Darželis kiekvienam vaikučiui yra labai svarbus ir naujas patyrimas. Metukus ar daugiau su mamyte praleidęs vaikutis atsidurs būryje nematytų vaikučių ir auklyčių, tačiau tuo pačiu atras naują nepažintą draugystės, džiaugsmo ir naujų potyrių pasaulį. Tačiau kai kurie vaikučiai ne taip greitai pripranta prie darželio, juk ilgą laiką mama jam buvo visas pasaulis, tai ką gi daryti jei vaikas nenori eiti į darželį?
Tėvams, pirmą kartą besiruošiantiems leisti savo atžalą į darželį, vasaros pabaiga paprastai yra nerimastinga. Kaip vaikas jausis naujoje aplinkoje? Ar greitai pavyks adaptuotis? Ar ras bendrą kalbą su kitais vaikais? Ar jam patiks auklėtojos? Visi šie kylantys klausimai - natūralus rūpestis vaiko gerbūviu.
Metas, kai vaikas pradeda lankyti darželį - reikšmingas įvykis ne tik mažajam, bet ir kiekvienam tėveliui. Tam, kad mažylis sėkmingai prisitaikytų naujoje aplinkoje, patys tėvai turi nusiteikti pokyčiams ir tinkamai paruošti vaiką.
Optimalus laikas pradėti lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą - 3-4 metai. Kartais, dėl objektyvių priežasčių, mama negali sau leisti tokios prabangos likti su mažyliu iki jam sueis 3-4 metai, tad lankyti darželį jam tenka jau nuo 2-2,5 metukų. Tokio amžiaus vaikas dar labai priklausomas nuo mamos.
Jei mažyliui labai nesiseka priprasti prie darželio (esama ir tokių vaikų), geriau paieškoti galimybių palikti jį namuose su močiute ar aukle. Tačiau nevertėtų pamiršti, kad „naminiai“ vaikai ilgainiui pajaus bendravimo su kitais vaikais trūkumą. Todėl išėję pasivaikščioti jie veržiasi bendrauti, kartais net įkyriai lenda prie kitų vaikų.
Kokie vaikai turėtų ilgiau pabūti namie? Neskubėkite vesti į darželį dažnai sergančių vaikų, kurių silpna imuninė sistema. Mat darželis - virusų apsimainymo bankas. Vaikai pradeda sirgti, nes dėl pasikeitusios aplinkos susilpnėja jų imunitetas: naujas režimas, neįprastas maistas, daug triukšmo ir įspūdžių, išsiskyrimo su mama nerimas. Savo šeimoje kiekvienas vaikas yra įpratęs kovoti su dažniausiai namuose pasitaikančiais mikrobais, jau susiformavusios jo apsauginės reakcijos. O į darželį kiekvienas ateina su savo mikrobų rinkiniu, taigi pasikeitimas jais neišvengiamas. Net ir sveiki vaikai darželyje ima sirgti. Visai mažiukai vaikai irgi nenori eiti į darželį - jiems bendravimas su suaugusiais dar svarbesnis negu su bendraamžiais. Derėtų neskubėti į darželį vesti ir tų vaikų, kurie emociškai yra labai jautrūs, sunkiai išgyvena permainas. Netinkamas metas vaiką atiduoti į darželį, kai šis įvykis sutampa su didelėmis permainomis šeimoje - antro vaiko gimimu ar skyrybomis. Vaikas gali pasijusti taip, tarsi juo atsikratoma.
Pasiruošimas darželiui
Pats pasiruošimas darželiui reikalingas. Vaikų darželio lankymo pradžia - reikšmingas įvykis tiek tėvams, tiek jų mažyliams. Pirmieji žingsniai į formalųjį ugdymą yra didžiulis vaiko raidos šuolis. Jis žymi formalaus švietimo proceso ir mokymosi visą gyvenimą pradžią. Nors šis procesas gali būti įdomus ir įtraukiantis, jį taip pat gali lydėti baimė ir nerimo jausmas. Šiame tinklaraščio įraše pateiksime patarimų, kaip pasiruošti darželiui tiek mažyliui, tiek tėveliams, kad naujas startas atneštų kuo mažiau įtampos!
Visų pirma vaikai pradeda sirgti todėl, kad dėl pasikeitusios aplinkos susilpnėja jų imunitetas: naujas režimas, neįprastas maistas, daug triukšmo ir įspūdžių, išsiskyrimo su mama nerimas. Be to, savo šeimoje kiekvienas vaikas yra įpratęs kovoti su dažniausiai namuose pasitaikančiais mikrobais, jau susiformavę jo apsauginės reakcijos. Priimdama sprendimą leisti vaiką į darželį prisiminkite, kad tarp visų pirmą kartą peržengiančių darželio slenkstį vaikų maždaug 25 proc. yra vadinamieji „vėlyvojo starto“ vaikai. Jų imuninė sistema vystosi lėčiau nei kitų. Kol jie karaliauja namuose - sveikata puiki, tačiau patekę į darželį, kur visada yra tikimybė susidurti su dideliu kiekiu įvairių virusų ir bakterijų, jie pradeda nuolat sirgti.
Visų pirma reikia pradėti vaiką grūdinti. Vasarą tai lengva: mažylis basomis laksto po žemę, nuolat mėgaujasi oro voniomis, maudosi, kitaip tariant, grūdinasi natūraliomis sąlygomis. Tačiau problema tame, kad grūdinimasis neveikia į ateitį, jis efektyvus tik tuo metu, kai vaikas grūdinamas. Rudenį leiskite vaikui basam palakstyti po namus (bet ne nuolat). Nepamirškite dažniau vėdinti patalpų, kur žaidžia mažylis. Grūdinimas leidžia normalizuoti kvėpavimo takų funkcijas vėsiu oru, kas sumažina į organizmą patekusių virusų aktyvumą. Todėl grūdinimas padės jei ir ne apskritai išvengti ligų, tai bent jau sumažinti vaiko jautrumą joms. Antra, būtina stiprinti vaiko imuninę sistemą. Nuolat verkiantis, patiriantis išsiskyrimo su tėvais stresą vaikas - lengvas grobis virusams ir mikrobams.
Namuose pabandykite sukurti dienos ritmą, kuris būtų panešesnis į darželio. Panašiu laiku kelkites, valgykite, suplanuokite laiko žaidimams, pasivaikščiojimui. Valgymo laiką parinkite taip, kad jis būtų kuo panašesnis į valgymo laiką darželyje. Nederėtų siūlyti „užkandžiauti“ tarp valgymų.
Vaiko racioną papildykite įvairiais daržovių produktais, varškės apkepais, mėsos ir žuvies patiekalais ir panašiai.
Savarankiškumas tikrai palengvina adaptacinį periodą, tad palengva galima pratinti vaiką prie naujų įpročių, pavyzdžiui, pačiam susirasti rūbus, kuriais tądien rengsis, mokytis apauti batus, susidėti savo daiktus į krepšį baigus žaisti ir pan. Būnant kolektyve išsivystys gebėjimas save prisižiūrėti: savarankiškai valgyti ir rengtis. Naudokite tokius drabužius, kuriuos apsirengti paprasta, megztiniai turėtų būti be sagų.
Svarbu pranešti vaikui apie darželį, jo prasmę ir laukiančius potyrius. Mažam vaikui pats žodis „darželis“ nieko nesako, tad nors kalbėti ir patartina, taip pat naudinga pasitelkti į pagalbą knygeles, kuriose knygos veikėjai pradeda lankyti darželį ir pan. Taip pat, puiki praktika vis nueiti pasivaikščioti aplink būsimą darželį, patyrinėti aplinką, pasižiūrėti, ką ten veikia vaikai.
Taigi mes galime padaryti taip, kad darželio lankymas vaikui taptų ne bausme, o džiaugsmu.
Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje
Pirmą kartą vedant vaiką į darželį neparodykite savo susijaudinimo - jūsų būseną lengvai perims mažylis. Niekada vaiko negąsdinkite darželiu. Stebėkite savo savijautą. Mamų nerimas (kuris yra visiškai natūralus šioje situacijoje) lengvai persiduoda vaikui.
Vaikai jokiu būdu negali būti apgaudinėjamas, kiek laiko praleis darželyje. Sukurkite vaikui teigiamą emocinį nusiteikimą: pasakykite, kad darželyje laukia vaikai, su kuriais galima bus susidraugauti, ten daug žaislų ir panašiai. Iš anksto papasakokite vaikui apie tai, kas jo laukia, kaip jis žais su vaikais, kad atsiras daug naujų draugų.
Kitas dažnai pasitaikantis reiškinys - tai tėvų noras prieš pat darželio pradžią padaryti vaiką kuo savarankiškesniu. Viena dažniausiai daromų tėvų klaidų, kurios tikrai patarčiau vengti - tai kasdienis vaiko apdovanojimas už „išbuvimą“ darželyje. Neretai tenka girdėti: „Jei šiandien būsi geras, neverksi, vakare parduotuvėje galėsi išsirinkti ką tik nori.“ Ką tai signalizuoja vaikui? Darželis yra tokia baisi vieta, kad už buvimą joje esi nusipelnęs apdovanojimo.
Lygiai taip pat nepatariu vaikų apgaudinėti ir išeiti neatsisveikinus. Tėvų noras palikti vaiką laimingą, kai jis dar nemato, kad mes su juo atsisveikinsime, suprantamas, tačiau vėliau dėl to gali kilti tik dar daugiau problemų. Vaikas pradės baimintis, kad mama ar tėtis gali bet kada pabėgti, jį palikti ir tai jam kels tik dar didesnį nerimą ir stresą pasilikti vienam darželyje. Atsisveikinti su vaiku ir paaiškinti, kad grįšime ir kelintą valandą, yra būtina. Vis tik ištęsti atsisveikinimo ritualą tikrai nepatars nė vienas pedagogas. Kuo ilgiau tempsime gumą, tuo labiau vaikas suvoks, kad mes jo gailime, vėlgi, vadinasi - ši vieta kažkuo bloga, jei tėvai gaili manęs čia palikdami.
Tiesa, emocijų pradėjus lankyti darželį tikrai bus daugiau nei įprasta, bet tai yra natūralu ir su tuo reikėtų susitaikyti. Netgi visą dieną darželyje buvęs linksmas, vakare pamatęs mamą vaikas gali pravirkti - tai natūrali emocijų iškrova, kurią reikėtų priimti pozityviai. Juk emocijas vaikai parodo artimiausiems žmonės, jokiu būdu nereikėtų dėl to jų gėdinti.
Pirmą kartą vaiką nuvesti į vaikų darželį geriausia vasarą arba ankstyvą rudenį. Tuo metu - pats daržovių, vaisių, uogų derlius, vaikai gauna daugiausia natūralių vitaminų, jų imunitetas gana stiprus.
Leiskite vaikui pasiimti mėgstamiausią žaislą. Tada jam nebus taip liūdna likus vienam. Palaikykite vaiką emociškai.
Visų pirma apsilankykite vaikų darželyje, į kurį planuojate vesti vaiką. Apžiūrėkite aplinką, atkreipkite dėmesį, kaip auklėtojos bendrauja su vaikais.
Pripratinkite vaiką bendrauti su kitais vaikais. Pamokykite vaiką bendrauti su kitais vaikais. Iš anksto papasakokite vaikui, kas jo laukia, kaip jis žais su vaikais, ką reiškia turėti naujų draugų.
Vaikui bus smagiau, jei leisite pasiimti savo mylimą žaislą ar mamos fotografiją. Tačiau vaiko negalima apgaudinėti, meluoti jam, reikia visada ateiti pažadėtu laiku jo pasiimti.
Darželio lankymas neturi virsti bausme, o veikiau smagumu, mažuoju vaiko darbeliu.
Išleisdama vaiką į darželį mama taip pat jaučiasi nesmagiai, išgyvena atsiskyrimą, jaučia kaltę tarsi kenktų savo vaikui. Nereikėtų vaikui demonstruoti savo baimių ir nerimo, prie jo kalbėti apie darželio minusus, „grėsmes“, apkalbinėti auklėtoją. Tačiau jei vaikas sveikas ir pasiruošęs lankyti darželį, darželis gali būti labai naudingas.
Darželis - gana svarbus žingsnis, padedantis vystyti vaiko bendravimo kolektyve įgūdžius, formuoti jo asmenybę. Darželyje mokama etiketo, mandagumo. Ten mažėja vaiko egoizmas - jis supranta esantis grupės dalis, o ne visatos centras, išmoksta derinti savo veiksmus su kitais, savarankiškai valgyti, laikytis taisyklių, režimo. Darželinukams vėliau bus lengviau lankyti mokyklą, prisitaikyti darbo kolektyve. Net ir “mamyčiukai” ilgainiui nori pažaisti su kitais vaikais. Mama namie vaikui sudaro šiltnamio sąlygas, kurių nebus gyvenime. Irzlios, pavargusios nuo namų ruošos mamos irgi nėra geresnė alternatyva vaikui nei darželis, kur su jame dirba ne vienas specialistas, vyksta sporto, muzikos, šokių, dainavimo, dailės pamokėlės, šventės.
Pirmą dieną galima kartu su juo pabūti darželyje, kitą dieną jį palikti 1-2 valandoms ar iki pietų. Kiekvienas vaikas pripranta skirtingai: vieni pripranta greitai ir lengvai, kitiems tai užtrunka ilgiau, ir pats procesas - skausmingesnis.
1-a diena: ateinate iki 9.30 val., su vaiku paspusryčiaujate, pabūnate kartu per ugdomąjį užsiėmimą (jo metu galima 15-kai ar 20-čiai minučių išeiti iš grupės, paliekant vaikutį vieną su grupe).
2-a diena: ateinate prieš pusryčius. Padedate vaikui pavalgyti, ir kuomet vaikas įsijungia į veiklą, atsisveikinę išeinate.
3-ia diena: ateinate prieš pusryčius ir atsisveikinę su vaiku išeinate.
4-a diena: ateinate prieš pusryčius ir atsisveikinę išeinate visai dienai. Atėjus 16.00 val.
5-a diena: ateinate prieš pusryčius ir atsisveikinę išeinate visai dienai. Ateinate pasiimti, kai vaikas būna pavalgęs vakarienę, tai yra 17.00 val.
Labai svarbu kiekvieną kart pasakyti vaikučiui kada jį pasiimsite. Kadangi darželinukas dar nesupranta laiko, reikia nurodyti konkretų įvykį, t.y.
Vidutinis aklimatizacijos laikas yra apie vieną mėnesį. Kai kurie vaikai pripranta greičiau, kai kurie - gerokai sunkiau.
Adaptacijos procesas gali užtrukti iki 3-6 mėn. Pats žodis „adaptacija“ reiškia prisitaikymą. Tai savo vietos pagal asmeninius poreikius radimas, o iš patirties žinome, kad paieška gali užtrukti. Jei vaikas prie pasikeitimų prisitaiko per dvi - tris savaites, sakoma, kad adaptacija lengva, greita. Kai ji trunka nuo 1 iki 3 mėnesių, galima teigti, kad ji vidutiniška, o jei nerimastingas vaiko elgesys darželyje stebimas ilgiau nei pusmetį - vaiko adaptacija yra sudėtinga, tad tikslinga pasikonsultuoti su psichologu dėl pagalbos vaikui.
Tėvai, norėdami padėti vaikui susidraugauti su darželiu, turėtų išlikti ramūs, nuoseklūs, tikėti sėkme, drąsinti vaiką ir atsakyti į jam rūpimus klausimus. O klausimų vaikams gali kilti pačių įvairiausių: „Kodėl man reikia eiti į darželį?“, „Ką reikės daryti, kai man bus liūdna?“, „O jei aš nenorėsiu pietų miegelio?“, „Kas man padės apsirengti?“, „Kada tu, mama, ateisi manęs pasiimti?“ ir pan. Aiškūs ir konkretūs atsakymai vaikus ramina, tad kalbėkitės ir aptarkite įvairias galimas situacijas, žaiskite siužetinius žaidimus, vartykite ir skaitykite tam skirtas knygeles.
Dalis vaikų atsisveikindami su savo tėvais pravirksta, todėl tėvai dažnai griebiasi gudrybės - nutaikę momentą, kai kur nors nukrypsta vaiko dėmesys, tyliai išbėga. Toks netikėtas tėvų dingimas gali sukelti vaikui papildomą nerimą dėl to, kad darželyje dingsta žmonės, tad čia nesaugu ir baisu. Todėl kartu su vaiku susikurkite atsisveikinimo tradiciją: prieš išeidami apsikabinkite, duokite „penkis“ ar bučkį, suskaičiuokite iki 10 ar pamojuokite vaikui, jus stebinčiam pro langą. Šio ritualo laikykitės kasdien, nes tai, kas pastovu, veikia raminančiai. Be to, taip vaikui bus aišku, kada jūs išeisite. Svarbu pastebėti, kad kuo sunkiau vaikui nuo jūsų atsiskirti, tuo svarbiau išsiskyrimo neištęsti, tad po atsisveikinimo ritualo ramiai perduokite vaikutį į auklėtojos rankas ir ryžtingai išeikite. Net jei vaikas verkia, paprastai tai trunka vos keletą minučių, o netrukus, auklėtojos padrąsintas, jis jau sėkmingai dalyvauja grupės veikloje.
Verta turėti omenyje, kad mažylis darželyje susiduria su nauja aplinka, keičiasi jo dienotvarkė, atsiranda naujų patirčių, keliančių nerimą ar įtampos jausmą. Natūralu, kad kuriam laikui vaiko elgesys ar emocijos gali pasikeisti. Vieni vaikai tampa judresni, jausmingesni, kiti priešingai - tampa uždaresni, atsisako bendrauti, renkasi stebėtojo vaidmenį. Tad naujai pradžiai turi ruoštis visa šeima.
8 žingsneliai link ramios ir sėkmingos adaptacijos
Siekiant sėkmingos ir ramios vaiko adaptacijos taip pat svarbu, kad tėvai pamažu fiziškai nutoltų nuo vaiko. Tam įgyvendinti prireiks 8 žingsnių:
- 1 žingsnis: būkite kartu su vaiku toje pačioje patalpoje tol, kol vaikas pradeda domėtis grupės patalpoje esančiais daiktais ar žmonėmis. Būtina sąlyga - sėdėkite ir po grupę nevaikščiokite, drąsinkite savo vaikutį bendrauti su auklėtoja ir kitais vaikais. Taip mažylis greičiau susidomės kitais aplinkoje esančiais žmonėmis.
- 2 žingsnis: išeikite į greta esančią patalpą, pavyzdžiui, drabužinę, kad vaikas pajaustų galintis būti saugus net kai jūsų kelias akimirkas nemato.
- 3 žingsnis: trumpam (iki 3-5 min.) išeikite už grupės durų ir jei vaikas jūsų pasiges - pravėręs grupės duris jus pamatys ir nurims.
- 4 žingsnis: išeikite iš grupės 10-15 min., pavyzdžiui, į tualetą. Net jei vaikas sunerims ar ims verkti, jūs greitai grįšite ir turėsite progą nuraminti mažylį.
- 5 žingsnis: išeikite į lauką maždaug 20-30 min., pavyzdžiui, trumpam nueikite į parduotuvę. Taip pratinsite vaiką pamojuoti ir stebėti jus išeinančius ar ateinančius.
- 6 žingsnis: palikite vaikutį grupėje 1-2 val.
- 7 žingsnis: palikite mažylį grupėje iki pietų miego. Kol jūsų nebus, vaikui draugiją gali palaikyti mylimiausias žaisliukas - su juo paprastai būna ir ramiau, ir drąsiau.
- 8 žingsnis: palikite vaiką grupėje visai dienai. Šis žingsnis rekomenduojamas tik po to, kai vaikas geba grupėje ramiai praleisti pirmąją dienos dalį.
Adaptacijos metu palaikykite vaiką emociškai - dažniau apkabinkite, priglauskite, pabučiuokite.
Jei šios strategijos nepadeda, reikėtų individualiai pasikonsultuoti su psichologu. Kiekviena šeima yra unikali, tad natūralu, kad bendro pobūdžio rekomendacijų gali nepakakti.
Rogerso elgesio sveikatos terapeutas teikia patarimų, kaip padėti vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą
Svarbiausia, kad vaikas būtų savarankiškas atitinkamai pagal amžių, gebėtų išreikšti būtiniausius poreikius ir galėtų bent trumpam pabūti be Jūsų. Jei vaikas yra pasitikintis savimi, greičiausiai jis yra emociškai pasirengęs darželiui. Jei vaikas yra drovus, adaptacija gali užtrukti šiek tiek ilgiau, tačiau šis procesas atneš daug naujų įgūdžių, žinių ir idėjų.
Į naują pradžią žvelkite pozityviai. Svarbiausia, pasiruošimo darželiui nepaversti įtampos kupina veikla. Leiskite vaikui mokytis savo tempu. Atminkite, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiai, todėl to paties amžiaus vaikų gebėjimai gali skirtis.
