Nėštumas yra ypatingas ir unikalus moters gyvenimo laikotarpis, tačiau jis taip pat gali būti kupinas iššūkių ir nemalonių pojūčių. Hormoniniai pokyčiai, fiziniai kūno pokyčiai, psichologinė įtampa - visa tai gali neigiamai paveikti būsimos mamos savijautą. Laimei, yra daug būdų, kaip palengvinti šį laikotarpį ir jaustis geriau.
Svarbu suprasti, kad nėštumas yra fiziologinis procesas, todėl keisti įprastą gyvenimo ritmą drastiškai nereikia, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tam tikrus aspektus.
Svorio kontrolė nėštumo metu
Tiesa, neskubėkite valgyti už du, nes papildomas svoris didina komplikacijų riziką nėštumo, gimdymo metu, taip pat ir vaisiui, galiausiai, neigiamai veikia moters savijautą. Svorį svarbu kontroliuoti viso nėštumo metu, stebint kiekvieno trimestro rezultatus. Pavyzdžiui, pasireiškus pykinimui pirmąjį nėštumo trimestrą moteris gali netekti svorio, tačiau svoris pradės sparčiau augti įpusėjus nėštumą. Kiekvieną savaitę nėščioji vidutiniškai gali priaugti iki kelių šimtų gramų. Tačiau vėlgi realiai svorio pokyčius lemia nemažai veiksnių, pavyzdžiui, KMI, mityba, fizinis aktyvumas ir sveikatos būklė.
Antsvorio nėštumo metu priežastys yra individualios. Didesnis svoris iki nėštumo gali lemti spartesnį svorio augimą nėštumo metu. Skysčių sankaupos organizme, kurias išduoda tinstančios kojos ir rankos, taip pat gali prisidėti prie svorio augimo. Kai kuriais atvejais organizmas bando kompensuoti pirmąjį trimestrą prarastą svorį, taip pat apetito pokyčiai, neracionalus mitybos režimas ar menkas fizinis aktyvumas gali lemti antsvorį. Nemažai moterų nėštumo metu vengia fizinio aktyvumo, nes bijo pakenkti vaikeliui. Taip pat psichologinės priežastys, tam tikrų vaistų vartojimas ar ligos, tokios kaip gestacinis (nėščiųjų) diabetas ar nėščiųjų hipertenzija, gali turėti įtakos svorio augimui.
Aukštas kraujo spaudimas nėštumo metu yra siejamas su didesne placentos atšokos, lėtesnio vaisiaus augimo, mažesnio kūdikio svorio ir kt. Padidėjęs kraujospūdis taip pat gali būti pirmasis preeklampsijos simptomas. Kūdikis gali gimti didesnio nei įprastai svorio, o tai gali lemti cezario pjūvio operaciją.
Jei pastebėjote, kad svoris ėmė drastiškai augti, jokiu būdu nepradėkite laikytis dietų ar badauti - dabar tam tikrai ne laikas. Skaičiuokite suvartojamas kalorijas. Siekiant tiksliau įvertinti savo mitybos įpročius naudinga bent kelias dienas ar savaitę sąžiningai stebėti, ką tiksliai valgote, geriate ir kiek kalorijų suvartojate. Tam pasitarnaus specialios mobiliosios programėlės. Pakoreguokite mitybą: valgykite daugiau daržovių, sveikų grūdų duonos, kruopų, neriebių pieno ir mėsos produktų. Išbraukite iš raciono greitą maistą, saldumynus, kitus kaloringus produktus. Keiskite produktus mažiau kaloringais. Pavyzdžiui, vietoj ledų užsišaldykite neriebaus jogurto. Jei mėgstate salotas užpilti grietine, pakeiskite ją rūgpieniu ar natūraliu jogurtu. Sumažinkite porcijas.
Daugiau judėkite. Susiraskite kompanioną kasdieniams pasivaikščiojimams ar bendramintę, su kuria kartu galėtumėte vaikščioti į sporto klubą ar baseiną. Jei jums kyla kokių nors klausimų dėl svorio, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Kad ir kokios būtų nėščiosios antsvorio priežastys, laikytis dietų ar badauti griežtai draudžiama. Dažniausiai būsimos mamos savarankiškai prieš gimdymą pradeda laikytis mažo kaloringumo dietos, tačiau tokia mityba netinka, nes artėjant gimdymui kaip tik reikia kaupti energiją ir jėgas.
Mityba nėštumo metu
Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Dažna nėštukė klausia apie šokoladą, o jei jo labai norisi? Šokoladas, pasak gydytojo, gali būti nėštukės racione, tačiau juo nepiktnaudžiauti, nes jis stipriai energizuoja organizmą. Mat jo sudėtyje esantys kakavos vaisiai, pienas, cukrus ir kt.
Mėsos galima valgyti šiek tiek mažiau. Organizmui pakanka, jei mėsa sudarys 16 proc. paros raciono.
Vitaminai ir maisto papildai
Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui.
Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja specialistė.
Nėštumo ir žindymo laikotarpiais nuolat be jokio sustojimo savarankiškai vartoti vitaminų ir mikroelementų visai nereikia. Netgi priešingai, pasak specialistės, juos vartoti reikėtų su pertraukomis, tikslingai, geriausia, su gydytojo ar vaistininko rekomendacija. Netinkamų nėščiajai vitaminų vartojimas ir įgautas kurio nors elemento perteklius gali pakenkti besilaukiančiai moteriai labiau nei jų stygius. Kraujo tyrimai padės išvengti ir elementų stygiaus, kurie ypač svarbūs vaisiaus vystymuisi. Folio rūgšties trūkumas gali sukelti vaisiaus stuburo defektus, o dėl geležies stygiaus besilaukianti moteris gali susirgti nėščiųjų mažakraujyste, lemiančia tai, kad vaisius negauna pakankamai deguonies. O štai vitamino A kiekį reikia labai tiksliai įvertinti: nors jis svarbus kaulų ir dantų formavimuisi, tačiau šio vitamino perteklius padidina apsigimimų riziką.
Būsimai mamytei ir jos vaikeliui reikalingi kone visi vitaminai, mineralai ir mikroelementai: kalcis, magnis, cinkas, geležis, vitaminai B, C, D, E. Juos galima įsisavinti su maistu, tačiau vartojant nepakankamai vitaminais praturtintų maisto produktų gali kilti sutrikimų. Jei nėra galimybės kasdien paragauti skirtingų patiekalų, siūlyčiau išbandyti maisto papildus. Lietuvoje yra daugybė subalansuotų maisto papildų nėščiosioms, todėl mamytės tikrai turi iš ko rinktis.
Kalcį įsisavinsite su pieno produktais, lapinėmis ir žaliomis daržovėmis, dribsniais. Reikiamą magnio kiekį gausite valgydamos riešutus, jūros gėrybes, grūdinius produktus. Mėsoje, kiaušiniuose ir jūros produktuose gausu cinko. Būtinos geležies yra mėsoje, kepenėlėse, kiaušiniuose, grikių kruopose, mėlynėse, žemuogėse. Geriausiai žinomi B grupės vitaminai - B1, B2, B6, B12 bei folio rūgštis. B1 yra grūduose, sėklose, daržovėse, kiaulienoje; vitamino B2 gausu kalakutienoje, žuvyje, piene, špinatuose; B6 rekomenduojama įsisavinti kartu su mėsa, kiaušiniais, riešutais; rekomenduojamų folatų gausu kepenėlėse, grybuose, žaliose lapinėse daržovėse, juodoje duonoje, citrusiniuose vaisiuose, pupose, lęšiuose. Geriausiai vitaminą C įsisavinsite valgydamos daug vaisių ir daržovių. Vitaminas D organizme gaminasi būnant saulėje. Vitaminas E gaunamas vartojant augalinį aliejų, saulėgrąžų sėklas, švarius grūdus ir kruopas.
Fizinis aktyvumas
Saikingas fizinis darbas ir protinis darbas stimuliuoja nėščiosios nervų, kvėpavimo, širdies - kraujagyslių sistemas, gerina medžiagų apykaitą. Visą tai gerina pačios nėščiosios savijautą. Mankšta ir fiziniai pratimai (pvz.: joga, mankšta, skirta nėščiosioms vandenyje ar ant kamuolių) yra derinami su nėštumu. Labai svarbu nėščiajai žinoti, jog visa tai, ką išgyvena moteris nėštumo metu, išgyvena ir jos besivystantis mažylis.
„Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Svarbu nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Tam, kad neišsivystytų kraujagyslių problemos, neskaudėtų stuburo ir visą nėštumą lydėtų gera savijauta sportuoti būtina. Specialistai rekomenduoja pasirinkti populiarias sporto rūšis nėščiosioms: mankštas vandenyje, „nėštukėms“ pritaikytą jogą arba lengvus pratimus sporto salėje, dažniausiai su kamuoliais. Dar vienas geras būdas sportuoti nėštumo metu - vaikščioti gryname ore.
Emocinė būsena
Emocinė būsena svarbi ir mamai, ir vaikui. Daugelis moterų kenčia nuo prastos psichinės savijautos nėštumo metu ir po gimdymo. Nėštumas yra iššūkis, o hormoniniai pokyčiai, stresas, baimė imtis naujo vaidmens ir pogimdyvinis skausmas, nuovargis gali sukelti prastą nuotaiką, nerimą.
Pirmąjį nėštumo trimestrą savijauta gali pablogėti dėl itin stiprių emocijų, susijusių su žinia apie kūdikio gimimą ir būtinybe keisti savo gyvenimą. Dažnai nerimaujame dėl viso nėštumo ir kūdikio sveikatos bei saugumo. Hormoniniai sutrikimai sukelia svyravimus ir prastą nuotaiką, kuriuos dar labiau sustiprina nėštumo simptomai, tokie kaip vėmimas, rėmuo ar galvos skausmai, persileidimo baimė ir t. t.
Bloga savijauta nėštumo metu antrąjį trimestrą: Po 12 nėštumo savaitės sustiprėja organizme vykstantys pokyčiai. Taip pat atsiranda matomi nėštumo požymiai: patinimas, celiulitas, strijos ir kitos odos problemos, kurios gali neigiamai paveikti jūsų kūno suvokimą ir, žinoma, savijautą bei nuotaiką. Kartais antrajame trimestre atsiranda lėtinis nuovargis, mažėja būsimos mamos produktyvumas.
Bloga savijauta trečiąjį trimestrą: Paskutinis trimestras yra gimdymo laukimo laikotarpis. Per šį laiką sukomplektuojame naujagimio lovelę ir paruošiame jam kambarį. Nors dažniausiai tai malonios pareigos, jas dažnai lydi stresas ir didelės emocijos. Stresas, nerimas ir neužtikrintumas dėl gimdymo ir buvimo ligoninėje gali turėti neigiamos įtakos nėščios moters savijautai.
Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis. Motinos nerimas nėštumo metu gali paveikti jos kūdikį.
Pasak specialistės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.
Jei kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime.
Kiti svarbūs aspektai
Sunkumo, tinimo pojūtis dieną ir pėdų, blauzdų dilgčiojimas ar net skausmas naktį vargina kas trečią nėščią moterį. Nėštumo metu moters organizme gaminasi tam tikrų hormonų, dėl kurių venos „atsipalaiduoja“, tampa mažiau standžios, taip pat didėja spaudimas klubų venų srityje (kraujas taip greitai neprateka ir užsistovi). Norėdamos kojoms palengvinti gyvenimą venkite sėdėti sukryžiavusios kojas - tai dar labiau trukdo normaliam kraujo tekėjimui kraujagyslėmis. Venkite ilgo sėdėjimo vienoje vietoje ar ilgų pasivaikščiojimų. Jei jaučiate nemalonų pulsavimą kojų srityje, pagulėkite jas iškėlusi į viršų. Taip pat puikus pagalbininkas - kompresinė terapija. O vakare prieš miegą galima išbandyti kontrastinį dušą ar voneles kojoms.
Augant vaikeliui natūraliai didėja kaulams, sąnariams, raumenims tenkanti apkrova, apskritai keičiasi moters laikysena. Norėdamos jų išvengti ar bent sumažinti įvertinkite fizinį krūvį: jei seniau lengvai įveikdavote didesnius atstumus lipdama į kalną ar važiuodama dviračiu, dabar tempą reikės sumažinti. Situaciją palengvins masažai (tinkantys nėščiosioms) ir šilumos terapija. Tam galite naudoti ir įvairias šildykles.
Apie saulės vonias besilaukiančios moterys gali pamiršti: nėščiųjų oda itin greitai nudega, apgamai yra jautresni, o neretai atsiranda ir pigmentinių dėmių. Saugokite odą kokybiškomis kosmetikos priemonėmis, skirtomis apsaugai nuo saulės su SPF 50 filtru. Jomis kūną įtrinkite bent kas dvi valandas. Nesideginkite tiesioginiuose saulės spinduliuose, geriau gulėkite po skėčiu.
Nemažai moterų pastebi, kad nėštumo metu odą ima dažniau berti, atsiranda visokių paraudimų ar išsausėjimų. Vasarą, kai odą veikia saulė, prakaitas, jautrumas sustiprėja. Taip pat nėščiosios dažnai pastebi, kad nemalonūs pojūčiai atsiranda dėl netinkamo apatinio trikotažo. Todėl vilkėti reikėtų tik kokybiškus, iš natūralios medvilnės pasiūtus apatinius drabužius.
Dėl augančio pilvo vasarą moterims judėti darosi dar sunkiau, ypač varginant karščiui. Pilvo tempimui sumažinti galima naudoti medicininius elastinius palaikomuosius diržus, apsinuosaugančius nuo priešlaikinio pilvo nusileidimo, pašalinančius krūvį pilvo apačioje ir nugaros srityje.
Daugiausiai diskomforto vasarą nėščiosioms sukelia dėl šilto oro dar labiau ištinstančios kojos. Nemalonius pojūčius gali padėti sumažinti kompresinės kojinės, tačiau, aišku, kai šilta, daugeliui moterų norisi išlaisvinti kojas iš bet kokių kojinių. Siekiant išvengti ne tik dėl šilumos, bet vien jau nėštumo padidėjančios venų trombozės rizikos, svarbu ne tik pailsinti kojas, bet ir nepamiršti vartoti pakankamai skysčių. Per parą - ne mažiau 1,5-2 litrus.
Taip pat nėščiosioms dėl padidėjusio odos jautrumo ir pigmentacijos nerekomenduojama degintis saulėje. Atidesnės būsimos mamos turėtų būti ir maudydamosi. Po maudynių reikėtų persirengti, nes drėgmė didina lytinių takų uždegimo riziką.
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. „Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria specialistė.
Pasak specialistės, labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo.
Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
10 profesionalių patarimų, kaip rūpintis savimi nėštumo metu (kaip būti geriausiu savimi nėštumo metu)
Nėštumas turėtų būti vienas gražiausių laikotarpių moteriai, tačiau jei šį laikotarpį tenka pragyventi karštą vasarą, nemalonių simptomų paūmėjimas tą džiaugsmą kartais ne juokais aptemdo. Kaip vasarą išgyventi kuo sveikiau ir kada dėl nemalonių pojūčių jau vertėtų skubėti pas gydytojus?
Nėščiųjų moters organizmas ypač jautriai reaguoja į saulę. Nors nėščiosioms kaitintis saulėje nerekomenduojama ir daugelis tą žino, vasarą nėščios moterys gali nudegti ir išėjusios pasivaikščioti debesuotą dieną. Dėl sutrikusios hormonų veiklos, net tuo atveju, kai tiesioginiai saulės spinduliai veikia per debesis, gerokai padidėja pigmentinių dėmių tikimybė. Nėštumo laikotarpiu saulė gali išryškinti ir jau esamas pigmentines dėmes.
Karštą saulėtą dieną nėščiosioms reikėtų saugotis ir perkaitimo. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.
Atminkite, kaip jaučiatės jūs, taip jaučiasi ir jūsų vaikelis. Tad nevenkite ir pasilepinti. Pasidarykite manikiūrą ir pedikiūrą, puoselėkite savo kūną, skirkite laiko veido priežiūros procedūroms. Jos ne tik pagerina sveikatą ir grožį, tačiau ir pakelia nuotaiką.
tags: #kaip #pagerinti #nesciosios #savijauta
