Žemas hemoglobino kiekis kraujyje - dažna šiuolaikinio žmogaus sveikatos problema. Hemoglobinas - tai kraujyje esantis baltymas, sudėtyje turintis geležies, kurio pagrindinė funkcija - po organizmo audinius išnešioti deguonį. Trūkstant hemoglobino pablogėja ląstelių aprūpinimas deguonimi ir organizmo savijauta pablogėja. Normalus hemoglobino kiekis vyrams yra 130 - 160 g/l, moterims - 120 - 150 g/l. Esant mažesniems hemoglobino kiekiams vystosi anemija.
Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie padidina įvairių maistinių medžiagų poreikį. Nėštumo metu moters kraujo tūris padidėja beveik 50%, kad būtų užtikrintas tinkamas deguonies ir maistinių medžiagų tiekimas vaisiui. Geležis yra būtina hemoglobino, kuris perneša deguonį kraujyje, gamybai. Geležis yra esminė vaisiaus smegenų ir kitų organų vystymuisi. Geležies trūkumas gali apsunkinti nėštumą, lemti mažą gimimo svorį ir kitas problemas. Geležies stokos anemija yra dažna problema nėštumo metu. Ši būklė gali sukelti ne tik nuovargį ir silpnumą, bet ir padidinti komplikacijų riziką gimdymo metu. Geležis vaidina svarbų vaidmenį stiprinant imuninę sistemą. Nėštumo metu stipri imuninė sistema yra ypač svarbi, nes moteris yra jautresnė infekcijoms ir ligoms.
Anemija nėščioms išsivysto dėl įvairių veiksnių: lėtinių infekcinių susirgimų, vitamino B12 ir folio rūgšties stokos, mažo geležies kiekio maiste, baltymų trūkumo, lėtinių ligų, kurios sukelia kraujavimą. Be to, mažakraujystę gali sukelti veiksniai, susiję su nėštumo fiziologija, pavyzdžiui, vėmimas.
Priklausomai nuo hemoglobino kiekio sumažėjimo, gali pasireikšti skirtingi simptomai. Jeigu anemija yra nežymi, nėščioji gali apskritai nejausti jokių požymių. Simptomai dažnesni hemoglobino koncentracijai sumažėjus iki 90-80 g/l.
Dažniausiai pasitaikantys nėščiųjų anemijos simptomai:
- Silpnumas, alpimas, galvos svaigimas
- Sausa, šiurkšti oda
- Pabalusi oda ir gleivinės
- Stiprus širdies plakimas, skausmas širdies plote
- Greitas nuovargis
- Apetito sumažėjimas
- Sumažėjęs kraujo spaudimas
- Plaukų slinkimas
- Burnos džiūvimas
- Nagų lūžinėjimas
- Dažnos infekcinės ligos
- Lūpų kampučių įtrukimai
- Raumenų silpnumas
Feritinas yra kraujo baltymas, kuriame yra geležies. Feritino testas padeda gydytojui suprasti, kiek geležies atsargų jūsų kūnas turi. Feritino koncentracija kraujo serume mažesnė nei 30 mcg/l, parodo geležies trūkumą, o mažesnė nei 10 mcg/l - geležies stokos anemiją.
Dažniausiai anemija nustatoma apžiūros metu apklausiant nėščiąją dėl mažakraujystei būdingų požymių. Žymią anemijos formą nustatyti nėra sunku: gydytojas apžiūros metu išmatuoja kraujo spaudimą, kuris esant mažakraujystei sumažėja, taip pat matuoja pulsą, įvertina nėščiosios odos, nagų, plaukų būklę. Bendrojo kraujo tyrimo metu įvertinama nėščiosios organizmo būklė: eritrocitų skaičius, hemoglobino koncentracija, kurios dydis skiriasi priklausomai nuo nėštumo savaitės. Anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija kraujyje pirmojo ir trečiojo trimestro metu yra mažesnė nei 110 g/l, o antrojo trimestro metu - mažesnė nei 105 g/l.
Jeigu anemijos forma yra lengva, ji nekelia pavojaus nėščiajai, o hemoglobino kiekis kraujyje paprastai atsistato po nėštumo. Tačiau, jeigu anemija vystosi ir smarkiai mažėja hemoglobino koncentracija, didėja priešlaikinio gimdymo rizika, pasireiškia dažnesnės infekcinės ligos. Vaisiui taip pat gali išsivystyti mažakraujystė, trūkti deguonies ir sutrikti vystymasis.
Diagnozavus anemiją, svarbiausia atitinkamai sureguliuoti mitybą: įtraukti į maisto racioną vitamingus, geležimi, folio rūgštimi ir vitaminu B12 praturtintus produktus. Gydytojas gali skirti vitamino C, geležies preparatus, kuriuos reikia vartoti tiksliai. Mažakraujystės gydymas - pakankamai ilgas procesas, kadangi organizmas geležimi apsirūpina tik per kelis mėnesius. Todėl atsistačius hemoglobino koncentracijai vis dar reikia vartoti papildomus preparatus ir sekti mitybos planą. Retais atvejais, kai anemijos kontroliuoti ir panaikinti nepavyksta, reikalingas kraujo perpilymas.
Nėštumo metu geležies poreikis padidėja 2-3 kartus, todėl, net jeigu moteris neturi jokių nusiskundimų ir neserga anemija, mityba nėštumo metu turi būti subalansuota, svarbu stengtis gauti daugiau geležies su maistu. Maisto produktuose esančią geležį žmogaus organizmas pasisavina gan sunkiai, geriau pasisavinama geležis iš gyvūninių maisto produktų. Daugiausiai geležies yra galvijų ir paukščių kepenyse, tačiau jų nėštumo metu geriau vengti.
Kaip padidinti geležies kiekį kraujyje?
Rinkoje yra daugybė vaistų ir maistinių papildų, skirtų pakelti hemoglobino kiekiui kraujyje. Pasirenkant geležies turinčius produktus svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jos kiekį, bet ir formą, kurioje ji yra. Geležis gali būti sulfato, fumarato, bisglicinato, gliukonato ir kitų formų, taip pat liposominė geležis. Geležies preparatuose dažnai papildomai yra pridėta vitaminų, gerinančių jos įsisavinimą - vitamino C, B12, folio rūgšties.
Geležies formos ir jų ypatybės:
- Geležies sulfatas: Tai paprasčiausia ir pigiausia geležies forma, dėl to labai plačiai vartojama. Tai geležies ir sieros rūgšties druskos junginys. Vienas iš pagrindinių šios formos trūkumų - gana stiprus virškinamojo trakto dirginimas, sukeliantis pykinimą, vidurių užkietėjimą, metalo skonį burnoje. Jei šie pašaliniai poveikiai nepasireiškia, tuomet geležies sulfatas yra geras pasirinkimas hemoglobino kiekiui pakelti, nors ir šiek tiek prasčiau įsisavinama nei kitos geležies formos ir reikia didesnių dozių bei ilgesnio vartojimo. Geležies sulfatą rekomenduojama vartoti bent 2 valandos iki arba po pieno produktų vartojimo, nes juose esantis kalcis mažina geležies įsisavinimą. Kava, arbata taip pat slopina geležies sulfato įsisavinimą.
- Geležies fumaratas: Tai nebrangi, bet šiek tiek geriau įsisavinama geležies forma, kurioje geležis sujungta su fumarato rūgštimi. Vartojant geležies fumaratą reikia mažesnių dozių nei geležies sulfato. Geležies fumaratas gali taip pat gali sukelti virškinamojo trakto dirginimą, tačiau rečiau nei sulfatas.
- Geležies gliukonatas: Tai geležies ir gliukono rūgšties junginys. Tai vidutinio įsisavinimo geležies druska, reikia didesnių dozių nei sulfato, fumarato ir bisglicinato, tačiau yra švelni virškinamajam traktui, plačiai vartojama skystuose maisto papilduose skirtuose vaikams, taip pat jautresnius skrandžius turintiems suaugusiesiems. Dideliam hemoglobino trūkumui šalinti netinka dėl mažesnio įsisavinimo, tačiau tinka esant reguliariam geležies papildymo poreikiui vegetarams, nevalgiems vaikams, taip pat esant prastesnei mitybai ilgalaikiam vartojimui.
- Geležies bisglicinatas: Tai viena moderniausių geležies formų, sudaryta iš geležies jono, sujungto su dviem glicino aminorūgštimis. Tai yra šiek tiek brangesnė nei sulfatas ir fumaratas geležies forma. Geležies bisglicinatas vertinamas dėl gero įsisavinimo ir švelnesnio poveikio virškinamajam traktui. Palyginti su sulfatu ir fumaratu, geležies bisglicinatas beveik nesukelia pykinimo, vidurių užkietėjimo, praktiškai nesąveikauja su maistu, kava, arbata, reikia ženkliai mažesnių dozių.
- Liposominė geležis: Tai pati moderniausia, taip pat ir brangiausia geležies forma. Liposoma - tai miniatiūrinė kapsulė, sudaryta iš fosfolipidų (kaip ir organizmo ląstelių membranos), kurios viduje yra įterpta geležis, dažniausiai bisglicinato, kartais fumarato ar gliukonato formoje. Tai ne nauja druska, o moderni technologija. Mikrokapsulė visiškai apsaugo geležį nuo maisto, kavos, arbatos poveikio, to pasekoje užtikrinamas maksimalus įsisavinimas ir reikalingos labai nedidelės dozės. Tai ypač svarbu žmonėms, turintiems virškinamojo trakto ligų, taip pat jau vartojantiems daug kitų preparatų.
Geležies įsisavinimą gerina vitaminas B12, folio rūgštis, C vitaminas. C vitamino gausu vaisių ir uogų sultyse, todėl galima jomis užgerti geležies preparatus.
Naujausių tyrimų duomenimis, geležies įsisavinimas pagerėja vartojant ją kas antrą dieną. Tai aiškinama tuo, kad vartojant geležies preparatus kasdien organizme pakyla hormono hepcidino, blokuojančio geležies įsisavinimą lygis, kuris išlieka pakilęs 24 valandas ar net ilgiau, o po to vėl mažėja. Per didelis geležies kiekis gali būti toksiškas, todėl organizmas taip apsisaugo nuo apsinuodijimo, tačiau tuo pačiu ir neleidžia virškinamajam traktui pasisavinti geležį esant trūkumui. Dėl šios priežasties dažnai net ir vartojant geležies preparatus keletą mėnesių kasdien geležies kiekis nekyla arba kyla labai nežymiai. Taigi kaip bebūtų keista, bet vartojant geležį kas antrą dieną hemoglobino kiekis kyla greičiau nei vartojant kasdien.
Visaverė mityba gali užkirsti kelią anemijai. Ankštinės daržovės, džiovinti vaisiai, sėlenos, grūdai ir tamsiai žalios daržovės turi ne hemo geležies, kuri įsisavinama sunkiau. Vitaminas C padeda įsisavinti ne hemo tipo geležį iš augalinių maisto produktų. Svarbu žinoti, kad geležį įsisavinti padeda vitaminai C, B6, B12, folio rūgštis, varis, todėl tikslinga vartoti kombinuotus preparatus, kuriuose yra geležies ir minėtų medžiagų.
Geležies pasisavinimą slopina arbata (ypač juodoji) ir kava, pienas ir jo produktai, sėlenos, sojos ir jų produktai. Nėščiųjų anemija yra pavojinga tiek joms pačioms, tiek ir vaisiui. Anemija sergančiųjų nėščiųjų imunitetas nusilpsta, jos dažniau „pasigauna“ įvairias infekcijas. Nėščiųjų anemija didina tikimybę, kad naujagimis taip pat sirgs geležies stokos anemija pirmuosius 3 savo gyvenimo mėnesius. Labai svarbu, kad hemoglobino kiekis nėštumo metu būtų normalus.
Maiste esantis geležis yra dviejų formų: heminė (randama gyvūninės kilmės produktuose) ir neheminė (augalinės kilmės). Heminė geležis pasisavinama organizme apie 20 - 30 proc. Neheminė geležis blogai pasisavinama organizme - mažiau nei 2 - 5 proc. Neheminėms geležims reikalinga rūgštinė terpė, kuri padidina geležies tirpumą ir gerina jos įsisavinimą. C vitamino (askorbo rūgšties) turintys produktai pav., paprikos, brokoliai, džiovinti obuoliai, abrikosai, slyvos, braškės ... Todėl košę valgykite su šviežiais ar džiovintais vaisiais arba su daržovėmis. Fitinai, randami grūdų luobelėse, suriša makro ir mikroelementus (tame tarpe ir geležį), todėl pablogėja jų įsisavinamumas. Taninai stipriai blokuoja geležies įsisavinimą, todėl juodą, žalią arbatą, kavą ar kakavą gerkite 1 val. iki valgio arba 2 val. po valgio. Kalcio turintys produktai trukdo ir heminės, ir neheminės geležies įsisavinimui. Pieną gerkite 2 val. iki valgio arba 2 val. po valgio.
Nėščiųjų mityba: 5 patarimai, kaip tinkamai maitintis prieš gimdymą
Vartokite optimalų riebalų kiekį. Per didelis kiekis riebalų maiste neigiamai veikia kraujodaros procesą. Mitybos racione riebalai turėtų sudaryti apie 30 proc. Geriamus geležies preparatus geriausiai vartoti tuščiu skrandžiu bent 1 val. prieš valgį arba 2 val. po valgio, užgeriant citrusinių vaisių sultimis, nes vartojant su maistu, absorbcija mažėja 40 - 66 proc. Nereikėtų pamiršti, kad žmogaus organizmas prisitaikęs valgyti įvairų ir mišrų maistą. Dėmesį reikėtų skirti suvartojamo maisto visumai, o ne vienkartinei porcijai.
Fizinis aktyvumas skatina kraujo apytaką, stiprina širdį ir padidina raudonųjų kraujo kūnelių kiekį. Tačiau per didelė fizinė apkrova be tinkamos mitybos gali priešingai - sumažinti hemoglobino atsargas. Organizmui reikalingas skysčių balansas, nes dehidracija gali paveikti kraujo tirštumą ir deguonies pasiskirstymą. Miegas ir poilsis - dar viena svarbi grandis kraujo sveikatai. Organizmas atsinaujina miego metu, tad trūkstant poilsio, gali sutrikti kraujo ląstelių gamyba kaulų čiulpuose.
Nėštumo laikotarpis - ypatingas, leidžiantis sustoti ir daugiau dėmesio skirti sau. Sveika ir visavertė mityba - neatsiejama būsimų mamų gyvenimo dalis. Ir vis dėlto mūsų šalyje daugumą nėštumų lydi nemaloni diagnozė - anemija. Anemija - tai būklė, nulemta sumažėjusio hemoglobino ar (ir) eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekio organizme. Hemoglobinas - baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Jis perneša deguonį į organizmo audinius. Pagrindinė hemoglobino statybinė medžiaga yra geležis. Jei anemija užklumpa nėštumo metu, ji ne tik pablogina moters savijautą, bet ir gali sukelti vaisiaus augimo sutrikimų bei paskatinti pirmalaikį gimdymą.
Geležies stoka ir anemija (mažakraujystė) yra labai susiję dalykai, tačiau tai ne tas pats. Paprastai tariant, pirmiausia organizme trūkstant geležies imamos naudoti sukauptos atsargos ir tik išnaudojus šias atsargas diagnozuojama anemija (mažakraujystė). Pirmajame nėštumo trimestre geležies gali pakakti iš sukauptų atsargų, nes moteriai nutrūksta menstruacijos. Vėliau moters geležies atsargų ir iš maisto gaunamos geležies jau nepakanka, nes vaisius ima kaupti geležį savo organizme, todėl jos reikia vis daugiau. Per nėštumą organizmui reikia apie 1000 mg - 1500 mg geležies (I trimestre - 1,5-2 mg per parą, II trimestre - 3-5 mg; III trimestre - 5-7 mg).
Jeigu geležies atsargos yra išnaudotos, mažėja mamos hemoglobino koncentracija, prastėja audinių aprūpinimas deguonimi. Rekomenduojamas geležies kiekis profilaktinis paros kiekis yra 15 mg moterims ir 10 mg vyrams. Į organizmą vidutiniškai su maistu patenka apie 10 - 20 mg geležies, o pasisavinama tik 10 proc. - 1 mg. Siekiant padidinti hemoglobiną - reikia pašalinti geležies trūkumą ir sukaupti geležies atsargų.
Vienintelis patikimas būdas sužinoti savo hemoglobiną - atlikti bendrą kraujo tyrimą. Žemas hemoglobinas dažniausiai signalizuoja apie geležies trūkumą, kuris pasireiškia: sausa, šiurkšti, vaško atspalvio oda; šiurkštūs ir slenkantys plaukai; lūžinėjantys ar deformuoti nagai; raumenų silpnumas; pakitęs skonis; sumažėjęs atsparumas infekcijoms.
Jei diagnozuojamas geležies trūkumas, būtina gydytojo konsultacija, kad būtų nustatytos ir pašalintos geležies trūkumo priežastys. Geriausias būdas užkirsti kelią geležies trūkumui ir jo komplikacijoms - tai visavertė mityba.
tags: #kaip #padidinti #hemoglobino #kieki #kraujyje #nestumo
