Vieni vaikai pradeda piešti anksčiau, kiti - vėliau. Kiekvienam savas laikas, savas tempas. Jeigu jums neramu, kad jūsų vaiko bendraamžiai - „tikri dailininkai“, o jūsiškis neima teptuko į rankas, neverskite. Pasodinkite prie vyresnio brolio ar sesės, ir tegu mažasis stebi, kai vyresnieji piešia. Pieškite patys, mažieji mėgsta mėgdžioti vyresniuosius.
Mamos pyksta, kad vaikai teplioja dažus pirštais. Ir visai be reikalo. Nereikia drausti vaikams piešti delniukais ir pirštukais - taip jis geriau susipažįsta su medžiagomis - popieriumi, dažais, geriau pažįsta aplinką. Kai jau pabosta piešti pirštukais, galima imti teptukus. Net jei iš pradžių mokysite piešti teptuku, pamatysite, jog vaikas vis tiek pamėgins piešti rankytėmis - jam taip įdomiau. Nedrauskite, geriau aprenkite drabužiais, kurių negaila suteplioti, ir leiskite vaikui džiaugtis spalvotais delniukais. Vaikai mėgsta terliotis dažais.
Pastebėkit, mažylis nutvėręs rašiklį, paišo ne tik ant sienų, bet ir sau ant kojų, rankų ir labai tuo džiaugiasi. Leidžiant vaikui piešti ant savo kūno, tobulėja jo žmogaus piešinys. Jausdamas savo kūną, vaikas greičiau atranda ryšį tarp kūno dalių.
Dailės terapeutai leidžia vaikams piešti ne tik teptukais, pirštukais, bet ir kojų pėdomis. Yra specialios lėkštelės, į jas pripilama dažų, vaikai įlipa į tas lėkšteles, paskui pėduoja spalvotas figūrėles ant popieriaus. Tai ypač tinka vaikams, kurie sunkiai vaikšto.
Piešimas labai gerai tinka tiems vaikams, kurie sunkiai susikaupia ir yra labai aktyvūs. Pastariesiems reikia dažniau keisti veiklos pobūdį ar įrankius.
Pasižiūrėjus piešinius, galima pasakyti, ką vaikas geba, kaip jis mąsto, kokių turi bėdų. Pvz., septynerių metų našlaičio piešiniai. Jis vaizdavo vienišas figūras, kažkur ore pakibusias. Jo žmonės nejautė žemės po kojomis. Kai jį pradėjo lankyti būsimieji įtėviai, ir užsimezgė ypač geras ryšys su įtėviu, vaikas ėmė piešti lape daugiau žmonių, paprastai - šeimą: tėtį, mamą, brolį ir save.
Vaikai, sergantys cerebriniu paralyžiumi, sunkiai vaikštantys, paprastai pamiršta nupiešti kojas arba piešia jas labai mažas. Štai dar vieno šia liga sergančio berniuko piešinys: labai didelė galva ir labai laibas kūnelis, piešinio linijos tokios banguotos, netvirtos. Po kurio laiko tas berniukas pradėjo piešti kur kas stambesnį žmogų ir linijos tapo tvirtesnės, užtikrintos.
Kas pasikeitė? Iki penkerių metų vaikams spalva yra antraeilis dalykas. Jam graži raudona, jis ja ir piešia žolę, medžius ir t.t. Vaikams, su kuriais aš dirbu, sakau, kad piešinys yra jo - mažojo dailininko pasaulis. Ir jame gali būti viskas taip, kaip tu sugalvosi ir panorėsi. Gėlės gali būti aukštesnės už medžius, sniegas žalias, o lietus violetinis. Ir tėvelių prašau, kad leistų vaikams rinktis spalvas ir neaiškintų, kaip gyvenime būna ar nebūna.
Būna, kad vaikui patinka geltona spalva, bet ant balto popieriaus lapo ji neryški, ir vaikas ja nepiešia. Jis geriau renkasi juodą, raudoną, tamsiai mėlyną. Neretai tėvai susirūpina ir ateina konsultuotis atsinešdami tamsius vaikų piešinius. Dažniausiai jie nieko blogo nerodo. Beje, vaikų, turinčių regėjimo sutrikimų, piešiniai irgi būna tamsesnių spalvų.
Beveik taip nebūna, kad vaikas nemėgtų piešti. Nebent mama labai rūpestinga ir negaili vaikui pamokymų visur, net kaip jis turi gerai ar geriau piešti. Ir taip sugadina visą malonumą. Pats piešimas vaikui turi būti malonus, jis dar per mažas galvoti, ar aukšto meninio lygio jo paveikslas. Piešdamas vaikas lavėja, jis save išreiškia ir tai turi būti smagus žaidimas, ne prievolė.
Mokinkitės pajusti piešimo džiaugsmą, sėskitės prie stalo kartu su vaiku ir pieškite ne tik teptuku, bet ir pirštais, delnais. Pieškite taip, kad jums seilės tįstų, kad mums būtų skanu. Iš pradžių galbūt jausitės nedrąsiai, bet vėliau įsitrauksite į procesą, pajausite malonumą.
Piešimas, kaip žaidimas - tai ne tik vaikų sąmonėje atsispindinti realybė, bet ir jos modeliavimas, reiškiamas santykis su ja. Todėl pasitelkus piešinius galima geriau suprasti vaikų interesus, jų gilius, ne visada atskleidžiamus išgyvenimus ir turėti tai omeny bandant įveikti vaikiškus sunkumus. Vaikai lengvai gali sutapatinti save su vienu ar kitu piešinio personažu ir išreikšti savo santykį su juo - tai vyksta kiekvienąkart vaikui piešiant.
Piešdamas vaikas atsipalaiduoja, išsijudina iš neveiklios, pasyvios būsenos, sustingimo, apatijos, uždarumo. Vaikas pažadinamas sąmoningai veiklai. Tai yra daugiau negu nuraminimas. Piešinį puošti - niūrų paversti gražiu. Kartais priminkite vaikui, kad kita diena - tai tuščias popieriaus lapas, kurią jis gali nuspalvinti, taip, kaip jam norisi. Tegul mažylio gyvenimo devizu tampa kūrybiškumas.
Kuo daugiau vaikas turi interesų, tuo mažiau baimių, ir atvirkščiai, kuo labiau ribojami vaiko interesai ir kontaktai, tuo didesnė fiksacija ties savo pojūčiais, vaizdiniais ir baimėmis. Kuo tėvų auklėjimas švelnesnis ir mažiau ribojantis, tuo geresnis efektas gaunamas įveikiant baimes dailės terapija. Žinoma, kur kas paprasčiau yra įsakinėti ir barti nei įtikinti ir nukreipti.
Piešimas pirštais stimuliuoja vaikų pirštų pagalvėles. Pastebėta, kad tai suaktyvina už kalbą atsakingų smegenų centrų darbą. Dažniau stimuliuojant vaiko pirštelius ir lavinant smulkiąją motoriką, gerėja kalbiniai įgūdžiai.
Buvimas nedidelėje erdvėje daugumai vaikų suteikia saugumo jausmą, o jeigu joje dar ir ant „sienų“ piešti galima... Išsaugokite didelę dėžę ir pasiūlykite vaikui įsitaisyti joje ir piešti.
Piešimas ant akmenų smagus ne tik dėl pačio proceso, bet ir dėl pasiruošimo.
2-3-ejų metukų sulaukęs vaikas jau turėtų mokėti nupiešti tiesią (na... beveik) liniją. Vyresni vaikai pradeda mokytis apvedžioti ir savarankiškai brėžti įvairias linijas ir kitokias geometrines figūras. Vyresniems, jau skaičius pažįstantiems vaikams, tinka skaičių sujungimo piešimo būdas. Jis padeda lavinti smulkiąją motoriką ir įgyti pirmąsias matematikos žinias.
Antspaudus iš bulvių lengva padaryti panaudojant sausainių formeles. Nupjaukite maždaug trečdalį bulvės, į didesniąją dalį įspauskite sausainių formelę ir nupjaukite bulvės kraštelius, esančius prie formelės kontūrų. Formelę atsargiai nuimkite ir turėsite iškilų antspaudą. Nesudėtingą formą galite išpjaustyti ir tiesiog peiliu. Į nedidelę lėkštelę (ar, pavyzdžiui, stiklainio dangtelį) įpilkite truputį guašo, pasiūlykite vaikui jame pamirkyti bulvės antspaudą ir prispausti jį prie popieriaus lapo.
Piešimas ant sienų labai vilioja vaikus, tačiau tėvus šis tapybos būdas džiugina bene mažiausiai. Pasirinktą sieną ar jos dalį nudažyti mokyklinių lentų dažais. Tam tikra prasme, tai gali būti ir alternatyva „sienų tapybai“.
Tuomet spalvingą lapą reikia padengti juodu ar tamsiai mėlynu tušu, tą patogu padaryti naudojant minkštą, platesnį teptuką. Metas linksmajai ir įdomiajai daliai - skutinėjimui! Per lapą reikia braukti mediniu iešmeliu, mediniu manikiūro pagaliuku, rašavimo plunksna (sausa, nepamirkyta į tušą) ar kitu tvirtesniu įrankiu.
Ant veido nusipiešus kaukę ar jį tiesiog spalvingai išmarginus, galima virsti superherojumi, gyvūnu ar net gąsdinančiu baubu!
Gruodžio 3-ąją dieną lopšelyje-darželyje „Žilvinas“ buvo paminėta Tarptautinė žmonių su negalia diena. Visi vaikai, net ir neįgalieji, dalyvavo netradicinėje meninėje veikloje „Aš veikiu, kuriu, piešiu su visais draugais kartu!“. Kiekviena grupė, įsirengusios savo darbo vietas įvairiose lopšelio-darželio erdvėse, kūrė mozaikas. Vaikai, guašu dažydami įvairių formų plotelius, sukūrė nuostabius piešinius, kuriuos sujungė į vieną didelį paveikslą. Kiekvienas mozaikos plotelis vis kitoks, skirtingas, tačiau labai svarbus, nes pašalinus bent vieną dalelę, mozaika „sugriūva“. Taip ir žmonės - kiekvienas skirtingas, ypatingas ir labai svarbus, nes veikdami visi drauge, sujungdami savo galimybes, padėdami vienas kitam, jie tampa ne tik stipresni, bet ir daug laimingesni.
Na, o dailės veikla - viena iš tokių veiklų, kur vaikai, turintys įvairių raidos sutrikimų, gali labiausiai save išreikšti.
| Vardas | Grupė | Nuomonė |
|---|---|---|
| Jonas B. | „Žuvyčių“ gr. | Darželyje yra gerų ir truputį negerų vaikų. |
| Gabrielė M. | „Ąžuoliukų“ gr. | Aš noriu būti gydytoja. |
| Viktorija | „Žuvyčių“ gr. | Gerumas yra kai nesimuši, kai mandagiai kalbi su suaugusiais žmonėmis. |
| Kornelija | „Žuvyčių“ gr. | Kitose grupėse yra sergančių vaikų. Viena mergaitė nevaldo rankelių - aš galiu jai padėti piešti, kai kas nukrenta, galiu paduoti. |
| Mantas | „Ąžuoliukų“ gr. | Ir kitokie žmonės yra mūsų draugai. |
| Evelina | „Žuvyčių“ gr. | Aš jiems padėčiau, pralinksminčiau, dar pasiimti žaislus padėčiau. |
| Uršulė | „Žuvyčių“ gr. | Žmonės gali nematyti, nevaikščioti, nekalbėti. Jei nemato, eina su lazdele. Kai lazdelė atsitrenkia, reiškia siena. Žmogus eina eina, lazdelė nukrenta, tada reiškia laiptai. |
| Aurilė | „Ąžuoliukų“ gr. | Linkiu daug sveikatos. Gabrielei padedu rengtis, žaidžiu su ja. |
Natūralu, jog aplanko ir naujos reakcijos, jausmai bei elgesys. Mokslinėje literatūroje yra įvairių pasvarstymų dėl vaiko adaptacijos trukmės. Dažnai sutinkami rėžiai, kad adaptacija gali trukti nuo mėnesio iki pusės metų. Bet vaikui dėl sunkios adaptacijos leisti net šešis mėnesius išgyventi sudėtingas, nemalonias emocijas, sakyčiau, yra pernelyg ilgas laiko tarpsnis. Jei vaiko adaptacijos procesas, praėjus trims mėnesiams nuo priešmokyklinės klasės lankymo pradžios, yra vis dar nesėkmingas, tėveliams rekomenduočiau susirūpinti.
Atsakant į šį klausimą labai svarbu mums, suaugusiems, atsistoti į to šešiamečio vaiko batus, pažvelgti į pasaulį iš mažamečio vaiko pozicijos. Reiktų pagalvoti: o kas gi nutinka vaiko gyvenime jam atėjus į mokyklą? Visų pirma, atsiranda nauja fizinė aplinka. Dažnu atveju pasikeičia pastatas, vadinasi, ir kelias į mokyklą. Gali pasikeisti ir vaiko kėlimosi ryte bei ėjimo miegoti režimas. Vaikas patenka į naujos klasės naują erdvę: su kitokiu erdvės išplanavimu nei jam gal buvo įprasta darželio grupėje. Naujoje vaiko klasėje yra nauji ir nepažįstami vaikai. Galiausiai vaikas patenka į erdvę, kurioje iš jo yra tikimasi tam tikrų dalykų: elgtis, reaguoti pagal klasėje nus(is)tatytus susitarimus, pavyzdžiui, sėdėti pamokos metu, atlikti užduotėlę iki galo ir pan. Svarbu ir tai, jog mokinio gyvenime atsiranda ir daug naujų suaugusių žmonių, kurie turi savo pasaulėžiūrą, būdus, kaip edukuoti, kaip padėti vaikams. Trumpai tariant, vaiko gyvenime pasikeičia fizinė aplinka, socialinė aplinka, tad natūralu, jog staiga pasikeičia ir mažojo mokinio emocinė būklė.
Adaptacija yra procesas. Ir būtent per pasikeitimus, pokyčius pamatome, kad vaikui yra sunkiau. Kad vaikui adaptacija sudėtinga, gali pasakyti pats vaikas, įvardindamas, kad jam sunku, kad neturi draugų, kad sunku susigaudyti (susiorientuoti), kad nesupranta, ko iš jo tikimasi, kad nekyla malonios emocijos ir pan. Visa tai vaikas išreiškia tiesiog per kalbą ir mums suaugusiems svarbu tai išgirsti. Taip pat labai svarbu stebėti, kaip vaikas jaučiasi bei elgiasi. Pasikeitęs elgesys gali išduoti, jog vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos nėra visiškai sklandus. Pavyzdžiui, vaikas būdavo kupinas džiaugsmo, entuziastingas, ekspresyvus, o pradėjęs lankyti priešmokyklinę ar pirmą klasę jis liūdnas, apatiškas, nieko nenorintis. Gali pakisti ir fiziologiniai vaiko poreikiai: nevalgo, prastai miega, sapnuoja košmarus, kartais iš nerimo ar baimės naktimis apsišlapina. Visa tai gali reikšti, kad vaikas emociškai jautriai išgyvena permainas ir tie išgyvenimai jam nėra lengvi.
Būti „emociniais veidrodžiais“ savo vaikams. Tėveliams permainų etapuose svarbu suvokti, kad viskas, kas įvyksta vaiko gyvenime, jam yra nauja patirtis. Vaikas pirmą kartą pradėjo lankyti priešmokyklinę klasę, jis tiesiog neturi jokios patirties, ką reiškia pirmą kartą būti mokiniu.
1 savaitė. Linkiu linksmai praleisti laiką kartu dainuodami, muzikai skambant piešiant, ritmuojant. Pasidžiaugti kartu su vaikučiais ir dar kartelį pažinti savo vaiko muzikinius gebėjimus. Čia rasite pavasario daineles, kurias dainuojame ir dainuosime, muzikos klausymui “Paukštelių balsus” ir pamėgdžiojimus (dikcijai lavinti). Labai lauksime kaip Jūs užsiimate muzikine veikla namuose. 1. P.Čaikovskis - Fėjos Draže šokis. Nupieškite kaip keliauja natelės viena kita į svečius spalvomis. Kokie garsai draugauja (Jūsų ausytėmis) skambiausiai. 1. 2. 4. 1. 2. 3. Pakartokime “Linksmąsias nateles”. Mankštinome vakar pirštukus, šiandieną delniukus ir balselius. Prisimenate vaikai rankų šokį ” RIEŠUTĖLIS” ? Pažaiskime šiandieną “RIEŠUTĖLĮ ” kitaip ( su mediniais šaukštais, pagaliukais, lazdelėmis) . KURKIME, IMPROVIZUOKIME. 1. 2. 3. 4. 5. Būk didžėjus. MANAU NEPRAILGS LAIKAS, LINKSMAI LEIDŽIANT SU MUZIKA IR SAVAITGALĮ. MUZIKOS PAMOKA. “PAVASARIS. Dainavimas: Pavasarį sugrįžo paukščiai. Muzikos raštas. Garsiai - tyliai. Pasigaminkite muzikos instrumentą: Atlinguoja Velykos. Ar žinote kokią nors dainelę apie Velykas? Jei nežinote, tai pats laikas surasti patinkančią ir pradėti mokytis, bei repetuoti. Čia Jums labai pagelbės muzikinis instrumentas. Tiesa, jis pagelbės du kartus, nes tai bus ir puiki margučių marginimo repeticija. “MUZIKINIS MARGUTIS”. Dainavimas. Ritmika. Jei turite namuose kokį nors cypiantį žaisliuką, pabandykite su juo pritarti paukščiukams arba paploti. Šokis. Išdykaukime. Jūs tikriausiai žinote, kad kiškučiai bėga labai greitai, o vėžliukai vos juda. Muzikinis margutis. Gerbiami Tėveliai, labai norėčiau sulaukti iš Jūsų komentarų, nuotraukų ar filmuotos medžiagos apie tai, kaip sekėsi Jūsų vaikučiams atlikti užduotėles. Prašau visus muzikinius darbelius siųsti ne grupių auklėtojoms, o man: e. LAUKIME ŠV. Sveiki, vaikai. Aš, kaip ir jūs visi, labai laukiu Velykų. Šiandieną iš šaldytuvo išsiėmiau vieną baltą nedidelį kiaušinį ir nutariau jį numarginti. Norėčiau, kad mano margutis būtų ne paprastas, o muzikinis: kad jis pražystų jūsų šypsenomis, uždainuotų jūsų balsais, užgrotų jūsų mažų rankelių valdomais instrumentais ir šoktų taip, kaip šokate jūs. Pirmiausia turime sugalvoti kokia spalva dažysime kiaušinį. Muzikos klausymas. Keliaukime toliau. Dabar reikėtų, kad mūsų kiaušinis uždainuotų. Gal padėkime jam? Pasimokykime ir padainuokime kartu dainelę „Tau, mano mamyte“ (V. Paltanavičius/K. Dainavimas. O dabar patikrinkime savo kiaušinio „tvirtumą“. Pasiimkite šaukštą ir dubenėlį. Žiūrėdami nuorodą, suduokite šaukšteliu į dubenėlį, kai bitutė nutūpia ant gėlytės. Ritmika. Mūsų margutis beveik jau baigtas. Liko tik pašokdinti jį. Aš jau pavargau striksėdama. O jūs? Gal užbaikime savo darbelius ir pažiūrėkime, ką mes padarėme. Sveikinu visus su praėjusiomis šventėmis ŠV. VELYKOMIS. Keliaukime į “MUZIKOS INSTRUMENTŲ PASAULĮ”, kur laukia jūsų linksmi žaidimai ir spėlionės… (ar tikrai pažįsti muzikos instrumentus? Žinau, kad jums, mano linksmieji bičiuliai, patinka piešti. SĖKMĖS IR GRAŽIOS LIKUSIOS SAVAITĖS. Ir pabaigai nauja dainelė apie mamytę. Pasiklausykime ir pašokime. Pasiklausykime muzikos “Gėlių valsas”. Patiems mažiausiems mano muzikantams. Siunčiu Jums linksmą dainelę skaičiuotę “Aus baus bus medaus”. O dabar išsiskaičiuokime ir eikime žaisti žaidimo. Ir pabaigai, dovanėlė mamytei. Laba diena, mano linksmieji bičiuliai. Ši savaitė skirta dainuoti savo mamytėms. Juk artėja mamyčių diena. Siunčiu jums pavasario valsą. LABAS RYTAS-SURAITYTAS. Pabudo jau saulutė po nakties, tuoj savo spindulius danguj išties. Pamenu, kai ateidavote ir prašydavote manęs leisti pagroti. TIKRAI JUMS PATIKS. O savo kūrybą siųskite man el. Šią savaitę saulutė, kartu su jumis, dainuoja, žaidžia, groja, klausosi muzikos ir laukia ateinančios vasaros. 1. 3. 4. 1. Dalinuosi knygele, kurioje, linksmasis smuikelis padės jums suprasti, kas tai yra muzikinis teatras, kas jame gyvena, kokie instrumentai groja, kas tai yra scena ir ką joje žmonės dirba? 2. Pasiklausykime smuiko atliekamos melodijos. Pasižiūrėkite filmuką, kuriame kiekvieno personažo veiksmui ir situacijai naudojamas atskiras muzikos instrumentas. 3. 4. SMUIKELIS TURI PARUOŠĘS DAR UŽDUOTĖLIŲ. el. 2 DALIS. Siunčiu knygelės apie muzikinį teatrą sekančius puslapius. O jūs vaikai ar norėtumėte grimuotis veidą? Sveiki vaikai. 1. Kas ta opera, operetė ir baletas? 2.Ką namuose Andrius su Eglute norėjo suvaidinti? 4.Kaip vadinami dainininkai, kurie dainuoja vieni? Dainuojantys su daugeliu kitų dainininkų? 7. Tai būtų tiek šiai savaitei. Tikiu, kad patiks, kartu su broliais, sesėmis, tėveliais skaityti ir susipažinti su muzikiniu teatru…beje, vaikai, o jūs ar norėtumėte suvaidinti darželyje teatrą operetę arba operą? Sveiki vaikai. Siunčiu jums įdomų smuiko atlikimą. Pasiklausykime dainą, kuri skirta tėčiui…” TĖTI. 1. 2. 3. 4. Pašokime kaip bitutės ir zyzkime bz bz bz. 4 DALIS (pabaiga). Pažinti pasaulį stengiamės nuo mažų dienų. Tikiu, kad ši knygelė bus pagalbininkas ne tik vaikams, bet ir tėveliams pažinti muziką ir suvokti muzikinio teatro nuostabų pasaulį. Visus savo darbus ir užduotis siųskite man el. Sveiki mano, mažieji bičiuliai. Dalinuosi labai gražia, muzikaliai profesionaliai paruošta, JOLANTOS BERNOTAITIĖS knygele. Sveiki, mano mažieji bičiuliai. Štai ir atėjo paskutinė pavasario savaitė. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. Taigi, siūlau dainuoti daineles, šokti, žaisti perkusinį žaidimą, apie linksmuosius personažus. „Varpelio“ grupei užduotėlės, pasiūlymai balandžio 14-30 d. Paklauskit vaikų - kas geriausias beždžionėlės draugas? Kaip jie mano - kodėl beždžionėlės negelbėjo dramblys? (lūpų brūkšnys tiesiai), piktą, nustebusį…. Svarbu: NĖRA BLOGŲ JAUSMŲ - visi natūralūs. Būna tik malonūs ir nemalonūs. Pridaro jie bėdos tada, kai jų nesuprantam ir išreiškiam netinkamais būdais (skaudinančiais kitus). Ką daryti, kai aplanko nemalonūs? Giliai alsuoti, skaičiuoti, išjudėti, išpiešti, suminkyti, suplėšyti, susirasti įdomią veiklą, įvardinti tą jausmą… Jei vaikui sunku (pvz. Užduotėlė. Vienoj pusėj flomasteriais nupiešti simbolinius nuotaikų veidelius ir apversti tuščia puse į viršų. Merkti į vandenį „tuščią” servetėlę. Jei pirmą kartą 3 dalis darys ne pats vaikas - geras būdas nustebint, pralinksmint. (pvz. Tuoj po pasakos „Geriausias draugas” prasideda pasakėlė „SENA SKRYBĖLĖ”. Tai viena iš tų pasakų, kurių norisi klausytis dar ir dar. Tik dabar paklauskit vaikų, kokia skrybėlės nuotaika buvo pasakos pradžioj ir kokia-pabaigoj. Mažieji gali pasakos pradžios ir pabaigos nuotaikas pažymėti nuotaikų veideliais. Vaikai, o kokia jūsų nuotaika buvo, kai paklausėt dainelės apie katinėlį, kuris sėdi ant palangės? 10. Na ir nauja pasaka apie draugus „Tikras draugas” („Ežys ir kiškis”). Ar patiko? Situacijos, kurias galima aptart, pažymėt nuotaikų veideliais. Apie draugystę. Karakumų asilėlis. Išmokite šį arba pasirinktą kitą eilėraštį deklamuoti. 2.Iliustruokite pasirinktą eilėraštuką. Naudokite kokias norite dailės priemones. Galite išreikšti savo vaizdinius spalvom, linijom. Gal senuose žurnaluose rasite paveikslėlių ir juos iškirpę suklijuosit, o reikiamas detales pripiešit. Gal piešit kreidelėm, tapysit akvarele. 3.Pamerkite alksnio, žilvičio, beržo šakelių. 4.Rečiau išeinam į kiemą - žvalgomės pro langą kaip kokie katinai. Siunčiu linksmą dainelę apie katinėlį, kuris ant lango sėdėjo. 5.Pažiūrėkite mokomąjį filmuką „Mokomės skaičiuoti” ir pakartokite skaičius iki 9. 6.Užduotys rankytės lavinimui. Drugelio kontūrus apvedžiok flomasteriu, spalvink spalvotais PIEŠTUKAIS. Kiti pavyzdžiai prisegti PDF formatu. 7. 9.Kokios Velykos be margučių! 10.
Vienas iš būdų lavinti vaikų meninius gebėjimus ir gilinti ryšį su gamta - piešimas ant akmenų. Šis užsiėmimas ne tik smagus, bet ir lavina smulkiąją motoriką, kūrybiškumą bei skatina stebėti aplinką. Pasirinkite lygius, švarius akmenis, leiskite vaikams patiems juos nuspalvinti ar nupiešti ant jų norimus paveikslėlius. Tai gali būti gamtos motyvai, pasakų personažai ar tiesiog spalvingi ornamentai.
