Šeimoje laukiate dar vieno vaikelio? Tai ir didis džiaugsmas, ir šioks toks rūpestis! Vaikui brolio ar sesers gimimas - vienas didesnių gyvenimo išbandymų, literatūroje vadinamas „pirmagimio nukarūnavimu“. Nuo mūsų, suaugusiųjų, priklauso, kaip padėsime vaikui tokį šeimos pokytį išgyventi.
Pasiruošimas ir bendravimas
Šeimoje laukiant antro vaikelio vyresnėliui (-ei) gali kilti daugybė klausimų. Pavyzdžiui, kodėl didėja mamos pilvas; ar mamai skauda, kai vaikelis juda ar spardosi; kaip jis/ji išlįs į pasaulį; kas yra gimdymas ir pan. Kalbėkite su vaiku ramiai, pagal amžių tinkamais ir suprantamais žodžiais. Jeigu sudėtinga patiems paaiškinti, pasinaudokite vaikams skirtomis knygomis.
Planuojant gimdyti ligoninėje būtina su vaiku aptarti, kas juo (-a) pasirūpins, kol mama ir tėtis bus išvykę. Jeigu vyresnėlis (-ė) dar gana mažas, būtų gerai, kad prižiūrintis suaugęs (seneliai, auklė ir kt.) pabūtų šeimoje bent kelias dienas iki gimdymo, pajustų šeimos ritmą, būtų laiko visiems apsiprasti. Vaiko saugumo jausmą stiprina pasikartojantys dalykai, tai, ką ji(s) gali nuspėti, prognozuoti, pavadinkime juos ritualais ar šeimos tradicijomis.
Kai vyresnėlis (-ė) yra vyresnis, svarbu jam (-ai) padėti laikytis dienotvarkės. Kylančius vaiko jausmus (jaudulys, nerimas, nekantrumas ir t. t.) priimti pagarbiai ir su jais išbūti. Galima pasidalyti savo jausmu: „Įdomu, kaip tavo mamai su tėčiu sekasi? Jau ir man rūpi sulaukti žinių.“ Galima atspindėti vaiko jausmą: „Jau norėtum, kad mama su tėčiu grįžtų? Be jų namai kaip ne namai, tiesa?“
Laukia vaikelio visiems bus ramiau, jeigu pavyks įtraukti vyresnėlį (-ę) į bendras veiklas. Kai žinoma laukiamo kūdikio lytis, galite sukonkretinti „tavo sesutė“, „tavo broliukas“. Kartu peržiūrėkite turimus ar išrinkite naujus rūbelius. Juos lygindami ir dėliodami galite prisiminti, kad „ir tu toks mažas buvai“, „kai tavęs laukėme, taip pat iš anksto ruošėmės“. Vaikelio vardo rinkimas yra svarbus ir galėtų būti smagus užsiėmimas. Jeigu jums priimtina, leiskite vaikui pasirinkti iš dviejų jums patinkančių vardų, padiskutuokite, kodėl rinktųsi vieną ar kitą.
Kai kūdikis įsčiose ims judėti, spardytis, leiskite vyresnėliui (-ei) tai pajusti. Pakvieskite pasikalbėti ar padainuoti dar pilvelyje esančiam vaikeliui. Tyrimais nustatyta, kad įsčiose kūdikiai girdi artimųjų balsus ir užgimę gali juos atpažinti.
Vyresnėlio elgesio pokyčiai ir kaip juos suprasti
Vyresnėlio (-ės) regresas laukiant ar jau sulaukus vaikelio yra natūralus ir dažnas. Mažesni vaikai gali pradėti kalbėti kaip lėliukai, prašyti, kad juos maitintumėte ar duotumėte paragauti motinos pieno, prašyti „pasimatuoti“ sauskelnes ar drabužėlius, lipti į kūdikio lovytę, apsišlapinti ir pan. Leiskite pabūti tuo mažutėliu: dažniau imkite ant rankų, apkabinkite, lai paguli kūdikio lovelėje. Jeigu vėl ima elgtis kaip didelis (-ė), pastebėkite tai, pasidžiaukite: „O, nupiešei man piešinį? Kas čia? Papasakok.“
Rekomenduojama paruošti vyresnėlio (-ės) virtualų ar atspausdintą fotoalbumą, fotoknygą apie laikotarpį, kai buvo jo(s) laukiama ir iki maždaug vienų metų. Jeigu turite vaizdo medžiagos, dar įdomiau: labai smagu ir įdomu stebėti save tokį mažą, gležną. Nuotraukų vartymas ir vaizdo įrašų žiūrėjimas, mamos ir tėčio meilės kupini komentarai („Kokia tu buvai mažytė!“, „Kaip gera, kad tu esi mūsų šeimoje.“, „Koks tu dabar jau didelis!“) sudaro galimybę vyresnėliui (-ei) regresuoti mentaliai, t. y. tarsi nukeliauti į praeitį ir pabūti mažu lėliuku.
Tiek maži, tiek vyresni vaikai gali patirti didesnę nuotaikų kaitą, reikšti pavydą ar pyktį, kad kūdikis „sugriovė“ jų gyvenimą. Kai tik bus galimybė, kai visų nuotaika bus pakili, leiskite vyresnėliui (-ei) palaikyti naujagimį. Žinoma, būkite šalia, kad užtikrintumėte abiejų vaikų saugumą!
Svarbu užtikrinti, kad vyresnėlis (-ė) turėtų savo erdvę, savo žaislų, daiktų. Būtų gerai, kad kūdikio daiktai taip pat turėtų jiems skirtą vietą, kad neužgožtų vyresnėlio (-ės) erdvės.
Kaip tėčiai gali padėti?
Gimus vaikui, tėvai neretai turi persvarstyti ne tik asmenines, bei ir šeimos ribas. Šiuo jautriu šeimai momentu yra normalu norėti daugiau erdvės sau, žmonai ir kūdikiui. Tėčiai šioje situacijoje gali drąsiai laikyti frontą, apsiimti administruoti šeimos ir draugų chat’us, ir būti tas, kuris organizuoja ir derina susitikimus. Taip užtikrinsite saugumą žmonai, ir numesite nuo jos pečių visus kartais nemažą stresą keliančius organizacinius darbus.
Dažnai moterys atsisako priimti pirmuosius svečius gimus vaikui, nors ir labai norėtų, nes neturi laiko susitvarkyti namų. Motinystės pradžioje mamos išgyvena daug emocijų, bando atrasti save motinystėje, kartu išlaikant senąją buvusią „aš“. Ir jeigu ankščiau moteris buvo susitvarkiusi, pasitempusi, pasidažiusi, išplauta galva ir ant „kulniukų“, savaime suprantama, kad netvarką namuose ji išgyvens labai stipriai. Tavo darbas yra palaikyti žmoną, nuraminti ją, pasikalbėti ir bendrai nutarti nuleisti lūkesčius namų tvarkai. Vis tiek yra OK būti apsikuitus, nes visas dėmesys juk ką tik pagimdžiusiai žmonai ir naujagimiui.
Patikinkite, kad žmonėms, kuriems rūpite ir su kuriais norite pasidalinti džiaugsmu susilaukus kūdikio, nesvarbu, kad ant sofos guli krūva skalbinių, kurių nespėjote sulankstyti. Jeigu tikrai norite kažką pakviesti, tą ir padarykite. Paprašykite svečių atsivežti gėrimų ir maisto. Priimant pirmuosius lankytojus, tikrai neapsikraukite maisto gamyba, ir tuo labiau neapkrauk tuo žmonos. Nebent, žinoma, ji pati to nori ir turi laiko. Paprašykite lankytojų, kad kažką skanaus jums pagamintų, arba užsisakykite maisto per Wolt’ą.
Derindamas vizitą, nurodykite ne tik susitikimo pradžios, bet ir pabaigos laiką. Smagu sulaukti nuovokių svečių, suprantančių, kad naujieji tėvai dažnai yra pavargę. Bet iš to didelio džiaugsmo nutinka ir taip, kad svečiai nejaučia nei saiko nei laiko, ir užsibūna. Savaime aišku, kad nėra malonu kažką išprašyti. Kad tokių situacijų būtų mažiau, kviečiant lankytojus aptark vizito trukmę. Pakviesk pusvalandžiui, valandai. Taip ir nepavargsit, ir turėsit gražių įspūdžių.
2025 metų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklos ataskaitos pristatymas
Skatinti ryšį tarp vaikų
Gimtadienis yra džiugi proga švęsti ir yra įprasta, kad gimtuvininkas (-ė) gauna dovanų. Galite nustebinti savo vyresnėlį (-ę) miela dovanėle, kurią mažoji sesutė ar mažasis broliukas dovanoja kaip lauktuvę.
Jeigu vyresnėlis (-ė) daugiau nei įprastai nerimauja, yra sudirgęs ar demonstruoja pavydą, pyktį kūdikio atžvilgiu, svarbu jautriai ir su meile priimti tuos jausmus, tačiau vienareikšmiškai stabdyti bet kokį žalojantį elgesį. Pavyzdžiui: „Esi mūsų mylima dukrytė. Sunku sulaukti, kol mama pas tave ateis? Skriausti skauda! STOP! Net jeigu pavydu, kad mama vis laiko mažylį. Eikš, aš tave apkabinsiu.“
Ypač mažiems vaikams reikia jūsų pagalbos apsiprasti su padidėjusia šeima, surasti savo vietą joje. Galite vaizdžiai vaikui parodyti, kad jūsų širdyje meilės užteks ir jam (-ai), ir kūdikiui: paimkite dvi aukštas žvakes ir uždekite jas (jos simbolizuos mamą ir tėtį); duokite vyresnėliui (-ei) mažesnę žvakelę, tegu ji(s) uždegs ją nuo dviejų didelių žvakių liepsnos (mažesnė žvakelė bus vyresnėlio (-ės) atitikmuo); ir galiausiai paduokite dar mažesnę žvakelę (tai bus kūdikio atitikmuo). Taip, kaip uždegus ketvirtą liepsnelę padaugėjo šviesos, taip gimus dar vienam vaikeliui jūsų šeimoje padaugės meilės. Galite padrąsinti ir žodžiais, būtinai įterpdami savo vaiko vardą: „Tu visada būsi mūsų pati mylimiausia Dorotėja visame pasaulyje. Mums tu tokia vienintelė!“
Kai kuriems vaikams lengviau susitaikyti su broliuko ar sesutės atsiradimu, jeigu mama paprašo tai sauskelnes paduoti, tai rankšluostį atnešti. Tuomet vyresnis vaikas jaučiasi labai svarbus ir reikalingas. Kitas būdas - paprašyti, kad vyresnėlis atkartotų jūsų veiksmus, tarkim, kai maitinate kūdikį, pirmagimis galėtų pamaitinti meškutį. Taip per žaidimą pratinsis priimti naują gyvenimo tikrovę. Kartu svarbu neperlenkti lazdos - labai blogai vyresnio vaiko visiškai neprileisti prie kūdikio, nes jausis atstumtas, taip pat blogai prašyti, kad nubėgtų raminti savo broliuko, vos šis suverkia, ar prižiūrėtų jį, kol gaminate pietus. Taip vyresnėlis jausis išnaudojamas.
Skirkite laiko tik vyresnėliui. Bent keletą valandų per savaitę skirkite užsiėmimams, kuriuose dalyvausite tik jūs ir vyresnysis vaikas. Tą patį turėtų daryti ir tėtis. Pavyzdžiui, eikite pažaisti kamuoliu, pasivažinėti dviračiu arba išsiruoškite į kavinę ar kiną.
Sumaniai dėliokite prioritetus. Jei vienu metu pradėjo verkti abu vaikai, pirmiausia skirkite dėmesį vyresnėliui (žinoma, jei tik naujagimiui negresia pavojus). Pavyzdžiui, paimkite vyresnėlį ant rankų, ir abu kartu eikite pasižiūrėti, kas nutiko leliukui. Taip vaikas nesijaus antrarūšis, be to, taip nukreipsite dėmesį nuo ašaras sukėlusių problemų ir vaikas greičiau nurims.
Kreipkite dėmesį į tai, ką ir kaip kalbate. Jei negalite pasirūpinti vyresniu vaiku dėl to, kad esate užsiėmę su mažyliu, niekada to nepabrėžkite. Pavyzdžiui, nesakykite „Dabar į lauką eiti negalime, nes broliukas miega“. Verčiau sakykite: „Į lauką eisime po valandos, kai susitvarkysime“.
Pagirkite už rūpestį mažyliu. Jei vaikas padeda rūpintis kūdikiu, būtinai pasakykite, kad jums būtų žymiai sunkiau be jo pagalbos. Tai galite papasakoti ir kitiems žmonėms. „Kalbėdama“ su kūdikiu papasakokite jam, kokį šaunų broliuką ar sesutę jis turi.
Jei jaučiate, kad vyresnėlis nėra patenkintas pokyčiais šeimoje, kalbėkitės su juo kaip su suaugusiu. Užduokite jam tikslinius klausimus: Kas būtų būtent jam nepriimtina? Ko vaikas norėtų? Kaip Jūs visi kartu galite pakeisti situaciją, kad jis jaustųsi geriau? Taip vaikas supras, kad jis ir jo jausmai jums rūpi.
Svečių ir aplankymų tvarkymas
Ateis laikas, kai su jūsų mažyliu norės susitikti seneliai, kiti artimieji, draugai. Vyresnėliai dažnai skaudžiai išgyvena palankynas, nes staiga visas dėmesys nukrypsta į kūdikį. Siekiant tausoti trapų pirmagimio vaiko vidinį pasaulį rekomenduojama apie tai pasikalbėti su jus aplankyti norinčiais svečiais. Kūdikiui, kuriam svarbiausia, kad mama būtų šalia, užteks grožėjimosi juo (-a), džiugių žodžių.
Specialistų teigimu, vaikai, kurie nelankė mamos gimdymo namuose, vėliau dažniau būna priešiškai nusiteikę mamos ir mažojo šeimos nario atžvilgiu. Jei mažasis šeimos narys į pasaulį pasibeldė naktį, kai vyresnėlis miegojo, arba dieną, kai šis buvo mokykloje ar darželyje, palikite namuose jam suprantamą paaiškinimą - atviruką, paveiksliuką ar raštelį, kur paaiškintumėte, jog jūs jau išvažiavote pasitikti kūdikio. Jei vaikas dar nemoka skaityti - tegul jūsų žodžius perskaito tėtis, seneliai ar kitas artimas žmogus, kuris liks jo pagloboti kol jūs būsite ligoninėje.
Prieš apsilankymą gimdymo namuose arba prieš grįžimą namo, paprašykite vyresnėlio nupiešti piešinį ar paruošti kokį nors darbelį jums - vaikas bus užimtas, jausis svarbus bei reikalingas šį tą padaręs mamos ir kūdikio labui. Į gimdymo namus pasiimkite vyresnėlio nuotrauką.
Daugelis tėvų, gimus jaunesniajam vaikui, vyresnėliui įteikia dovaną nuo brolio ar sesės, taip sušvelnindami pirmojo susitikimo įtampą. Puiki mintis, jei vyresnėlis dar visai mažas - tada jam paprastai nė nekyla klausimų, iš kur toks mažas kūdikis staiga gavo dovaną jam. Tačiau jei vaikas jau vyresnis nei trejų - jis geriausiu atveju ims klausinėti, kas ir kaip, arba, dar blogiau - užgniauš savyje nuoskaudą, kad jį paprasčiausiai mulkinate. Geriausia, kad po lankymo vyresnėlį iš palatos išvestų tas pats žmogus, kuris jį čia ir atvedė.
Manote, jog jūsų vyresnėliui vis dėlto sunku susitaikyti su jaunėlio gimimu? Paprašykite, kad jūsų sugrįžimo iš ligoninės proga namuose būtų surengta kūdikio gimtadienio šventė. Tebus tortas, tebus dovana, tebus žvakutė. Vyresnėlis tikrai mielai sukirs gabalėlį torto ir už save, ir už brolį. Ir žvakutę už jį užpūs, prieš tai sugalvojęs įsivaizduojamą norą, ko dabar galėtų trokšti mažasis šeimos narys.
Sklandaus jums pasiruošimo sutikti naują šeimos narį.
