Menu Close

Naujienos

Kaip pratinti kūdikį prie lauko procedūrų ir kaip jį tinkamai rengti

Kūdikio pratinti prie lauko procedūrų ir tinkamai jį rengti svarbu bet kuriuo metų laiku, tačiau ypatingą dėmesį reikia atkreipti šaltuoju metu. Šaltuoju metų laiku su kūdikiu lauke praleidžiame mažiau laiko, negu, pavyzdžiui, vasarą. Štai keletas patarimų ir rekomendacijų, padėsiančių jums nuspręsti, kiek laiko galite saugiai praleisti lauke su savo vaiku.

Nuo kada galima eiti į lauką su naujagimiu?

„Labai liūdna, kad kai kurie gydytojai ir tėvai į lauką su naujagimiu išsiruošia po savaitės ar net kelių. Juk jei pagalvosime logiškai, kūdikis gryname ore pirmą kartą apsilanko, kai tėvai iš ligoninės keliauja namo. Taip, tos kelios minutės nuo pastato iki prišildyto automobilio jau yra pirmoji pažintis, kurią verta tęsti ir toliau. Todėl siūlau jau kitą dieną nuosekliai pratinti žmogutį su lauku - pradžioje 5, paskui 10, 15 minučių ir taip po geros savaitės pasieksite valandą gryno oro“, - šypteli I.Girdvainienė.

Sveiką naujagimį, grįžus iš gimdymo namų, gydytojai pataria į lauką išvežti jau kitą dieną. Tačiau žiemą turite atsižvelgti į orą. Kūdikiui iki 6 mėnesių galite pavežioti lauke, kai temperatūra ne žemesnė kaip minus 5 laipsniai, nėra itin drėgna, nepučia stiprus vėjas. Su 6-12 mėnesių kūdikiu galite eiti į lauką, kai šaltis ne didesnis kaip 10 laipsnių.

Pirmasis išėjimas į lauką gali trukti 5 minutes, kitą dieną galima pabūti 10 min. Atidžiai stebėkite vaiko būklę. Jei viskas gerai, trečią dieną buvimo lauke laiką galite pailginti dar penkiomis minutėmis. O po savaitės lauke praleisti galėsite valandą. Įpratęs prie pasivaikščiojimų kūdikis gali išbūti lauke iki dviejų valandų.

Pirmą kartą išėjus su naujagimiu į lauką, rekomenduojama jame pabūti pusvalandį, vėliau pasivaikščiojimus galima ilginti. Šaltuoju metų laiku į lauką su naujagimiu galima eiti tada, jei lauke temperatūra ne žemesnė kaip 10 -12 laipsnių šalčio. Taip pat labai svarbu ne tik tai, kiek laipsnių rodo termometras, bet ir koks lauke drėgnumas, ar stiprus vėjas. Įvertinus šias aplinkybes tėvai turi pasirinkti tinkamą pasivaikščiojimo su naujagimiu trukmę.

Jei kūdikis gimė žiemą, jo pažintis su grynu oru prasidės net ir žvarbiausią dieną. Tuomet neatsižvelgsime į oro temperatūrą: juk bet kokiu oru reikia kažkaip grįžti namo iš ligoninės. Todėl būtina pasirūpinti šiltais drabužiais mažyliui - pagal temperatūrą lauke.

Daugelis tėvų domisi, ar buvimu gryname ore galima laikyti ir tuomet, jei vaikelis išstumtas vežimėlyje miega terasoje ar balkone? Akušerė tikina, kad tikrai to užtenka, tik svarbu, kad tai vyktų ne virš gatvės pakabintame balkone, o nuošalesnėje vietoje, kur oras švaresnis.

Pripratus prie valandos gryname ore vėliau su kūdikiu galima būti tiek, kiek norisi, bet, dažniausiai, tai nebus ilgiau nei pusantros ar dvi valandos, nes mažylį teks maitinti ar pervystyti.

Pasivažinėjimas mašinoje ne tas pats. Socialiniuose tinkluose viena žinoma mama pasidalijo žinute, kad esant tokiam šalčiui su naujagimiu renkasi pasivažinėjimą automobiliu vietoje buvimo lauke. „Pirma, norėčiau priminti, kad automobilinė kėdutė yra tinkama kelionei, kai reikia važiuoti, bet tikrai ne ta vieta, kur vaikui verta būti ilgiau nei būtina. Na, ir juokas juokais, bet buvimas automobilyje tikrai neatstoja lauko ir nėra jokios kalbos apie gryną orą“, - šypteli Ieva.

Kūdikiui (beje, ir mamai) reikalingas grynas oras. Po pasivaikščiojimo lauke pagerėja mažylių apetitas, pagerėja kraujotaka, miegas tampa gilesnis ir ramesnis. Grynas oras yra labai svarbi kūdikių grūdinimo priemonė.

Kada neverta eiti į lauką?

Jei yra dideli šalčiai, kaip prognozuojama artimiausią savaitę, pasivaikščiojimus lauke teks apriboti. Kūdikiams iki vienerių metų nerekomenduojame kišti nosies į lauką, kai jutiminė temperatūra žemesnė nei -10 laipsnių, o jei pučia vėjas, didelė drėgmė, verta atidėti išėjimą, kai bus aukštesnė temperatūra.

Vaikų gydytojas R.Selvestravičius pastebi, kad nors oficialiai sakoma, kad į lauką vaikams nevertėtų eiti, kai temperatūra yra žemesnė nei -25 laipsniai šalčio, iš tiesų verta išėjimus apriboti ir esant vos šilčiau.

Jei šalta, ūkanota, drėgna, tvyro rūkas, verčiau pabūti namuose. Jei lauke šalta, bet sausa, galite ruoštis į lauką. Drėgnas šaltis agresyvesnis nei sausas.

Su pradinukais į lauką verta eiti, jei ne daugiau nei -15 laipsnių šalčio. Jei norite nuo kalniuko pačiuožinėti su pradinukais, rekomenduojame eiti tada, kai yra -10 laipsnių šalčio. Na, nieko tokio ir -12 ar -13 laipsnių, bet kai -15 laipsnių šalčio, verta įvertinti jutiminę temperatūrą, drėgmės rodiklius, vėjo stiprumą.

vaikas lauke šaltu oru

Kaip rengti kūdikį žiemą?

Į lauką kūdikį verta rengti sluoksniuojant - pirmas sluoksnis gali būti merino vilnos ar paprastos medvilnės siaustinukas, o ant viršaus užmauti šliaužtinukai. Jei itin šalta ar mama mano, jog vaikas jautresnis - trečias sluoksnis gali būti ir papildomas megztinis.

Ant šių sluoksnių reikia aprengti žiemos drabužį - ant šiuolaikinių kombinezonų vaikams dažniausiai rašoma optimali temperatūra, iki kurios jie yra tinkami. Pirštinių užtenka tų, kurios prikabintos prie siaustinuko ir paties kombinezono, kaip ir kojų apsaugų. Tikrų, kietų batų vaikams, kol jie nevaikšto, auti nerekomenduojama. Žinoma, reikia nepamiršti uždėti šiltos kepurytės.

„Žiemą pagalvokite apie vežimėlio dugną, nes žmogutis juk tik guli. Kai kurie gamintojai jau iškart siūlo specialius čiužinukus, kitais atvejais verta įtiesti avikailį ar vilnonę antklodę. Aprengtą kombinezonu mažylį galima prikloti, bet tik ne šimtu sluoksnių, nes tuomet sunku bus įvertinti, ar ne per karšta“, - pastebi I.Girdvainienė.

Vaikus gydytojas rekomenduoja aprengti, kaip sumuštinį, tai yra sluoksniuojant drabužius. Apatiniam sluoksniui, pasak gydytojo, geriausia rinktis specialią aprangą, kuri greitai sugeria ir išgarina sukauptą drėgmę: „Medvilniniai drabužiai nėra tokie tinkami, nes vaikai suprakaituoja, o medvilnė ilgai lieka drėgna, tada gresia peršalimas.“

Taip pat žiemą vaikams tinkamiausios kumštinės pirštinės, nes pirštai ne taip greitai sušąla nei pirštuotuose.

„Viršutinius drabužius verta rengtis tinkamo dydžio ar net didesnius, tik ne per mažus. Tas pats su žieminiais batais - geriau didesni, nei spaudžiantys, nes taip sutrinka kraujotaka, galūnės greičiau sušąla“, - primena gydytojas.

Pirmiausia rengiame marškinėliais ir šliaužtinuku, po kuriuo, žinoma, apmautos sauskelnės. Antram sluoksniui tiks šiltas kombinezonas su pirštinėmis ir uždengtomis kojytėmis. Reikės plonos kepurėlės, ant kurios uždėsime kitą - šiltesnę. Taip aprengtą kūdikį paguldykite į šiltą žieminį vokelį. Praktiškas viršutinis drabužis naujagimiui - vokelis-kombinezonas, t. y.

Kūdikio drabužiai žiemai sluoksniais

Protingiausia einant pasivaikščioti su kūdikiu mamai pirmiausia apsirengti pačiai, o tada jau rengti kūdikį. Ar mažyliui ne karšta, galite patikrinti, užkišdama pirštą po apykakle. Jei ji drėgna ar karšta - mažyliui per karšta, jei šilta - normalu. Paprastai rengiant kūdikį pasivaikščiojimui į lauką, galioja taisyklė “plius vienas”.

Labai svarbu, kad lauke nešaltų vaikučio galva, rankos ir kojos. Veiduko einant pasivaikščioti lauke nereikia uždengti. Šalta vaikučiui ar ne, gali parodyti ir jo veiduko spalva. Jei ji raudonesnė negu įprastai, galimas dalykas, kad jam per karšta.

Kaip suprasti, ar vaikui nešalta?

Kaip įprastai, ar mažylis neperkaito, galima patikrinti paliečiant jo kaklo raukšlę tarp nugaros ir pakaušio. Akušerė primena, kad lauke šalta nosytė ar atvėsę skruostukai nėra rodiklis, kad vaikui šalta.

Lauke stebėkite, ar mažiukui nešalta. Kai kūdikiui per šalta, jo pirštų galiukai ir aplink lūpas pamėlynuoja, vaikas ilgiau miega.

Ar mažiukas nesušalo, grįžę iš lauko suprasite užkišę pirštus jam už apykaklės. Jei nugara šilta, vaikutis lauke nesušalo.

Kaip patikrinti ar kūdikiui ne per šalta

Papildomos priemonės

Taip pat pusvalandis iki išėjimo žiemą būtina vaiko skruostus patepti riebiu tepalu, nes vaikų odelė plonesnė, lengviau nušąla ir išsausėja.

„Svarbu, kad jie būtų riebūs ir nebūtų drėkinantys, nes juose būna vandens, kuris dar labiau nušaldys vaiko odelę. Dabar dažnam kyla klausimas dėl kaukių - mano asmenine nuomone, kai tokie šalčiai, tie virusai lauke natūraliai neišgyvena. Be to, kaukės itin greitai prisikvėpuoja ir sudrėgsta, o drėgmė traukia šaltį, vaiko veidas gali greičiau nušalti. Tad jei viena šeima eina į vietą, kur nėra žmonių, vaikams kaukių siūlau nedėti“, - pastebi gydytojas.

Prieš kiekvieną pasivaikščiojimą patepkite vaiko veidelį riebiu kremu. Didžiausia mamų klaida - naudoti savo kosmetiką kūdikių odelei. Moteriški kremai, o ypač drėkinamieji, vaikui visiškai netinka, gali net pakenkti - odą dirginti, sukelti alergiją. Be to, drėkinamieji kremai ne tik nesaugo nuo šalčio, bet atvirkščiai, jais patepta oda labiau sušąla dėl sudėtyje esančio vandens.

Kremą tepkite prieš valandą laiko iki pasivaikščiojimų lauke. Kosmetinė priemonė turi visiškai įsigerti į odelę. Nesvarbu, ar naudojate kremą, ar tepalą, einant į lauką jo pėdsakų neturi matytis. Jei oda blizga, blogai.

Jeigu lauke vėjuotas, žvarbus oras, būtinai naudokite vežimėlio stogelį. Vaikas kvėpuos grynu oru, tačiau bus apsaugotas nuo žvarbos.

Taip pat, kaip ir kūdikius, R.Selvestravičius rekomenduoja vaikus patepti apsauginiais kremais nuo šalčio.

„Primenu, kad jei diena saulėta, siūlau atidengti vežimėlio stogelį ir vaikui pasimėgauti natūraliai gaunamu vitaminu D, nes būnant uždarytam lyg jurtoje ir tas laukas praranda prasmę“, - šypsosi akušerė Ieva.

Padėkime augti (2014 11 15) Artėjant žiemai renkamės tinkamiausią vežimėlį

Skandinaviška patirtis: miegas lauke

Ar tai tiesa ir kaip viskas vyksta, sutiko papasakoti dvi Švedijoje gyvenančios lietuvės Simona ir Laura. Jos ir pačios turi vaikų - ir su vaikų miegu lauke tikrai turėjo nemažai reikalų.

Laura Švedijoje praleido pusę savo gyvenimo, na, o kita pusė prabėgo Lietuvoje. Beveik 20 metų gyvenanti šiaurietiškoje kultūroje, moteris pastebi, kad europiečiai iš tiesų stebisi, jog skandinavų vaikai per šalčius miega lauke. „Na, o skandinavai stebisi, kodėl europiečius tai stebina”, - juokiasi ji. Anot moters, skandinavams tai įrašyta jų šiaurietiškame DNR ir yra savaime suprantamas dalykas.

Kita Švedijoje gyvenanti ir vaikus auginanti lietuvė, Simona, atkreipia dėmesį, kad žiemos šalčiai - labai reliatyvus dalykas. „Jeigu gyveni Švedijos šiaurėje, tada turi tikrą žiemą, šalčius, o Švedijos pietuose žiema yra gan šilta, tai jūrinio klimato pasekmė. Visgi, Švedijoje žmonės praleidžia tikrai nemažai laiko lauke, nesvarbu, koks oras. Laiko leidimas gamtoje yra vienas kertinių Švedijos visuomenės principų, kuris yra skiepijamas ir vaikams”, - apie laiką lauke antrina moteris.

„Yra labai daug informacijos apie vaikų migdymą lauke: kokius rūbus parinkti, kuo užkloti, kiek laiko galima miegoti tokiomis sąlygomis, nuo kokio amžiaus vaikai gali būti taip migdomi. Šaltis ar sniegas jų negąsdina, svarbiausia, kad oras, kai yra šalta, nebūtų labai drėgnas”, - apie šį kultūrinį įprotį Delfi skaitytojus supažindina Laura. Švedai, kaip pasakoja moteris, tokioje praktikoje mato vien pliusus: vaikai atsparesni kvėpavimo takų ligoms, turi geresnį apetitą, miego kokybė lauke geresnė, jie pabūna gryname ore.

„Buvimas gryname ore yra skiepijamas nuo mažų dienų. Jie mėgsta būti gamtoje, eiti pasivaikščioti viena ar grupelėmis. Todėl žiemą ar vasarą, jei tik oro sąlygos leidžia, vaikas į vežimą - ir eini. Kol mama ar tėtis vaikšto, vaikas spėja pamiegoti. Lietuvoje įprasta žieminius lauko ar nuo lietaus apsaugančius rūbus turėti tik vaikams, čia juos turi ir suaugę, taigi, prastas oras jų negąsdina. Lietpalčiai, slidinėjimo kelnės - ir tas šaltis bei lietus nebaisūs”, - šypsosi Laura. Jai antrina ir Simona: „Buvimas gamtoje, lauke yra vienas pagrindinių Švedijos visuomenės principų - ar tai būtų pensininkai, kurie daro 10 000 žingsnių per dieną su savo šiaurinėmis lazdomis, ar mamos su vežimais, išėjusios pasivaikščioti, ar šeimos, kepančios dešreles gamtoje, paėjėjusios 5 km iki gražios vietos miške, prie ežero, su laužaviete. Nesvarbu, koks oras, lauke visada bus žmonių su atitinkama apranga. Tokiu pačiu principu yra auginami ir vaikai - nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Be abejo, taip pat yra kalbama apie geresnę miego kokybę ir geresnį poilsį, kada vaikai miega lauke. Turiu paminėti, kad kai mūsų sūnus pradėjo eiti į darželį prieš porą mėnesių. Mes, tėvai, tiesiog buvome informuoti, kad vaikai miega lauke, ir tai buvo savaime suprantamas dalykas.”

Paklausta, ar šiauriečiai tėvai iš tiesų palieka vežimuose miegančius vaikus prie kavinių, o patys nueina gerti kavos, Laura pasakoja, kad taip būna, tačiau viskas - proto ribose. „Jei tai rami, saugi vieta ir tu visą laiką gali stebėti savo vaiką, tai viskas gerai. Niekas nepalikinėja vežimėlių su vaikais bet kur. Dabar Švedijoje ne visur dviratį saugu net prikabintą palikti, tai ką kalbėti apie vaiką”, - savo matoma šalies realybe dalinasi lietuvė. Tuo metu Simona sako pati taip nedaranti, tačiau iš socialinės erdvės galinti pastebėti, kad toks įprotis iš tiesų egzistuoja ir visai nėra keistas, neįprastas. Ji patikina, kad taip neretai elgiamasi ir Danijoje.

Dar vienas skirtumas - tai, kad daug darželių siūlo vaikus pietų miego metu migdyti būtent lauke. Kaip alternatyvą, kaip pasakoja Laura, jie siūlo miegojimą viduje, ant čiužinių, jei oro sąlygos iš tiesų labai prastos.

„Mano abu vaikai lankė darželį, kur žiemą-vasarą miegojo lauke vežimuose. Apie tai, kad yra tokie darželiai, sužinojau tik vaikui pradėjus tokį lankyti. Anksčiau nebuvo reikalo domėtis, kur vaikai migdomi. Buvo lengvas šokas, kai aprodė, kur vaikai miega pietų miegelio. Beje, daug švedų ieško būtent tokio darželio, kur vaikai miegotų lauke. Tokie sunkūs ir gigantiški vežimai sustatomi po stogu prie langų, taip auklytės stebi, ar jie neprabudo, ar neverkia. Mažieji iki 3 metų turi turėti savo miegojimo krepšelį su vilnonėmis kojinėmis, pirštinėmis, kepure. Gali būti vilnonis megztinis ir kelnės, kažkokie šiltesni rūbai, mylimas žaislas. Iš pradžių gal ir gąsdino, buvo neįprasta - o kas, jei nepastebės, kad prabudo, atsiklojo ar dar kažkas”, - prisiminė moteris.

Simona: „Mūsų šeimoje mes labai dažnai migdėme sūnų vežime, eidami pasivaikščioti. Taip naudos gavo visi šeimos nariai - galėjome praleisti laiko gryname ore, pasivaikščioti, o kartu ir pamiegoti. Tai buvo itin svarbu pirmaisiais sūnaus mėnesiais tiek mano psichologinei ir fizinei sveikatai, tiek sūnaus miegui.”

Apibendrinant, pasivaikščiojimai gryname ore naudingi tiek kūdikiams, tiek vyresniems vaikams, tačiau svarbu atsižvelgti į oro sąlygas, tinkamą aprangą ir vaiko amžių. Stebėkite savo vaiko būklę ir pasirūpinkite, kad jis jaustųsi patogiai.

Svarbu! Šiame straipsnyje pateikta informacija yra tik rekomendacinio pobūdžio. Visada pasitarkite su savo gydytoju ar pediatru dėl individualių rekomendacijų, atsižvelgiant į jūsų vaiko sveikatos būklę.

tags: #kaip #pratinti #kudiki #prie #lauko