Kiekvienas tėvas su nekantrumu laukia, kol mažylis žengs pirmuosius savarankiškus žingsnius. Vaikščiojimas - tai ne tik naujas judėjimo būdas, bet ir galimybė kūdikiui nauju kampu pažinti pasaulį. Mokslinių šaltinių teigimu, vaikščiojimas skatina spartesnį pasaulio pažinimo, kalbos suvokimo ir socialinės raidos lavėjimą. Tačiau norint pasiekti šį svarbų raidos etapą, reikia tinkamai paskatinti kūdikį stotis ir žengti pirmuosius žingsnius.
Pirmieji žingsniai link savarankiškumo: nuo gimimo iki 6 mėnesių
Kūdikio raida prasideda nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. Jau nuo gimimo kūdikis pasižymi tam tikrais refleksais, kurie vėliau virsta sąmoningais judesiais. Specialistai rekomenduoja reguliarią kūdikių mankštą ir masažą, kurie skatina motorinę raidą ir stiprina raumenis.
Naujagimystė ir pirmieji mėnesiai: švelnūs prisilietimai ir mankšta
Naujagimystė - tai laikotarpis nuo kūdikio gimimo iki 28 gyvenimo dienos. Šiuo laikotarpiu paprastai kūdikiai pasižymi dideliu raumenų tonusu, gulėdami ant pilvo kojas laiko suriestas po savimi, rankas - priglaustas prie krūtinės, rankų ir kojų pirštai stipriai sugniaužti, galvą geba pasukti į abu šonus. Pirmieji švelnūs prisilietimai turi skatinti galvos sukimą į abi puses, rankų ir kojų pirštų atidarymą. Galima atlikti švelnų pilvuko masažą. Masažuokite pėdutes ir plaštakas, lankstykite pirštus, riešus, čiurnas. Reguliariai atliekant pilvo masažą mažiau kankina pilvo diegliai, taip pat gulėjimas ant pilvo gerina naujagimio peristaltiką, dujų pasišalinimą.
"Pilvuko laikas" - svarbiausia treniruotė naujagimiui ir kūdikiui. Tai padeda sustiprinti kaklą, liemenį ir rankas. Panašų efektą, kaip ir gulėjimas ant pilvuko, suteikia kūdikio nešiojimas nešioklėje.
Nuo pirmos dienos stebimas automatinis žingsniavimo refleksas: prilaikant mažylį ties šonkaulių lanku, suteikus pėdutėms atramą ir šiek tiek pasvėrus į priekį, kūdikis pradeda pakaitomis dėlioti kojytes į priekį. Šis refleksas išnyksta mėnesio pabaigoje, nors gali laikytis ir iki pusantro mėnesio.
3-6 mėnesiai: galvos kontrolė ir rankų tyrinėjimas
Trijų mėnesių kūdikis gulėdamas ant pilvo gerai kontroliuoja galvą, išlaiko ją vidurio linijoje, atkelia krūtinę nuo atramos, išsikelia ant sulenktų dilbių. Trečiame kūdikio gyvenimo mėnesyje pradeda formuotis koordinuoti rankų judesiai, kūdikis pradeda tyrinėti savo rankas, išlaiko žaislą rankoje, suveda rankas į vidurio liniją. Rankomis pradeda tyrinėti veidą, burną.
"Lėktuvėlis" - pratimas, skatinantis nugaros raumenų vystymąsi. Kūdikis paguldomas ant Jūsų rankos taip, kad galva būtų ant Jūsų delno, o liemuo ant dilbio, kojos tarp alkūnės. Kita ranka prilaikydami kūdikį pasūpuokite pirmyn ir atgal.
Šoninių nugaros raumenų tempimas skatina kūdikio vertimąsi. Paimkite ir perkelkite vieną koją kryžiuodami per kitą.
Šešių mėnesių kūdikis jau geba koordinuotai vartytis nuo nugaros ant pilvo ir pradeda verstis nuo pilvo ant nugaros, aktyviai kelia galvą gulėdamas ant pilvo, riečiasi į priekį, nori atsisėsti. Kūdikis pradeda domėtis savo kojomis, jas gaudo rankomis.
Pasirengimas stovėti: nuo 6 mėnesių iki pirmųjų žingsnių
Nuo 5,5 mėnesio kūdikį galima sodinti, tačiau svarbu daryti tai tinkamai, lavinant įstrižinius pilvo raumenis ir mokant atsisėsti iš šoninės padėties.
Kūdikio sodinimas: laviname raumenis ir pusiausvyrą
Kūdikio sodinimas iš šoninės padėties: Paguldykite kūdikį ant nugaros, paimkite vieną ranką ir kelkite jį per šoną, skatindami remtis kūdikį kita ranka. Labai svarbu išlaikyti atramos taškus: peties, alkūnės, riešo sąnariai.
Tiesinis sodinimas: Tvirčiau sėdintį kūdikį sodinkite ant savo kojos ir pasukite savo pėdą į vidų ir išvėdį.
Sėdėjimas ant nestabilaus pagrindo: Sėdėti pramokusį kūdikį sodinkite ne ant kieto, o ant šiek tiek nestabilaus pagrindo, pavyzdžiui, pagalvės, mankštos kamuolio (žinoma, būtinai saugokite ir prilaikykite kūdikį), leiskite kūdikiui ropoti per kliūtis - pagalves, sujauktus pledus, minkštus žaisliukus.
Reguliariai mankštinami mažyliai jau šeštą gyvenimo mėnesį aktyviai vartosi, turi tvirtus šoninius liemens raumenis ir geba savarankiškai sėdėti. Moksliniais tyrimais įrodytas ryšys tarp liemens raumenų tvirtumo ir sklandžios kalbos motorikos.
Kai kūdikis guli ant nugaros, į abi savo rankas paimkite po mažylio rankutę ir švelniai lėtai kilstelėkite link savęs į sėdimąją padėtį ir netrukus nuleiskite į horizontaliąją padėtį. Greitai pajusite, kaip kūdikis pradeda naudoti pilvo, kaklo ir rankų raumenis, kad jums padėtų. Kas kelias dienas kūdikį kilstelėkite vis arčiau ir arčiau sėdimosios padėties. Taip jam padėsite lavinti pusiausvyrą ir stiprinsite viršutinės kūno dalies raumenis.
Kitas pratimas, stiprinantis raumenis: kūdikį paimkite už pažastų ir kelkite taip, kad galėtų į grindis pasiremti kojomis ir stotis. Paprastai 3-5 „atsistojimai“. Geriau, kai pratimas atliekamas prieš veidrodį. Kadangi kūdikiui patinka žiūrėti į save, tai jį motyvuoja stengtis atlikti pratimą.
Pirmieji bandymai atsistoti
Neretai tėveliai anksčiau laiko nori statyti savo kūdikius, tačiau svarbu žinoti, kad geriausia būtų išlaukti kol kūdikis pats pradės stotis. Iki septynių mėnesių statant kūdikį yra rizika, kad įsitemps klubo sąnario kapsulė ir raumenys supantys klubą (ir tikimybė, kad padidės raumenų tonusas). Specialistai rekomenduoja nestatyti kūdikių kol jiems nesukanka septyni mėnesiai. Visų pirma, kūdikis turi sustiprinti liemens kontrolę sėdėdamas ir tik vėliau, išlavinus liemens raumenis, jis pradės stotis.
Pirmieji bandymai atsistoti vyksta rankutėmis įsikibus į aukščiau esančius paviršius - lovytės virbus, sofą, kavos staliuką, laiptų pakopą, mamos kelį ar ranką - ir traukiantis rankutėmis visu kūnu į viršų.
Tėveliai dažnai teiraujasi dėl pirmųjų atsistojimų, nes jų metu kūdikis dar nemoka pernešti kūno svorio ant pilnos pėdos ir dažnai stoja ant pirštų. Taip yra dėl to, kad visas kūnas yra pasviręs į priekį, link atramos objekto. Čia tėveliai gali apglėbti kūdikio liemenį ir švelniai patraukti atgal, kad kūdikio kūno svoris pereitų ant pilnos pėdų atramos. Atsistojęs kūdikis turėtų laikyti kūno svorį ant pilnos pėdos ir, jeigu tai neįvyksta per pirmąjį stojimosi mėnesį, būtų gerai kreiptis į kineziterapeutą.
Žaisliukus ir kitus vaiką dominančius daiktus padėkite aukščiau, pavyzdžiui, ant kavos staliuko ar sofos. Raginkite vaiką ilgiau žaisti stovint. Pavyzdžiui, ant paskleiskite žaislus ant sofos ir padėkite krepšelį. Kūdikiui pramokus atsistoti ir stovėti įsikibus, paduokite į rankas žaisliuką ar kitą daiktą, kad kūdikis imtų stovėti be papildomos atramos.
Mokykite kūdikį taisyklingai kristi. Stovėti pasirengę kūdikiai įprastai moka saugiai kristi, t.y. praradę pusiausvyrą jie kresteli ant užpakaliuko, o blogiausiu atveju, krisdami visu kūnu ištiesia rankutes, riečia kaklą ir tokiu būdu apsaugo galvą.
Kelias link vaikščiojimo: nuo atramos iki savarankiškų žingsnių
Išmokęs stotis prie baldų, kūdikis po truputį pradeda žingsniuoti šonu pristatomuoju žingsneliu. Pradžioje jis žengia prisilaikydamas abiem rankomis, o vėliau jau tik viena ranka. Dar po kiek laiko, vaikutis prie baldų žengia nebe šonu, o tiesiai. Neilgai trukus, kūdikis atranda, kad gali prie baldų atsistojęs, stumdyti juos ir taip žingsniuoti į priekį.
Šiuo laikotarpiu tėvams kyla klausimas dėl vaikštynių naudojimo. Vaikštynės kineziterapeutų laikomos žalingomis, nes kūdikis būna pasodinamas ir dažnai remiasi sulenktomis kojomis bei spiriasi pirštų galais. Pasak mokslinės literatūros, vaikštynė gali formuoti neteisingą eisenos modelį (vaikas gali pradėti vaikščioti ant pirštų galų) ir pradėta naudoti per anksti gali sukelti kojų deformacijas.
Priešingai nei vaikštynė, stumdukas gali būti naudingas lavinant vaikščiojimo įgūdį. Kūdikis išmoksta laikyti kūną tiesiai, mokosi stumdyti stumduką ne tik pirmyn, bet ir atgal bei į šalis. Taip mažylis mokosi keisti kryptį vaikštant.
Na ir galiausiai, iki savarankiško vaikščiojimo kūdikiui dar reikia išmokti stovėti be atramos, laikyti pusiausvyrą stovint, gebėti pernešti kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos.
Kai už rankučių prilaikomas kūdikis mažiau svyruos, jo nebeprilaikykite, leiskite jam savarankiškai mokytis išlaikyti pusiausvyrą. Pusiausvyros išlaikymo mokymą paįvairinkite. Taip pasodintam kūdikiui skaitykite knygas, rodykite jų paveikslėlius, dainuokite dainas, siūlykite atlikti judesius su pagriebtais žaislais. Sudomintas, motyvuotas kūdikis ilgėliau pasėdi ir drąsiau atlieka įvairius judesius, nes jaučiasi saugus. Jis svyruodamas ir atsiremdamas į jūsų kojas pasijaus drąsesnis ir labiau pradės naudoti rankas pusiausvyrai išlaikyti ir žaisti.
Nuo kada galima pradėti vedžioti kūdikį už rankučių? Tai daryti reikėtų tada, kada kūdikis rodo ženklus, jog yra pasiruošęs vaikščioti, t.y., stojasi prie baldų, eina palei baldus šonu, bando eiti priekiu, stumdyti baldus. Taip pat, svarbu žinoti, kaip vedžioti kūdikį. Anksčiau buvo įprasta kūdikį vesti pakeltomis rankomis, tačiau pasak traumatologų, taip vedžioti kūdikį yra nesaugu, nes atsiranda rizika alkūnės sąnario panirimui. Taigi mažylį vedžioti reikėtų apglėbus kūdikio riešus ir laikant rankas sulig kūdikio pečiais arba net žemiau. Taip kūdikis pats laikys savo svorį, pusiausvyrą ir žengs, laikydamas kūną tiesiau.
Instrukcija – kaip numegzti migduką Lietuvos vaikams? Visuomeninė akcija Mažiesiems iš didelių rankų
Kūdikio vaikščiojimas yra ypatingai laukiamas tėvelių etapas. Vidutiniškai pradėti vaikščioti kūdikiai pradeda nuo 12 mėnesių amžiaus, tačiau norma laikoma net iki 18 mėnesių.
Kūdikio gebėjimas apsiversti - vienas svarbiausių pirmųjų mėnesių pasiekimų. Jeigu kūdikis yra 6 mėn., tačiau dar nesivarto, patartina pasikonsultuoti su kūdikį prižiūrinčiu gydytoju.
Mankšta ir masažas rekomenduojamas kiekvienam mažyliui, juk poreikis judėti yra įgimtas ir matomas nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Teisingai parinktos mankštos, pratimai ir masažai padės sklandžiai vystytis kūdikio motorinei raidai. Kai mažylis auga ir pradeda judėti savarankiškai, kiekvienas taisyklingai atliktas judesys yra panaudojamas vėlesniuose raidos etapuose.
tags: #kaip #paskatinti #kudiki #stotis
