Kūdikio temperatūros matavimas yra svarbi procedūra, padedanti tėvams stebėti vaiko sveikatą. Tačiau šis procesas gali kelti klausimų ir abejonių. Šiame straipsnyje pateiksime išsamų vadovą, kaip tinkamai ir tiksliai matuoti kūdikio temperatūrą, atsižvelgiant į įvairius metodus, termometrų tipus ir svarbiausius veiksnius, turinčius įtakos matavimo tikslumui.
Normali kūno temperatūra: kas tai?
Dažnai manoma, kad normali temperatūra yra 36,6°C, tačiau tai yra tik sąlyginis skaičius. Normali kūno temperatūra yra gana plati sąvoka ir gali priklausyti nuo daugelio veiksnių:
- Amžius: Kūdikių ir vaikų temperatūra paprastai būna šiek tiek aukštesnė nei pagyvenusių žmonių.
- Aplinkos temperatūra ir apranga: Ilgiau pabuvus vėsioje patalpoje temperatūra gali šiek tiek nukristi.
- Veikla ir aktyvumo lygis: Po fizinio aktyvumo temperatūra gali šiek tiek pakilti.
- Temperatūros matavimo vieta: Skirtingose kūno vietose temperatūra gali skirtis.
Normali temperatūra naujagimiui ir kūdikiui yra 36,4-37,3 laipsniai. Tačiau svarbu žinoti, kad pačioje pradžioje naujagimio termoreguliacija dar nėra pakankama, todėl jo kūno temperatūra gali greitai kisti priklausomai nuo aplinkos. Vėliau, kai termoreguliacija tampa stabilesnė, aplinkos temperatūra turi mažiau įtakos.
Gydytojai normalios temperatūros amplitudę piešia gana plačią - nuo 35,2 iki 37,4 laipsnių. Jei įprasta temperatūra dažniausiai yra aukštesnė už vadinamąją normą, pirmiausia vertėtų atlikti tyrimus. Kartais aukštesnė temperatūra pakyla nuo dažno antibiotikų vartojimo, kai išsivysto grybelinė žarnyno infekcija. Tačiau, jei tyrimai nieko blogo nerodo, iki 37 laipsnių jaudintis nevertėtų.

Įvairūs temperatūros matavimo būdai ir jų ypatumai
Yra keletas pagrindinių būdų matuoti kūdikio temperatūrą, ir kiekvienas jų turi savų privalumų ir trūkumų:
1. Pažasties matavimas
Nors atrodo įprasta temperatūrą matuoti pažastyje, rezultatas gali būti nevisiškai tikslus dėl daugelio veiksnių: aplinkos temperatūros, prakaitavimo, drėgmės pažastyje, nepakankamai prispaudžiamo termometro, jam per mažai liečiantis su kūnu, ar vaikui kilnojant ranką. Būtent dėl šios priežasties būtina termometrą pažastyje laikyti tiek, kiek nurodo gamintojas. Dažnai daroma klaida - išgirdus termometro garsinį signalą jis išimamas ir vertinami jo duomenys. Reikėtų žinoti, kad signalas pypsi tada, kai išmatuotos temperatūros pokytis tampa per mažas ankstyvai kūno temperatūros indikacijai pateikti. Faktinė tiksli reikšmė bus parodyta po ilgesnio laiko (iki 10 min.).
Matuojant temperatūrą pažastyje, temperatūra gali būti išmatuota netiksliai dėl šių veiksnių: aplinkos temperatūros, prakaitavimo, drėgmės pažastyje, jei termometras nepakankamai prispaudžiamas, per mažai liečiasi su kūnu, jei vaikas kilnoja ranką. Todėl termometrą reikėtų pažastyje laikyti tiksliai tiek, kiek nurodo termometro gamintojas.
2. Oralinis (burnos) matavimas
Burnoje matuoti temperatūrą galima tik vaikams nuo 4 metų. Tačiau ir šiuo atveju būtina laikytis tam tikrų sąlygų, norint temperatūrą išmatuoti tiksliai: prieš matuojant vaiko burna turi būti užčiaupta iki 5 minučių, termometras turi būti gerai prispaustas po liežuviu, nejudėti burnoje. Jei vaikas prieš tai valgė ar gėrė, tai gali paveikti matavimo rezultatus. Be to, reikia nepamiršti, kad tokio amžiaus vaikams gana sunku laikytis nurodymų - jis bet kada gali išsižioti. Matavimo laikas - iki 5 min.
3. Rektalinis (tiesiosios žarnos) matavimas
Rektalinė temperatūra, matuojama tiesiojoje žarnoje, išmatuojama tiksliai, nes tai yra vidinė kūno temperatūra, kuriai neturi įtakos aplinkos veiksniai. Prieš matuojant temperatūrą išangėje reikia patepti termometrą odos nedirginančiu geliu, švelniai įkišti termometro galiuką į išangę ne daugiau kaip iki 1,3 cm. Svarbu žinoti, kad pajutus pasipriešinimą jokiu būdu negalima termometro galiuko kišti į išangę jėga. Po naudojimo termometrą reikia dezinfekuoti. Besimuistančiam vaikui tokiu būdu išmatuoti temperatūrą nėra paprasta, o vyresniems vaikams gana nemalonu. Išangėje temperatūros matavimas gali užtrukti iki 5 min. Matuojant temperatūrą išangėje ar burnoje patogiausia būtų naudoti Omron gamintojo termometrus Flex Temp Smart, nes šie termometrai yra patikimi, atsparūs vandeniui bei su lanksčiu galiuku.
4. Ausies matavimas (infraraudonųjų spindulių termometrai)
Infraraudonųjų spindulių ausies termometrai aptinka ausies būgnelio ir aplinkinių audinių skleidžiamą šilumą infraraudonųjų spindulių diapazone, šią šilumą termometras paverčia į atitinkamą ausies temperatūrą. Tokie termometrai vaikams kur kas saugesni nei, pavyzdžiui, tiesiosios žarnos termometrai. Be to, jie spartesni, juos paprasčiau naudoti nei burnos termometrus. Tokie termometrai - ir saugesni: stiklas nesuduš, vaikas nieko nepraris. Be to, patogu: matuoti temperatūrą galima net miegančiam vaikui. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad ausis - puiki kūno temperatūros matavimo vieta. Ausies būgnelyje yra tos pačios kraujagyslės, kurios yra pagumburyje, t. y. kūno temperatūrą kontroliuojančioje smegenų dalyje. Todėl ausis yra tikslus vidinės kūno temperatūros rodiklis.
Normali ausies temperatūra:
- Kūdikiai: 36,4-37,5 °C
- Vaikai: 36,1-37,5 °C
- Paaugliai / suaugusieji: 35,9-37,5 °C
5. Bekontakčiai infraraudonųjų spindulių termometrai
Pats naujausias ir patogiausias būdas išmatuoti temperatūrą vaikams - matuoti ją bekontakčiu termometru. Tokiu atveju veikiausiai reikėtų pasirinkti alternatyvų temperatūros matavimo metodą. Iš tiesų labai svarbu laikytis gamintojo nurodymų matuojant bekontakčiu termometru. Tai parodo 2021 m. atliktas ir publikuotas tyrimas¹, kuriame įvardijami 3 svarbiausi faktoriai, kad temperatūra būtų išmatuota kuo tiksliau: matavimo atstumas, matavimo kampas (reikia matuoti statmenai) ir aplinkos apšvietimas. Jeigu nesilaikoma šių trijų reikalavimų, tokiu atveju gauti matavimo rezultatai turėtų būti vertinami tik kaip kokybiniai, t. y. nustatyti, ar vaikas karščiuoja ar ne apskritai, o ne vertinimui, kiek jis tiksliai turi temperatūros. Bekontakčiu termometru patogu matuoti temperatūrą vaikui miegant. Omron gamintojo termometras Gentle Temp 720 turi garso išjungimo bei ekrano apšvietimo funkciją. Todėl temperatūrą vaikui išmatuosime tyliai, jo neprižadindami. Šiuo termometru taip pat galima matuoti ir paviršiaus bei aplinkos temperatūrą.
Naudojant bekontakčius termometrus labai svarbu tiksliai laikytis vartotojo instrukcijoje nurodytų reikalavimų. Paminėsime svarbiausius faktorius, kas gali įtakoti matavimo tikslumą/netikslumą: atstumas nuo termometro matavimo daviklio iki kaktos, į kurią kaktos vietą tiksliai turi būti nukreiptas termometro daviklis, kad termometro daviklis būtų švarus, temperatūros matavimą atlikti tik vidaus patalpose su normaliu apšvietimu, matuojant kakta neturi būti drėgna, turi būti patraukti plaukai nuo kaktos, atėjus iš lauko rekomenduojama prieš matavimą palaukti apie 30 min. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog vaikui karščiuojant kartais kakta būna vėsi/šalta. Tokiu atveju reiktų galbūt pasirinkti alternatyvų temperatūros matavimo metodą.

Kada temperatūra yra normali, o kada reikėtų sunerimti?
Karščiavimas yra svarbi organizmo apsauginė funkcija, kovojanti su infekcija. Tikrai ne visuomet reikia bandyti ją sumažinti. Temperatūrą rekomenduojama mažinti nuo 38°C naujagimiams ir nuo 38,5°C kūdikiams. Žinoma, būna ir taip, kad vaikas esant 37,8°C jaučiasi itin blogai, gulinėja ir dejuoja, tokiu atveju vaistų galima duoti ir nesulaukus rekomenduojamos temperatūros.
Pavojinga, galinti pažeisti smegenis, yra temperatūra, aukštesnė nei 42°C, tačiau tai retas reiškinys net ir sergant ūmiomis infekcinėmis ligomis. Mažų vaikų tėvams būtų pravartu žinoti ir apie karščiavimo sukeltus traukulius bei ką daryti jiems prasidėjus. Šie traukuliai gali ištikti ~6 mėn. - 5 metų vaikus, kai temperatūra pakyla ženkliai ir staiga.
Kada reikėtų skubiai vykti pasirodyti gydytojui?
- Vaikas pasidaro vangus ir sunkiai pažadinamas - ypač jei taip yra, kai jau temperatūra nukritusi.
- Atsiranda paspaudus neblykštantis bėrimas.
- Vaikas pradeda daug ir dažnai vemti ir/ar daug ir dažnai viduriuoti.
- Prasideda traukuliai.
- Davus adekvatų vaistų kiekį ir kelis skirtingus vaistus (t.y. ir ibuprofeną ir paracetamolį) ir jei vaikas pakankamai geria skysčių, tačiau temperatūra nekrenta.
Jeigu vaikas karščiuoja, palietus jo oda yra karšta, gali parausti mažylio skruostai. Pakilus aukštai temperatūrai, vaikas gali daugiau prakaituoti, pradėti skaudėti kūną. Itin būdingas simptomas yra galvos skausmas. Kūno temperatūra priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje ir kada ji yra matuojama. Kūno temperatūrai gali turėti įtakos ir metų laikas - žiemą kūno temperatūra būna žemesnė, nes organizmas mažiau prakaituoja. Be to, gali skirtis temperatūra įvairiose kūno vietose. Pavyzdžiui, po pažastimi temperatūra yra žemesnė nei matuojant ausyje ar tiesiojoje žarnoje. Asmens amžius taip pat turi įtakos kūno temperatūrai. Kūdikių ir mažų vaikų kūno temperatūra paprastai yra šiek tiek aukštesnė nei suaugusiųjų. Todėl 37 laipsniai gali būti normali vaiko temperatūra - pavojinga, jeigu jo temperatūra pakyla aukščiau nei 38 laipsniai arba yra per žema, t.y. nukrenta žemiau 36 laipsnių.
Ką daryti, kai aukšta temperatūra?
Kaip elgtis, kai temperatūra pakyla?
Pirmiausia - nepanikuoti. Jei temperatūra yra pakilusi virš 38°C naujagimiui arba virš 38,5°C kūdikiui - reikėtų duoti vaistų nuo karščiavimo (paracetamolio žvakutę) ir kuo daugiau skysčių (dažnai siūlyti mamos pieno ar mišinuko). Jeigu vaikas negauna pakankamai skysčių, jo temperatūra, tikėtina, kad kris žymiai sunkiau, ilgiau ir greičiau vėl pakils.
Jeigu vaiko galūnės šaltos, reikėtų jį sušildyti, o kai jos sušils - reikėtų nukloti, nurengti ir leisti vaikui atvėsti ir tokiu būdu. Deja, bet dar vis yra gajus mitas, kad karščiuojantį vaiką reikia prikloti penkiomis antklodėmis, tačiau taip vaikui temperatūra kris tik dar sunkiau.
Jei temperatūra labai sunkiai krenta arba nenukrenta per 1-2 valandas, tai gali būti dėl kelių priežasčių:
- Per maža vaisto dozė - reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaisto dozę reikia skaičiuoti pagal kūno svorį, o ne vaiko amžių, nes vaikų svoris tame pačiame amžiuje gali skirtis.
- Vaikas netekęs per daug skysčių ir per mažai jų gauna.
- Reikia papildomo vėsinimo iš aplinkos - nuklokite, nurenkite rūbus, dėkite vėsius kompresus ant kaktos, pilvo, kirkšnų.
Naujagimiams ir kūdikiams rekomenduojama temperatūrą mažinti paracetamoliu, jo Lietuvoje galima įsigyti žvakutėmis (jos būna įvairaus stiprumo) ir sirupo pavidalu (sirupas nerekomenduojamas iki 3-4 mėnesių dėl springimo rizikos). Ibuprofenas rekomenduojamas nuo 3 mėnesių amžiaus, jo Lietuvoje galima įsigyti sirupo pavidalu (žvakučių Lietuvoje registruotų nėra). Abu vaistai gali būti duodami kas 6-8 valandas esant reikalui.
Temperatūrą karščiuojant reiktų matuoti kas 2-4 valandas, priklausomai nuo situacijos. Suabejojus, ar termometras išmatavo teisingą temperatūrą, neskubėkite, pakartotinai pamatuokite praėjus pusvalandžiui. Jeigu vaikas karščiuoja, apie galimą gydymą visuomet pasitarkite su savo šeimos gydytoju.
1 Filippo Piccinini, Giovanni Martinelli, Antonella Carbonaro. Reliability of Body Temperature Measurements Obtained with Contactless Infrared Point Thermometers Commonly Used during the COVID-19 Pandemic. Sensors 2021, 21, 3794.
tags: #kaip #matuoti #kudikio #temperatura

