Nudegimas - viena pavojingiausių traumų kūdikiams ir mažiems vaikams. Dėl plonesnės ir jautresnės odos, vaikai nuo karštų skysčių gali nudegti net 50-60 laipsnių temperatūroje. Medicinos specialistai atkreipia tėvų dėmesį, kad dažniausiai mažyliai nudegimus patiria virtuvėje ar svetainėje, todėl itin svarbu neleisti vaikams pasiekti indų su karštais skysčiais.
„Nudegimas mažiesiems - ypač pavojinga trauma, - sako Santaros klinikų Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė. - Nusideginti jie gali ir 50-60 laipsnių temperatūros skysčiu, nes vaiko oda penkis kartus plonesnė ir jautresnė nei suaugusiojo”.
Medikai atkreipia tėvų dėmesį, kad dažniausiai nudegimus mažyliai patiria virtuvėje ar svetainėje, tad čia indų su karštais skysčiais negalima palikti atžaloms pasiekiamose vietose.
Anot I. Sapagovaitės, kuo aukštesnė skysčio temperatūra ir kuo ilgesnis jo veikimo laikas, tuo nudegimai būna sunkesni, pavojingesni ir palieka gilesnius randus. Nudegimo gydymo sėkmė priklauso nuo laiku ir tinkamai suteiktos pirmosios pagalbos.
Visais atvejais vaikui nusideginus būtina kreiptis į gydytoją ir jokiu būdu nepradėti gydytis patiems, nes, netinkamai gydant, žaizda gali pagilėti, o kartu pailgės jos gijimo laikas ir padidės tikimybė, kad susidarys randas.
Pirmosios pagalbos teikimas nudegus
Pirmoji pagalba įvykus nelaimei - nudegimo vietą nedelsiant atšaldyti laikant po šaltu (16-18 laipsnių) vandeniu 15-20 minučių, kūdikiams - apie 10 minučių. Jei vaikas buvo su drabužėliais, juos reikia nurengti palaipsniui, kartu vėsinant sužalotą vietą.
Jei bėda ištiko ten, kur nėra vandentiekio, nudegintą vietą reikia panardinti į šaltą vandenį arba ant jos kuriam laikui uždėti šaltą kompresą, paskui sterilų tvarstį ir aptvarstyti. Patartina sugirdyti nuskausminamųjų vaistų ir kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.
Pasak gyd. D. Geležausko, efektyviausia pagalba nudegusiam vaikui - laikyti žaizdą po tekančio šaltu vandeniu srove 10-15 minučių, nudegus kūdikiui - 5 min. ir kviesti greitąją medicinos pagalbą.
„Šaldyti reikia tol, kol praeina skausmas. Palaikius žaizdą po šaltu vandeniu, ją reikia apvynioti švariu arba steriliu tvarsčiu.”
Jei įmanoma, apsideginę skaudamą odos vietą kiškite po tekančia šalto vandens srove ir palaikykite maždaug 20-30 minučių. Tai efektyviausias būdas, kuris ne tik palengvins juntamą skausmą, bet ir gali kiek sumažinti nudegimo lygį. Taip daryti visame pasaulyje rekomenduojama tiek apsideginus įvairiais karštais skysčiais (arbata, kava, verdančiu vandeniu), tiek ir aliejumi ar įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Jei žaizdos po vandeniu pakišti negalite, užsidėkite šaltu vandeniu sudrėkintą skarelę ir kiek palaikykite, ją vis iš naujo sušlapindami - tai taip pat palengvins juntamą skausmą“, - pataria specialistas.
Klaidos ir mitai, kurių reikėtų vengti
Medikai įspėja: atitikus nelaimei, negalima ant nudegintos vietos dėti ledo. Vaikui tik dar labiau pakenksite, jei ją tepsite aliejiumi ar kitais riebalais, nes, susidarius riebalų plėvelei, karštis skverbsis gilyn į audinius, o ne į išorę, dar labiau juos pažeisdamas.
Dažniausia klaida, kurią daro išsigandę tėveliai, yra ta, kad iškart po nudegimo netinkamai suteikia pirmąją pagalbą. Ant nudegimo žaizdos negalima dėti nešvarių tvarsčių, barstyti druskos, tepti kiaušinio baltymų ar dantų pastos, nes tai sukelia skausmą ir infekuoja žaizdą bei pailgina jos gijimą.
Visuomenėje sklando įsišaknijęs mitas, kad nudegimo žaizdą būtina kaip galima greičiau patepti riebalais ar aliejais. Pasak mediko, to daryti jokiu būdu negalima, nes tada ant žaizdos susidaro nelaidi šilumai plėvelė, ir karštis skverbiasi gilyn į odą ir gilesnius audinius, taip dar labiau juos pažeisdamas.
Specialistai perspėja vengti nudegimų tepimo aliejais, kremais ar kitomis priemonėmis, nes tai gali pagilinti nudegimą. „Šios priemonės suformuoja plėvelę, kuri veikia kaip barjeras, neleidžiantis karščiui pasišalinti iš audinių.
Ypatingai atkreipti dėmesį gydytojas skatina odą apsiplikius karštu skysčiu ar aliejumi per drabužius - jų tuojau pat nuplėšti jokiu būdu negalima, nes taip kartu su jais galite nuplėšti ir viršutinį odos sluoksnį. „Tokiu atveju derėtų iš karto lipti į vonią, apiplikytas vietas pakišti po šalto vandens srove ir tik tada itin atsargiai pabandyti nuimti medžiagą nuo odos ir važiuoti į ligoninę“, - sako V.Vaitkus.
„Dar iki šiol yra likę itin daug prietarų dėl to, ką daryti apsiplikius karštu skysčiu ar aliejumi. Žmonės žaizdą sugalvoja apsiberti druska, pasitepti įvairiausiais aliejais, kiaušiniais... Derėtų nepamiršti, kad nudegimai yra gan specifinė trauma, tai ne kojos lūžis, kuomet susilaužai, ir viskas, trauma daugiau nevyksta. Apsideginus dar kurį laiką oda išlieka karšta, tad ir toliau yra pažeidžiami jos audiniai. Ir visi tie naudojami aliejai, kiaušiniai ar druska gali dar labiau iššutinti ir taip jau pažeistą vietą - tuomet ir nudegimai gali tapti dar gilesni. Dėl to siūloma stiprių nudegimų namuose nesigydyti, verčiau jau uždėti ant žaizdos švarų tvarstį ir iš karto kreiptis į specialistus“, - tikina Vytautas Vaitkus.
Pavojingos vietos ir situacijos namuose
Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Nudegimų ir plastinės chirurgijos poskyrio vadovo Dainiaus GELEŽAUSKO teigimu, kai kuriose JAV valstijose, įrodžius vaiko nepriežiūrą ir dėl to patirtą nudegimą, tėvai baudžiami administracine ar net baudžiamąja tvarka, atsižvelgiant į patirtos traumos sunkumą. Tuo tarpu pas mus nudegę vaikai į ligoninių priimamuosius važiuoja vienas po kito.
Gyd. D. Geležausko teigimu, didžioji dalis visų nudegimų įvyksta ne kur kitur, o buityje. Viena pavojingiausių vietų, kur nudega ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, - virtuvė. Šiek tiek rečiau vaikai susižaloja vonioje, garaže ar žaisdami lauke prie laužo.
Augantys vaikai trokšta pažinti mus supantį pasaulį, prie visko prisiliesti ir viską paragauti. Jie dar nesuvokia ugnies ar kitų jiems grėsmę keliančių daiktų pavojaus. Užtenka minutei nusisukti ar mažąją atžalą palikti be priežiūros, ir gali įvykti skaudi nelaimė, kurios ne tik jūs, bet ir jūsų atžala nepamirš visą gyvenimą.
Būtent todėl nuo pat mažų dienų vaikus būtina mokyti, kad negalima eiti prie orkaitės, krosnies, viryklės ar kitų karščio šaltinių. Paaiškinkite vaikams, kokią grėsmę kelia išdaigos su ugnimi, elektros laidais, aukštos įtampos pastotėmis.
- Jei turite mažamečių vaikų, namie nedenkite stalo ilga staltiese, kurią vaikas gali patempti ir užsipilti karšta arbata ar sriuba.
- Maistą virkite ant toliau nuo krašto esančių kaitintuvų, indų rankenas nusukite į šoną. Arbatinuką laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje.
- „Patiems mažiausiems pacientams nudegimai nutinka dėl tėvų neatidumo, pavyzdžiui, maitindama krūtimi mama tuo pat metu geria karštą gėrimą, kūdikiui stipriau sujudėjus, skystis išsipila ant jo galvytės, veido, pečių. Vaikai, pradėję vaikščioti, dažniausiai apsipliko verdančiu vandeniu, karšta arbata ar sriuba, - teigia gydytojas.
- Dr. S. Žukauskas priduria, kad susirūpinimą kelia ir nudegimai karštu vandeniu, kuris tiekiamas dažniausiai iš vandens šildytuvų (boilerių). „Vyresni vaikai nusipliko patys atsukę čiaupą ir nenumanydami, kad tekės labai karštas vanduo.
- Gamindami maistą ant viryklės, nepalikite keptuvių rankenų pernelyg arti krašto, kad vaikai negalėtų jų pasiekti. Nenaudokite virdulių su itin ilgais laidais, kuriuos taip mėgsta patampyti mažieji. Atsargiai perneškite indus su karštu turiniu.
- Nors Lietuvoje apsiplikymas vandentiekio tiekiamu karštu vandeniu nėra dažnas reiškinys, karšto vandens temperatūra vandentiekyje turi būti ribota. Vis daugiau namų ūkių naudoja karšto vandens šildytuvus, kuomet nereguliuojant temperaūros ir kyla apsiplikymo karštu vandeniu pavojus.
- Prieš lipdami į vonią įsitikinkite, kad vanduo yra tinkamos temperatūros. Tam geriausiai tiktų specialūs vonios termometrai. Taip pat pirmiau leiskite šalto vandens srovę, o ne karšto, kad neįkaitintumėte paviršių turėsiančių sąlyti su kūnų. Nepalikite tekančio vandens srovės be priežiūros.
- Dar vienas pavojus - mažos, apvalios formos baterijos, kurias nurijus kyla grėsmė nusideginti stemplę.
- Garbanojimo žnyplės, plaukų tiesintuvai bei kiti formavimo prietaisai turi savybę gan ilgai išlaikyti karštį net ir juos išjungus iš maitinimo lizdo.
Kada kreiptis į gydytojus?
Jeigu nudegimas nedidelio pobūdžio ir apima itin mažą odos plotą, į gydytojus kreiptis nėra būtina, tereikia laikytis rekomendacijų, ir jis praeis. Tuo tarpu, jei nudegimo plotas apima daugiau kaip 1 proc. kūno odos, anot V.Vaitkaus, gydytojams pasirodyti jau tikrai reikėtų. „Kitaip tariant, jei žaizda yra didesnė nei jūsų paties delnas, tuomet jau reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus, nes gali prasidėti odos infekcijos, kraujo užkrėtimai, gali pakilti temperatūra, o to patys jau tikrai nesukontroliuosite“, - perspėja specialistas.
Skubėti ir nedelsiant kreiptis į gydytojus V.Vaitkus rekomenduoja ir tuomet, jei apsidegino ar karštais skysčiais nusiplikė vaikas ar, juo labiau, kūdikis - vaikų oda yra daug jautresnė, tad netinkamai suteikus pirmąją pagalbą, jiems randai ant odos gali susidaryti visam gyvenimui.
Nudegimo gydymo sėkmė priklauso nuo laiku ir tinkamai suteiktos pirmosios pagalbos. Kuo didesnis nudegęs kūno paviršiaus plotas, tuo sunkesnis nudegimas ir blogesnė ligos prognozė. Norint sumažinti vaiko kančias namuose, galima duoti vaistų nuo skausmo. Mažiems vaikams iki 3 metų amžiaus geriausiai tinka paracetamolio žvakutės ar sirupas, vyresniems galima duoti paracetamolio tabletę.
Negalima vaiko iškart po nudegimo valgydinti ar girdyti, nes ligoninėje nudegimo žaizdos perrišamos atlikus bendrą nejautrą (ligoniui duodama narkozė).
„Nudegusių audinių gijimas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o esant itin dideliems nudegimams - ir iki metų“, - pastebi dr. S. Žukauskas.
Nudegimų laipsniai
Pagal europietišką sistemą, šiuo metu nudegimo lygiai skirstomi į tris kategorijas: pirmojo laipsnio nudegimus, antrojo laipsnio nudegimus (dar išskiriami į A ir B) bei trečiojo laipsnio nudegimus. Juos atpažinti, anot Vytauto Vaitkaus, padeda ant odos susidariusios nudegimo žaizdos:
- Pirmojo laipsnio nudegimas. Oda šiek tiek paraudusi, išsausėjusi, gali būti patinusi. Šio laipsnio nudegimai dažniausiai pasitaiko pernelyg ilgai deginantis saulėje. Juntamas diskomfortas ar skausmai praeina maždaug per 4-7 dienas.
- Antrojo A laipsnio nudegimas. Ant odos iškyla įvairaus dydžio skausmingos paliesti pūslės, pripildytos audinių skysčio, kartais ir kraujo.
- Antrojo B laipsnio nudegimas. Pūslės jau yra sprogusios ar visai nesusidaro, vietomis ant odos matosi pabalusių dėmelių, oda nejautri.
- Trečiojo laipsnio nudegimas. Tai pats sunkiausias ir chirurginio įsikišimo reikalaujantis nudegimas, kurio metu oda pajuosta, apanglėja ir tenka šalinti mirusius audinius, o odą persodinti.
„Pirmojo laipsnio ir antrojo A laipsnio nudegimus galima išsigydyti ir savarankiškai, žinoma, tik tuo atveju, jei pažeistas nedidelis odos plotas. O patyrus antrojo B ir trečiojo laipsnio nudegimus būtina kreiptis į gydytojus. Jei atsiradusios pūslės ant žaizdos pačios savaime suplyšta, jau galima įtarti, kad vis dėl to tai gali būti ir gilesnio lygio nudegimas.
Dažnai žmonės yra linkę patys prasidurti šias pūsles. Aš to daryti nerekomenduočiau, nebent tikrai mokate tai padaryti itin steriliai, kad neužsikrėstumėte kraujo. Tik visos pūslės nuplėšti jokiu būdu negalima, mat šis jos apvalkalas veikia tarsi biologinis tvarstis - jis ir apsaugo žaizdą, ir kiek apmažina juntamą skausmą“, - pataria gydytojas.
Prevencinės priemonės
Dainius Kubilius, Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos gydytojas, pats sukūręs strategiją, kaip apsaugoti vaikus nuo nelaimės, teigia, kad užauginti vaiką nepatyrusį nudegimo - neįmanoma. Tačiau nudegimo išvengti įmanoma, nes jo priežastys aiškios: karštas daiktas ar vanduo, ugnis ir pan.”
Gydytojo teigimu, jo siūlomos priemonės - tas pats, kas saugumo diržai automobilyje. Pirmoji gydytojo siūloma priemonė - pigi ir paprasta: ledukai, kurie arbatą, kavą ar sriubą ataušina per keletą sekundžių ir nepakeičia skonio. Tai ne tik apsaugo nuo apsiplikymo, bet ir nuo stemplės vėžio - karštų skysčių gėrimas skatina šią ligą.
Galime pasitelkti kūrybiškumą - sušaldyti uogas ir jomis vėsinti arbatą, košes. Virtuvėje šalia viryklės, atokiau, kad nepasiektų vaikai, reikia numatyti vietą, kur aušinami karšti puodeliai ir puodai - čia jie turi būti pastatomi, tuomet reikia atsinešti ledukus. Ir tik tada dėti skystį ant stalo ar nešiotis po kambarį. Ir jokiu būdu - ne atvirkščiai: nestatyti pirmiau ant stalo, o po to nešti ledukus. Saugus yra vanduo, kurio temperatūra - apie 50 laipsnių. Iš virdulio užplikytos arbatos, kavos temperatūra siekia 85 laipsnius.
„Svarbu pažvelgti į namų erdvę vaiko akimis ir pašalinti visus potencialius pavojus“, - rekomenduoja dr. S. Žukauskas.
Maži vaikai iki 3 metų amžiaus dažniausiai patiria nudegimus, nes jie yra be galo smalsūs aplinkos tyrinėtojai, o pasakojimai apie tai, kad šis ar kitas daiktas yra karštas ar pavojingas jų dažnai nesudomina, o jei ir sudomina tai toli gražu nereiškia, kad vaikas darys būtent taip, kaip buvo mokomas.
Jei vaikai žaidžia su degtukais ar žiebtuvėliais į pavojų gali pakliūti visa šeima. Daugelis įprastų namų dalykų, įskaitant vonios vandenį, maistą ir elektros lizdus, gali sukelti nudegimus. Laikykite išjungtus ir nepasiekiamus daiktus, kurie gali įkaisti, pvz., lygintuvus, plaukų tiesintuvus.
Patikrinkite etiketes ir rinkitės mažai degius čiužinius ir pižamas. Patikrinkite automobilio kėdutes. Prieš įdėdami vaiką į automobilio kėdutę, patikrinkite, ar diržai ir sagtys nėra įkaitę. Paslėpkite degtukus ir žiebtuvėlius. Saugiai rūkykite. Nerūkykite namuose - ypač lovoje. Jei taip padarysite, naudokite gilias pelenines. Atsakingai naudokite patalpų šildytuvus. Šildytuvus laikykite mažiausiai 1 metro atstumu nuo patalynės, užuolaidų, baldų ir kitų degių medžiagų. Pasirūpinkite židinio švara. Pasirūpinkite krosnies ir dūmtraukio saugumu. Reguliariai patikrinkite dūmtraukius, ar jie yra tvarkingi, ar nėra įtrūkimų, pro kuriuos gali prasiskverbti dūmai ar ugnis. Esant įtrūkimams ar nesandarumui dūmtraukyje nedelsiant jį suremontuokite. Saugiai laikykite degias medžiagas.
Įrenkite namuose dūmų detektorius. Kiekviename savo namo aukšte šalia miegamųjų kambarių ir jų viduje įrenkite bent po vieną dūmų detektorių. Kas mėnesį nuvalykite juos ir paspauskite aliarmo mygtuką, kad įsitikintumėte, jog jis tikrai veikia. Naudokite tik ilgai veikiančias baterijas arba pakeiskite jas bent kartą per metus. Išmokite naudotis gesintuvu. Savo namuose laikykite veikiantį gesintuvą. Pakabinkite jį aukštai ant sienos šalia išėjimo.
Kaip elgtis gimus kūdikiui?
Daugiau apie nudegimus ir produktus nuo nudegimų galite pasiskaityti čia.
