Likusius daržovių derlius nuėmus, metas pradėti ruoštis kitų metų derliui. Vienas svarbiausių darbų - sutvarkyti dirvožemį: pašalinti stambesnes piktžoles, surinkti sausus lapus ir derliaus likučius, atnaujinti dirvą. Nuėmus derlių, svarbu paruošti dirvožemį kitų metų sėjai. Visi norime kitais metais didesnio derliaus, sunaikinti kenkėjus, ligas ir piktžoles. Ruduo sodininkams yra ne mažiau darbingas metas nei pavasaris ar vasara. Tai laikas, kai reikia išvalyti, patręšti ir sodinimui paruošti dirvą.
Daržo dirvos paruošimo etapai rudenį
Nuėmus derlių, būtina daržą iškart sutvarkyti. Iš lysvių būtina išrauti stambesnes piktžoles, surinkti sausus lapus, derliaus likučius ir kitas šiukšles. Dirvą geriausia tvarkyti iš karto nuėmus derlių ar bent jau kuo greičiau. Ilgam šio darbo neatidėliokite, nes ant pūvančių augalų liekanų pradės bręsti patogeniniai grybai, jie užkrės dirvą ir ruošis sėkmingai peržiemoti. Specialistai pataria po derliaus nuėmimo neatidėti buvusio daržo tvarkymo, nes ant pūvančių augalų ir lapų pradės augti patogeniniai grybai, kurie užkrės dirvą. Labai svarbu ant dirvos nepalikti augalų likučių ir piktžolių, juos kruopščiai surinkti, išravėti.
Pirmiausia, nuėmus derlių, reikėtų pašalinti visas liekanas. Atidėliojant šį darbą, augalų liekanos ims pūti ir pradės bręsti patogenai, kurie užkrės dirvą. Populiariuose straipsniuose apie sodininkystę dažnai rašoma, kad pomidorų lapai ir kitos augalų atliekos su infekcijų požymiais turi būti ne dedamos į kompostą, o sudeginamos. Tačiau tai nėra būtina, nes komposto krūvoje nėra sąlygų vystytis patogenams, o subrendęs kompostas sodo augalams yra saugus.
Surinkę augalų likučius, kaip įmanoma greičiau išpurenkite lysves 3-4 centimetrų gylyje. Taip sunaikinsite dirvožemio plutelę. Tai reikia padaryti iki nuolatinio atšalimo. Išpurenus dirvą piktžolės geriau dygsta, o kuo labiau jos suaugs, tuo geriau. Po rudeninio purenimo daigai žus, tad liks mažiau ravėjimo pavasarį.
Dirvos perkaso svarba
Kai jau susidorosite su piktžolėmis, perkaskite, išpurenkite ir išlyginkite dirvožemį. Lysves patariama išpurenti 3-4 centimetrų gylyje. Dažnai kyla klausimų ir diskusijų, ar reikia rudenį dirvą perkasti. Ir vieni daržininkai tai daro, kiti - ne. Vis dėlto svarbu atsižvelgti į dirvožemio tipą. Smėlingo dirvožemio perkasti nebūtina. Tai neduos naudos. Tačiau pagerins molingo dirvožemio struktūrą. Jame susiformuos poros, oro ertmės, į kurias pateks šaknų kvėpavimui svarbaus deguonies. Jeigu deguonies trūksta, augalai negali pasisavinti maisto medžiagų, todėl menksta jų produktyvumas.
Perkasant dirvą nedideliuose sklypuose, patariama išrinkti pačių atspariausių piktžolių šaknis. Vieni atspariausių yra dirviniai sukučiai ir asiūkliai. Jų šaknys auga labai giliai, todėl net herbicidai- ne visada veiksminga priemonė. Jei šių piktžolių nesunaikinsite, kitąmet jos suvešės keliskart gausiau.
Perkasant dirvą, svarbu nepamiršti jos struktūros. Sunkią dirvą galima pagerinti, įmaišant rupaus smėlio ar žvyro ir organinių medžiagų, o smėlėtą - įmaišant organinių medžiagų ir molio. Šios medžiagos sulaiko vandenį ir ne taip greitai išsiplauna maistinės medžiagos.
Perkasant dirvą, svarbu atkreipti dėmesį į jos drėgnumą. Stenkitės suspėti perkasti žemę iki ilgalaikių lietų pradžios: kai žemė permirksta iki 10 centimetrų gylio ar giliau, jos perkasti jau negalima, nes taip dirvožemis trypiamas, pažeidžiama jo struktūra. Lysves sukasti reikėtų iki maždaug 15-20 centimetrų gylio, pagal galimybes apverčiant grumstus, kad sudygusios piktžolės atsidurtų apačioje. Nereikia kruopščiai išpurenti grumstų ir lyginti lysvių - ant nelygaus paviršiaus geriau kaupsis sniegas ir vanduo.
Dirvos gerinimas ir tręšimas
Nuėmus derlių, sutvarkytą dirvožemį galima pagerinti. Pavyzdžiui, pasėti baltųjų garstyčių, rugių, vikių. Vėliau, paaugusius iki 20-30 cm, apkasti 15 cm gylyje. Garstyčias geriausia apkasti prieš pat žydėjimą. Jos turi ilgas šaknis, supurena dirvą, pagerina vandens laidumą. Be to, garstyčios turi ir baktericidinių savybių, iš dalies apsaugo nuo grybinių ligų, atbaido kai kuriuos kenkėjus.
Dirvos derlingumą ir humuso kiekį galima padidinti, įterpiant kompostuoto arklių mėšlo arba komposto. Į dirvą nedideliais kiekiais galima įterpti (apkasti) smulkintų daržovių ar medžių lapų. Jie turi būti sveiki, nepažeisti kenkėjų ir ligų. Įterptos organinės medžiagos pritraukia sliekų ir naudingų mikroorganizmų.
Perpuvusį mėšlą ir subrendusį kompostą į dirvožemį galima įterpti ir pavasarį, ir rudenį. Kai įterpiame rudenį, dalį maistinių medžiagų išplauna polaidžio vanduo, užtat organinės medžiagos pasiekia optimalų drėgnumą, ir paskui lengvai susimaišo su dirvožemiu. Paprastai po avietėmis, serbentais, braškėmis, obelimis ir kitomis daugiametėmis kultūromis perpuvęs mėšlas ir kompostas įterpiami perkasant žemę nuėmus derlių.
Šviežią mėšlą leidžiama rudenį įterpti ten, kur augo agurkai ir kitos moliūgų šeimos daržovės (moliūgai, cukinijos, melionai), taip pat krapai, salierai, vėlyvieji kopūstai. Mėšle paprastai būna daug piktžolių sėklų. Todėl patogu jį įterpti ne pavasarį, o rudenį - didžioji dalis piktžolių suspės suželti ir galėsite jas sunaikinti perkasdami dar prieš pagrindinės kultūros sodinimą. Be to, rudenį įterpiant mėšlą per žiemą jis prisigeria drėgmės, pamažu pradeda šusti ir gerai susimaišo su dirvožemiu.
Dirvožemio pH subalansavimas
Beveik visoms daržovėms tinka silpno rūgštingumo (pH) 6,5 dirvožemis. Daržo dirva turi būti ne per sunki, humusinga, laidi orui, vandeniui. Sunkioje, kietoje dirvoje trūksta humuso, šaknys negauna oro, augalai blogai vystosi, nepasisavina reikiamo kiekio maisto medžiagų. Lengvoje, smėlėtoje dirvoje taip pat gero derliaus neverta tikėtis, nes dirva greit perdžiūva, augalams trūksta vandens, greitai išsiplauna maistinės medžiagos.
Dirvožemio kalkinimui rudenį tinka kalkės, kreida, pelenai, dolomito miltai ir kitos kalkinimo priemonės. Gesintos kalkės į dirvožemį įterpiamos tik rudenį, nes dėl jų lėčiau įsisavinamas fosforas. Šiais laikais dirvožemio rūgštingumui sumažinti dažniau naudojamos ne kalkės, o dolomito miltai, kreida, pelenai. Visus šiuos priedus įterpti į dirvą galima bet kuriuo metų laiku. Dažnai tai daroma pavasarį, mat kruopščiai purenant dirvą kur kas paprasčiau kalkinančią medžiagą paskirstyti dirvožemyje. Pelenus patariama įterpti tik pavasarį - joje yra vandenyje tirpstančių maistinių medžiagų, kurias polaidžio vanduo išplauna.
Apera Instruments PH20 Pocket pH Tester Quick Start Tutorial
Žaliųjų trąšų (sideratų) sėja
Po derliaus nuėmimo, svarbios yra žaliosios trąšos (sideratai), kurios pagerina dirvos būklę, suaktyvina dirvoje esančius mikroorganizmus bei užtikrina didesnį humuso ir maisto medžiagų kiekį. Vienas populiarus ekologiškas tręšimo būdas - užsodinant daržą garstyčiomis, pašarinėmis pupomis, lubinais, dobilais, grikiais. Bene greičiausiai sudygsta ir šalčiams atspariausios yra garstyčios, kurios sėkmingai suveši ir rudenį po derliaus nuėmimo. Pūvančios augalo šaknys ne tik pamaitina dirvą, bet ir padeda orui pasiekti gilesnius jos sluoksnius.
Sideraciniai augalai, pavyzdžiui, garstyčios, rugiai, vikių mišiniai, turėtų būti pasėti iki pirmųjų šalnų. Vėliau, paaugusius iki 20-30 cm, juos reikia suarti į dirvą 15 cm gylyje. Garstyčias geriausia arti prieš pat žydėjimą. Jos turi ilgas šaknis, kurios supurena dirvą ir pagerina vandens laidumą. Be to, garstyčios pasižymi baktericidinėmis savybėmis, iš dalies apsaugo nuo grybinių ligų ir atbaido kai kuriuos kenkėjus.
