmę bei jų valdymą. Pateikiame patarimus, padėsiančius suvaldyti vaiko pyktį.
Emocinis vaikų vystymasis apima jų gebėjimą atpažinti, suprasti, išreikšti ir reguliuoti savo jausmus. Tai sudėtingas procesas, kuris vyksta vaikams augant ir sąveikaujant su aplinka. Kūdikiai pirmiausia išreiškia emocijas veido išraiškomis, kūno kalba ir garsais. Vaikai pradeda pažinti savo emocijas ir atskirti pagrindinius jausmus, tokius kaip laimė, pyktis, liūdesys ir baimė. Šiuo laikotarpiu aktyviai ugdoma vaikų empatija ir gebėjimas pažinti savo bei kitų emocijas. Vaikų ugdymo specialistai pabrėžia emocijų įvardijimo ir pažinimo svarbą, net labiausiai nepatogių ir nemalonių emocijų priėmimą ir normalizavimą.
Patiriamos emocijos darosi vis sudėtingesnės. Vaikai gali atpažinti ir susidoroti su sudėtingesnėmis emocijomis, pradeda suprasti savo jausmų priežastis ir pasekmes. Gerėja emocinio reguliavimo įgūdžiai ir ugdomas gilesnis sudėtingesnių emocijų, tokių kaip meilė, kaltė ir gėda, suvokimas. Neretai šiuo laikotarpiu vaikai tampa uždaresni, jiems atrodo, kad aplinkiniai jų nesupranta, kartais vengia dalintis patiriamais išgyvenimais.
Vaikai patiria įvairiausių emocijų - nuo džiaugsmo ir susijaudinimo iki nusivylimo, pykčio ir liūdesio. Pyktis yra natūrali vaiko emocinio vystymosi dalis, ypač ankstyvojoje vaikystėje. Jis kyla dėl to, nes vaiką užvaldo emocijos ir jam trūksta įgūdžių jas tinkamai išreikšti. Pykčio priepuolius gali sukelti įvairūs veiksniai. Kai vaiką ištinka pykčio priepuolis, suaugusiems asmenims svarbu išlikti ramiems. Pasiūlykite vaikui jį apkabinti, skirkite raminančių žodžių, kad vaikas žinotų, kad yra saugus ir mylimas. Vaiką apkabinkite tik jam sutikus. Priimkite vaiko emocijas, pripažinkite jo jausmus. Keli pasirinkimo variantai gali suteikti vaikams kontrolės ir nepriklausomybės pojūtį. Skatinkite vaiką naudoti paprastus metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas ar skaičiavimas, kad nusiramintų.
Vaiko mokymas atpažinti ir valdyti savo emocijas yra esminis jo emocinio vystymosi žingsnis.
Emocinio intelekto ugdymas: svarba ir nauda
Emocinio intelekto ugdymas - itin svarbi vaiko ugdymo dalis. Tai padeda mažyliams geriau suprasti ir tinkamai valdyti savo emocijas, drąsiau prieiti ir susibendrauti su kitais žmonėmis, geriau juos suprasti, lengviau adaptuotis naujoje aplinkoje, pavyzdžiui, darželyje ar mokykloje. Kai vaikas pradeda mokytis kalbėti, tėvai kalbėdami automatiškai įterpia tokius žodžius kaip „juokiasi“, „liūdnas“, „piktas“. Vaikas mokosi atgotimo žodžio reikšmės iš elgesio.
Žmogus išgyvena įvairias emocijas ir jausmus ir jie visi yra reikalingi, nesvarbu, tai džiaugsmas ar baimė. Kiekviena jų turi savo funkciją, pavyzdžiui, atpalaiduoti organizmą arba kaip tik atvirkščiai - paruošti gynybai. Ar svarbu vaikystėje mokėti valdyti emocijas? Schema yra tokia: pirmiausia, mes išgyvename emocijas; antra, įsisąmoniname, ką jaučiame; trečia, nukreipiame tinkama linkme. Tėvai padeda vaikui įsivardinti jausmą, t.y. suprasti, ką jis jaučia. Jei vaikas dar mažas, tėvai automatiškai ramina vaiką priglaudžiant, apkabinant, paimant ant rankų. Tai puikiausiai veikia, nes artimo žmogaus prisilietimas skatina smegenis išskirti laimės, kartais dar vadinamą meilės, hormoną oksitociną, dėl kurio vaikas nusiramina. Kai vaikas nusiramina, tuomet galima pradėti auklėti, aiškinti, mokyti. Vyresnius vaikus jau galima pradėti mokyti įvairiausių atsipalaidavimo, nusiraminimo technikų.
Labai tinka žaidimai, kurių metu vaikas atlieka skirtingas roles - tai patogus būdas mokyti empatijos ir plėsti emocijų žodyną. Pavyzdžiui, atkartojama apsipirkimo parduotuvėje situacija, kai vaikas atlieka mamos rolę, o mama - vaiko, arba vaikas atlieka abi. Tuomet galima pastūmėti vaiką pražaisti situaciją, kuri kartojasi šeimoje, tik jam būnant vieno iš tėvų vaidmenyje.
Neretai patys tėvai yra užaugę emociškai skurdžioje aplinkoje, įpratę slėpti savo jausmus, apie juos nekalbėti. Natūraliausias mokymas vyksta per pavyzdį. Emociškai skurdi aplinka tikrai palieka gilų antspaudą. Tokiems žmonėms labai sunkiai sekasi suprasti ir atpažinti ne tik kitų emocijas, bet ir savo.
Taigi, visos emocijos yra reikalingos. O dar svarbiau mokyti vaikus jas suprasti ir tinkamai išreikšti. Mes neturime pasirinkimo, ar išgyventi emocijas ar ne, - tiesiog kartais žmogus jas neigia, o tai galėčiau įvardinti kaip kovą su vėjo malūnais. Ką mes galime padaryti, tai priėmus tai, ką jaučiame, nuspręsti, kur tą energiją nukreipti.
Galutinis auklėjimo tikslas nėra išauginti paklusnų ir sukalbamą vaiką. Tačiau šiam tikslui pasiekti vien tik meilės nepakanka. Pasirodo, auklėjimo sėkmės paslaptis yra tai, kaip tėvai ugdo vaiko asmenines savybes, kurios jam bus itin svarbios kelyje į laimę ir sėkmę. Sėkmę ir laimę visose gyvenimo srityse nulemia savo emocijų suvokimas ir gebėjimas suvaldyti savo jausmus, savęs ir kitų supratimas, mokėjimas būti su kitais žmonėmis neprarandant savęs. Ši savybė vadinama emociniu intelektu.
Emocinio intelekto ugdymas padeda vaikams geriau suprasti ir kontroliuoti savo emocijas. Taip pat vaikai pradeda drąsiau kurti naujus santykius su kitais žmonėmis, būna empatiškesni kitiems, optimistiškesni, lengviau adaptuojasi. Vaikui su išlavintu emociniu intelektu yra lengviau suprasti save, savo emocijų priežastis. Aukštas emocinis intelektas padeda labiau pasitikėti savimi, kurti stipresnius santykius su kitais žmonėmis, drąsiai priimti sprendimus ir aišku sulaukti didesnio pasisekimo mokymosi įstaigose bei darbe.
Kaip ugdyti emocinį intelektą namuose?
Vaiko emocinės raidos puoselėjimas yra labai svarbus sėkmingam vaiko vystymuisi ir gerai savijautai. Suprasdami emocinio vystymosi etapus, atpažindami vaikų patiriamų emocijų įvairovę ir įgyvendindami veiksmingas strategijas pykčio priepuoliams valdyti, tėvai ir globėjai gali sukurti vaikų emociniam intelektui ir atsparumui ugdyti palankią aplinką. Atminkite, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl būtina pritaikyti šiuos metodus pagal individualius poreikius ir asmenybę.
Kalbant apie emocinio intelekto ugdymą svarbu suvokti, jog vaikai mokosi ne tik žaidimų metu, bet ir stebėdami tėvų reakcijas, elgesį bei emocijas. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Priimkite vaikų emocijas - neigiant vaiko pyktį ar baimes atsiranda emocijų slopinimas. Toliau šis slopinimas pradeda pasireikšti nemaloniais sapnais, brolio mušimu ar kitu neigiamu elgesiu.
- Atskirkite elgesį nuo emocijų - tėvams nebūtina pritarti vaiko elgesiui, tačiau svarbu išklausyti vaiką ir priimti jo jaučiamas emocijas. Pavyzdžiui: aš suprantu tave (vaiko emocijų priėmimas) - tu esi supykęs (emocijos įvardijimas), nes brolis sulaužė tavo žaislą (priežastis), tačiau niekada nėra gerai mušti kitą, net jei ir esi supykęs (nepritariama neigiamam vaiko elgesiui).
- Turėkite kantrybės - jeigu matote, kad vaikui duota užduotis gali būti sunki ir reikalaujanti pastangų, pavyzdžiui, užsisegti megztinio sagas. Pasistenkite išlikti kantrūs, padrąsinkite vaiką jam bandant atlikti užduotį. Svarbu stebėti, ar vaiko tuoj neužklups nusivylimas ir esant poreikiui - jam padėti, nes aplankius nusivylimui gali pasirodyti susierzinimo priepuolis ir išgirsti, ką tėveliai sako vaikui bus dar sunkiau.
- Vaidinkite emocijas - kartu su mažaisiais stebėkite save veidrodyje. Suvaidinkite įvairias emocijų išraiškas (linksmas, piktas, liūdnas ir pan.) ir jas vaikui įvardinkite. Taip vaikas mokysis atpažinti pagrindines emocijų išraiškas ir sužinos jų pavadinimus.
- Skaitykite - skaitydami knygas įvardinkite pasakų personažų emocijas, pvz., šuo yra liūdnas, katė yra linksma. Vyresniems vaikams galima pridėti paaiškinimą, pvz. šuo yra liūdnas, nes pasiilgo savo mamos. Taip pat vaikų galima klausti, kokias emocijas jaučia jų brolis, sesė ar močiutė skirtingose situacijose.
- Aptarkite dienos emocijas - prieš miegą aptariant dienos įspūdžius, pasakokite, kokias emocijas tą dieną jautėte. Paklauskite vaikų, kaip jie jautėsi vienoje ar kitoje situacijoje. Taip vaikas mokysis pastebėti emocijas ir apmąstyti savo elgesį.
- Emocijų žodynas - padėkite vaikui plėsti emocijų žodyną. Kartu ieškokite ir aptarkite daugiau emocijas apibūdinančių žodžių - ne tik linksmas, liūdnas, piktas, bet ir ramus, išsigandęs, nustebęs, smalsus.
Vaikų emocinio intelekto ugdymas skirtingais amžiaus etapais skiriasi. Svarbiausia nuoseklus ir nuoširdus tėvų elgesys su vaikais. Tėvai turi kalbėtis su vaikais apie savo jausmus, mokyti juos spręsti problemas. Tėvai neturi stengtis būti tobuli, be neigiamų emocijų ar jokių problemų, nes geriausias mokymas savo pavyzdžiu. Didžiausią dėmesį ikimokykliniame amžiuje reiktų skirti emocijų pažinimui, pykčio, liūdesio, baimių priėmimui ir suvaldymui. Mokykliniame amžiuje - empatija, problemų sprendimas, tikslų kėlimas ir gebėjimas priimti skirtingas nuomones.
Pagrindinės emocijos ir jų valdymas
Emocijos - tarsi įprasta, netgi įgimta kiekvieno žmogaus visumos dalis. Pasaulyje emocinio intelekto ugdymo svarba pripažįstama bene 20 metų, Lietuvoje, deja, dar tik pradžia, bet džiugu, kad ji įgauna pagreitį. Kiekvieną akimirką mes išgyvename tam tikras emocijas, kartais netgi patys to nesuprasdami. Emocijos tampa svarbios mūsų gyvenime labai anksti. Naujagimiui svarbiausia emociškai artimas ryšys su mama. Visos emocijos yra legalios. Nėra jokių “neteisingų” emocijų. Svarbu tai, kaip mes jas išreiškiame.
Yra kelios pagrindinės emocijos, kurias mes jaučiame dažniausiai:
- Liūdesys - mums liūdna, kai prarandame svarbų asmenį, daiktą, kai vyksta tokie dalykai, kurių nesitikime. Liūdesys sukelia tokius pojūčius kaip sunkumas, nuovargis, galvos skausmas, sudirgimas skrandyje. Liūdesys teisingai išreiškiamas, jeigu yra savo ar kitų žmonių pasirūpinimas savo poreikiais. Situacijos priėmimas ir susitaikymas su tuo. Liūdesys turi neigiamas pasekmes, jeigu žmogus orientuojasi tik į neigiamus dalykus. Mato tik savo ir kitų klaidas. Nemato tam tikruose dalykuose teigiamų aspektų. Galvoja, kad viskas yra tik blogai, pilka ir tamsu.
- Baimė - tai jausmas, kurį mes galime atpažinti, kaip labai sukoncentruotą ir labai stiprų nerimą. Mes jaučiame baimę, kai kyla grėsmė mums ar mūsų artimiesiems. Baimė gali būti funkcionali - kai kyla reali grėsmė ir jos stiprumas yra toks, kokio stiprumo yra grėsmė. Liguista baimė - nepagrįsta jokiais konkrečiais veiksmais, įvykiais ir pan. Nerimas - kai kalbama apie tai, ko mes bijome ateityje, kažkokio menamo dalyko. Nerimas ir baimė yra disfunkciniai, jeigu mes pervertiname kylančios grėsmės riziką, kai mes nuvertiname savo galimybes susitvarkyti su kylančia problema. Sveika reakcija - realistiškas situacijos įvertinimas, orientavimasis į problemų sprendimą, esamos situacijos priėmimas ir išbuvimas su ja.
- Pyktis - labai stiprus jausmas ir emocija. Pyktį sukelia mintys, kad nėra taip, kaip mes norime, kad būtų, kažkas veržiasi į mūsų erdvę, nori mumis pasinaudoti. Sveikas pyktis - tai sveika, adekvati reakcija. Kai kažkas tikrai braunasi į mūsų erdvę, nori mums pakenkti. Sveikas pyktis baigiasi, kai mes gebame (mokame) apginti save. Tvirtai laikomės savo pozicijų esamoje situacijoje, įvardiname savo pyktį ir jo priežastis.
- Pasibjaurėjimas - tai jausmas, kai mums kažkas yra nemalonus liesti, jausti, žiūrėti, valgyti. Visu kūnu jaučiamas noras atsitraukti nuo to asmens, daikto, objekto. Nesveika reakcija - kai mes nerealistiškai suvokiame esamą grėsmę, pasibjaurėjimą, nepagrįsta baimė, pvz.: apsinuodyti, užsikrėsti ir pan. Sveika reakcija - padeda išvengti nemalonaus kontakto, suvokiame, kad pvz.: prie šio augalo ar gyvūno negalima liestis, nes jie nuodingi.
- Meilė - labai šviesus jausmas - kitam žmogui, sau, gyvūnėliui ir pan. Meilė gali būti labai funkcionali, kuri skatina gyventi, kurti, dirbti, stengtis dėl savęs ir kitų. Disfunkcinė meilė - kai mes įkyriai galvojame apie vieną norimą daiktą, objektą, net gi asmenį, ir norime jį turėti tik sau.
- Pavyduliavimas - tai jausmas, kai yra grėsmė prarasti mums svarbius santykius ir baimė, kad jie bus pažeisti. Disfunkcinis pavyduliavimas - kai pervertinama galimybė prarasti esamus santykius. Sveikas pavyduliavimas - pasireiškia suteikiant partneriui laisvės galimybę, jo nekontroliuojant. Pavyduliaujantis išsako savo jausmus ir suteikia galimybę kitam asmeniui apsvarstyti savo elgesį, jausmus, pasirinkimą.
- Pavydas - jausmas, kai mes norime daiktų, kurių neturime ir koncentruojame savo mintis į tuos daiktus, tikėdamiesi, kad jie mums suteiks laimės jausmą. Sveikas pavydas skatina mus veikti, tobulėti, skatina ieškoti geresnių sprendimo būdų, motyvuoja daugiau stengtis ir daryti. Nesveikas pavydas - kai norime sunaikinti daiktus, kurių neturime, nuvertiname juos, nors ir labai trokštame.
- Kaltės jausmas - kyla, kai mes nesilaikome savo vertybinių nuostatų, nesilaikome susitarimų, įsipareigojimų sau ar kitiems. Tai slogus jausmas einantis kartu su gėda. Funkcionali kaltė, kai mes tikrai padarėme kažką ne taip, ar kažką netinkamo, bet mokame pripažinti ir prisipažinti. Imame galvoti, ką mes galime pakeisti, ko galime pasimokyti iš to, ir kaip kitą kartą išvengti ar elgtis (daryti) kitaip. Nefunkcionali kaltė būna lydima įkyrių minčių, kai mes baudžiame kitą žmogų ar save, nesistengiame mokytis ar pasimokyti iš klaidų, o susikoncentruojame į destruktyvų elgesį savo ar kitų žmonių atžvilgiu.
- Gėda - atsiranda, kai dėl mūsų elgesio ar tam tikrų veiksmų kyla grėsmė, kad mus atstums kitas žmogus, ar žmonių grupė.
Tai tik maža dalis galimų emocijų ir jausmų. Susijaudinęs žmogus gali būti, esant džiaugsmo emocijai (netikėtai gavęs dovaną) ir baimės emocijai, nes išsigando. Emocinį intelektą ugdyti galima taikant įvairius principus, būdus ir priemones (mokėjimas mokytis, kūrybiškumas, aplinkos pažinimas, meninė raiška ir t.t.).
Emocinis intelektas - tai gebėjimas ne tik atpažinti, suprasti ir valdyti savo jausmus, bet ir įžvelgti bei reaguoti į kitų žmonių emocijas. Tai labai svarbi gyvenimo sritis, kuri lemia, kaip mes bendraujame su kitais, sprendžiame problemas ir susitvarkome su stresu. Šio gebėjimo ugdymas vaikystėje gali turėti ilgalaikę teigiamą įtaką vaiko socialiniam ir emociniam vystymuisi.
Vaiko emocinio intelekto ugdymo priemonės ir metodai
Emocinio intelekto lavinimui tinka visos emocijų lėlytės, veidukai su skirtingomis emocijomis, taip pat gyvūnai, vaizduojantys skirtingas būdo savybes. Galima naudoti ir įvairias korteles, kur pavaizduotos skirtingos situacijos ir žmonių reakcijos. Mokyti vaikus atsipalaiduoti tinka pratimas - „ežiukas“. Kai pradžioje vaikas turi susiriesti į mažą, mažą kamuoliuką, kad pajustų įtampą, o paskui gali išsitiesti-atsipalaiduoti. Pykčio valdymui, galima piešti ugnikalnį. Vaikui aiškiname, kad pyktis kaupiasi mumyse ir jį galima pastebėti daug anksčiau, kad nereiktų sprogti.
8 patarimai, kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą:
- Įvardinkite emocijas: nuo mažens įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius.
- Pasidalinkite savo emocijomis: modeliuokite emocinę išraišką, dalindamiesi jausmais su savo vaiku.
- Skaitykite knygas apie emocijas: Yra daug vaikiškų knygų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas emocijoms.
- Rodykite pavyzdį: parodykite empatiją savo veiksmuose ir bendraudami su kitais. Parodykite gerumą, supratimą ir užuojautą aplinkiniams.
- Skatinkite pažvelgti į situaciją plačiau: padėkite vaikui pamatyti situacijas iš skirtingos perspektyvos.
- Žaidimai ir kūrybinės veiklos: tai puiki priemonė emocinio intelekto ugdymui. Žaisdami vaidmenų žaidimus ar atlikdami įvairias užduotis, vaikai gali praktikuoti socialines situacijas ir mokytis, kaip valdyti emocijas skirtinguose kontekstuose.
- Empatija: gebėjimas suprasti kitų jausmus ir reaguoti į juos su jautrumu. Padėkite vaikams išmokti įsijausti į kitus ir suprasti, kaip jų veiksmai gali paveikti kitus.
- Savikontrolė: tai gebėjimas priimti atsakingus sprendimus. Ugdykite vaikus susilaikyti nuo impulsų ir mokykite juos pagalvoti prieš veikdami.
Vaiko emociniam intelektui lavinti "Yes For Skills" vaikų ugdymo specialistų sukurtos lavinamosios kortelės ,,Emocijos“. Pažinkite emocijas, jas įvardinkite ir aptarkite. Siekiame, kad vaikų lavinimas būtų kiek įmanoma tvaresnis ir individualesnis. "Yes For Skills" užduočių rinkinys ,,Emocijos“ PDF formatu - 12 užduočių lapų, 8 skirtingų emocijų temos. Užduotis galite atspausdinti ir įlaminuoti. Aplankius liūdesiui ar kitoms emocijoms, su kuriomis ,,susidoroti“ sudėtinga, siūlome išbandyti mūsų magnetines lentas.
Kuo vaiko aukštesnis emocinis intelektas, tuo jis geriau pažįsta savo emocijas, norus ir tikslus, geba lengviau prisitaikyti prie kintančių situacijų, lengviau sprendžia konfliktines situacijas su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. O IQ nurodo asmens intelekto lygį, lyginant su to paties amžiaus grupe. Aukštesnio IQ vaikų turtingesnis žodynas, geresnis erdvinis mąstymas, atmintis, pasižymi geresniais matematiniais ir loginius gebėjimais. Tačiau jei vaiko žemas EQ, jis gali nesugebėti pademonstruoti savo aukšto IQ ir mokytis prastesniais pažymiais, nei tas vaikas, kurio emocinis intelektas aukštesnis, o IQ žemesnis. Kas labiausiai tikėtina, aukštesnio EQ vaikai jaučiasi gyvenime laimingesni ir sėkmingesni. Emocinis intelektas auga kartu su patirtimi ir aukščiausias būna 35-44 metų, o IQ dažniausiai yra stabilus.
Labai tikslinga kalbėti apie vaikų emocinį intelektą 3-5 vaikų gyvenimo metais, kadangi vaikai yra labai egocentriški. Vaikai nori ir natūraliai galvoja, kad visas pasaulis sukasi apie juos, kad visi žaislai gali būti jų. O tam, kad vaikas gautų norima daiktą, jis gali kąsti, mušti, spirti. O mes juos iš karto ir mokome, kad draugui skauda, matai jis verkia, jam liūdna. Natūraliai vaikai daug greičiau susiranda draugų, jei išmoksta atpažinti kitų vaikų emocijas, arba išmoksta sukontroliuoti savo pyktį. Juk niekas nenori draugauti su nuolat rėkiančiu ir pykstančiu vaiku.
Mokslininkai į klausimą, ar emocinis intelektas priklauso nuo genetikos, atsako skirtingai. Vieni teigia, kad emocinis intelektas priklauso prie stabilių asmenybės savybių, kurias šiek tiek gali įtakoti tėvų auklėjimas ir socialinė aplinka, o kiti sako, kad emocinį intelektą galima ir reikia lavinti nuo mažumės ir tai visiškai nepriklauso nuo genetikos. Mano nuomone, vaikų mokymas atpažinti, priimti ir valdyti savo ir aplinkinių emocijas tik padės vaikams geriau jaustis ir jiems bus lengviau prisitaikyti prie skirtingų aplinkų (namų, darželio, mokyklos ir kt.).
Kaip užauginti emociškai protingus vaikus | Lael Stone | TEDxDocklands
Emocinis intelektas labai glaudžiai siejasi su vaikų elgesiu. Vaikai, mokėdami atpažinti ir įvardinti tikruosius savo ar draugų jausmus, geriau geba susitarti tarpusavyje be muštynių ir patyčių. Vaikai labai dažnai klaidingai interpretuoja draugų veiksmus dėl egocentrinio mąstymo. Tarkime, draugas nepasisveikino ryte, tai vaikai gali galvoti, kad draugas ant jo pyksta ir nebenori draugauti. O nepasisveikinimo priežastys gali būti pačios įvairiausios.
Aukšto EQ vaikai yra lengvai bendraujantys tiek su kitais vaikais tiek su suaugusiais. Jie moka prisitaikyti prie esamos aplinkos ir užimti lyderio poziciją. Šie vaikai dažniausiai būna geros nuotaikos, optimistiškai žvelgiantys į gyvenimą. Gali būti mėgstantys tarpininkauti tarp konfliktuojančių pusių. Gali būti užjaučiantys ir padedantys silpnesniems arba kaip tik gebantys išsireikalauti sau privilegijų. Kartais su aukštu EQ eina ir gebėjimas manipuliuoti suaugusiais ar kitais vaikais.
Darželyje - agresyvumas, dideli pykčio priepuoliai, negebėjimas valdyti emocijų (ilgas verkimas), nesutarimai su kitais vaikais. Mokykloje - patiriamos patyčios arba nuolatiniai konfliktai su bendraamžiais ir mokytojais.
