Švietimo įstatyme formaliojo švietimo mokyklos skirstomos į grupes − bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos ir aukštosios mokyklos. Pagrindinį ugdymą teikia bendrojo ugdymo mokyklos − progimnazijos, pagrindinės mokyklos, gimnazijos.
Mokyklų tipai ir jų funkcijos
Progimnazija
Įprastai progimnazija vykdo pagrindinio ugdymo programos I-ąją dalį, skirtą 5-8 klasėms. Tačiau progimnazija gali apimti ir platesnę ugdymo programą, apimančią ne tik pagrindinį, bet ir pradinį ugdymą, skirtą 1-4 klasėms.
Pagrindinė mokykla
Pagrindinė mokykla vykdo pagrindinio ugdymo programos I-ąją dalį, skirtą 5-8 klasėms, ir II-ąją dalį, skirtą 9-10 klasėms. Pagrindinė mokykla kaip ir progimnazija gali vykdyti ir platesnę ugdymo programą, apimančią pradinį ir pagrindinį ugdymą, t.y. skirtą 1-10 klasėms.
Gimnazija
Įprastai gimnazija vykdo antrąją pagrindinio ugdymo dalį, skirtą I-II gimnazijos klasėms, ir vidurinio ugdymo programą, skirtą III-IV gimnazijos klasėms. Tradiciškai gimnazijoje mokosi 15-18 metų mokiniai.
Profesinio mokymo mokykla
Nors ji nėra bendrojo ugdymo mokykla, taip pat gali vykdyti pagrindinio ugdymo programos II-ąją dalį.
Mokinių priėmimas į mokyklas
Mokinys priimamas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintais kriterijais. Konkrečią priėmimo tvarką nustato institucija, turinti savininko statusą. Įgiję pradinį išsilavinimą mokiniai pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. Ji trunka 6 metus (I-oji dalis - pirmus keturis, t. y. nuo 5 iki 8 klasės, II-oji - likusius dvejus, t. y. 9-10 klasės arba gimnazijos I-II klasės). Mokytis į 5 klasę asmuo priimamas, pateikęs pradinio išsilavinimo pažymėjimą ar kitą įgytą pradinį išsilavinimą liudijantį dokumentą. Į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą priimami mokiniai, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Priimant į mokyklą negali būti vykdomi egzaminai, testai ar taikomi kiti žinių ir gebėjimų patikrinimo būdai, išskyrus kelis atvejus. Į gimnaziją, įgyvendinančią atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus (pavyzdžiui, M. Montessori, Valdorfo, Š. Suzuki ir kt.), mokiniai priimami iš visos savivaldybės teritorijos atrankos būdu iš visos savivaldybės teritorijos, atsižvelgiant į motyvacijos mokytis joje įvertinimo rezultatus.
Mokymosi trukmė ir organizavimas
Pagrindinis ugdymas teikiamas mokiniams nuo 10-11 iki 16-17 metų pagal pagrindinio ugdymo 6 metų programą (pagrindinio ugdymo I-oji dalis 5-8 klasėms ir pagrindinio ugdymo programos II-oji dalis 9-10 klasėms, gimnazijos I-II klasėms). Klasė prilyginama vieneriems mokymosi metams. Vadovaujantis teisės aktais, klasėje, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą, turi būti ne daugiau kaip 30 mokinių. Mokinys, turintis įgimtų ar įgytų sutrikimų (pavyzdžiui, mokinys yra sutrikusio intelekto, turi klausos negalią ir pan.), dėl kurių kyla specialieji ugdymosi poreikiai, mokomas integruotai bendrojo ugdymo klasėje. Tokiu atveju mokinys prilyginamas dviem tos klasės, kurioje mokosi, mokiniams.
Mokykla, siekdama įgyvendinti ugdymo turinį, gali dalyti klasę į grupes arba sudaryti laikinas (mobilias) grupes konkretiems dalykams mokyti.
Mokslo metai ir atostogos
Mokslo metai prasideda einamųjų metų rugsėjo 1 d., baigiasi rugpjūčio 31 d. Mokiniams mokslo metų eigoje yra skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos ir pavasario (Velykų) atostogos. Šių atostogų metu mokyklos personalas dirba. Bendra atostogų trukmė - ne daugiau nei 17 ugdymo dienų. Į atostogų trukmę neįskaičiuojamos švenčių dienos. Rekomenduojama atostogas skirti mokiniams ne rečiau kaip kas 7-8 ugdymo savaites. Atostogų datą nustato mokyklos vadovas.
Ugdymo proceso trukmė (apibrėžiama ugdymo dienų skaičiumi) priklauso nuo ugdymo programos:
- Pradinio ugdymo (1-4 klasių) - 175 ugdymo dienos.
- Pagrindinio ugdymo (5-10 klasės ir I-II gimnazijos klasės) - 185 dienos.
- Vidurinio ugdymo III gimnazijos klasėje - 180 dienų.
- Vidurinio ugdymo IV gimnazijos klasėje - 170 dienų.
Pasibaigus nustatytos trukmės ugdymo procesui skiriamos vasaros atostogos, kurios trunka iki kitų mokslo metų ugdymo proceso pradžios.
Ugdymo proceso organizavimas
Ugdymo procesas, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą, gali būti skirstomas trimestrais, pusmečiais arba kitokios trukmės laikotarpiais. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma - pamoka. Mokykloje mokiniai mokosi penkias dienas per savaitę. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti optimalus ir paskirstytas proporcingai. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, negali būti daugiau kaip 7 pamokos per dieną. Penktų klasių mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos I-ąją dalį, rekomenduojama skirti minimalų privalomų pamokų skaičių. Rekomenduojama penktadienį organizuoti mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis. Pamokos pradedamos ne anksčiau kaip 8 val. ir ne vėliau kaip 9 val. ryto. Jei mokykla dirba dviem pamainomis, 10 klasių ir gimnazijos II klasės mokiniai turi mokytis pirmoje pamainoje. Pamokų laikas - 45 min. Pertraukų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 10 min. Būtina viena ilgoji 30 min. pertrauka.
Norite išlikti produktyvūs visą dieną? Ekspertė pataria, kaip organizuoti dienotvarkę
Mokinių pavėžėjimas
Savivaldybės mokyklų tinklą tvarko savivaldybė. Siekiant sudaryti miesto ir kaimo vaikams lygias galimybes įgyti tinkamą išsilavinimą, organizuojamas nemokamas mokinių pavėžėjimas. Vadovaujantis įstatymais, į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose bei miesteliuose toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvenantys mokiniai. Jie vežami į artimiausią atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą. Dalis mokinių vežiojami visuomeniniu, mokyklos ar privačiu transportu. Mokinys, turintis mokinio pažymėjimą, važiuoja mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu nemokamai.
tags: #kaip #skaiciuojamas #trimestras #mokykla
