Vaikų globos namai - tai įstaigos, skirtos vaikams, kurie dėl įvairių priežasčių negali augti savo biologinėse šeimose. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra vaikų globos namai, kokios paslaugos juose teikiamos, kaip jie veikia Lietuvoje ir kokios yra alternatyvos institucinei globai.

Vaikų Globos Namų Apibrėžimas ir Tikslai

Vaikų globos namai - tai įstaigos, kuriose auginami ir ugdomi našlaičiai, beglobiai vaikai. Pagrindinis vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai, tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaikų globos institucijos gali būti valstybinės arba privačios.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, priimta 1989 m., nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui neteko savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.

Istorija ir Raida Lietuvoje

Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti XVII-XVIII amžiuje. XIX amžiaus pradžioje tokios institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose.

Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmą kartą susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, kuri 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 m. Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams, vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda, o 1864 m. - kūdikių auklėjimo namai. Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 m. įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. XIX amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais. Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams.

1918-1940 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų. 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu. Nuo 1928 m. pradėta vaikus patronuoti - už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms.

1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, o vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. Lietuvoje veikė 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno apie 7000 vaikų.

Sovietmečiu vaikai iš kūdikių namų į vaikų namus būdavo perkeliami sulaukę 3 metų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.

Vaikų Globos Namų Pertvarka Lietuvoje

2015 m. Lietuvoje pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių.

Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2017 m. pabaigoje institucijose globojamų vaikų dalis sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, o 2016 m. pabaigoje - 35 %. 2018 m. globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (32 %) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (20 %).

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos vaikų klausimais Dainos Urbonaitienės, nors problemų vis dar kyla, regionuose stinga specialistų, iš esmės pertvarka pasiteisino: „Pradžia nebuvo lengva, - sulaukėme pasipriešinimo ir iš savivaldybių atstovų, ir iš gyventojų, visuomenės. Tačiau pastarieji pora metų davė rezultatų: atsiranda budinčių globotojų, šeimų, kurios imasi globoti be tėvų likusius vaikus, visoje šalyje pradėti steigti nedideli bendruomeniniai vaikų globos namai.“

„Prieš ketverius metus Lietuvoje buvo liūdna vaikų, patenkančių į globą, statistika. Vaikų, esančių be tėvų globos buvo apie 10 tūkst. vaikų, iš jų apie 40 proc. gyveno dideliuose, stacionariuose vaikų globos namuose, apie 60-100 vaikų viename pastate. Kasmet į globą patekdavo po 3 tūkst. naujų vaikų. Skaičiai liūdino, - sako D. Urbonaitienė.

Pasak D. Urbonaitienės, atsiranda vis daugiau šeimų, kurios nėra su vaiku susijusios giminystės ryšiais, bet apsisprendžia globoti vieną ar net kelis vaikus. „Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 200 budinčių globotojų, nuolat vyksta naujų globotojų mokymai. Įsteigta virš 60 bendruomeninių vaikų globos namelių, kuriuose apsigyvena vaikai, iškeliami iš didžiulių institucijų.“

„Tačiau noriu pabrėžti, kad ne vaiko gyvenimo vietos pakeitimas yra pertvarkos esmė. Pertvarkos esmė - padėti šeimoms, kad vaikai nepatektų į globą, t. y. sukurti prevencines paslaugas šeimoms. „Paprastai globojamas vaikas yra išgyvenęs ne vieną traumą. Ne veltui jis negali gyventi savo biologinėje šeimoje, - ten patirdavo nepriežiūrą, psichologinį ar fizinį, net ir seksualinį smurtą. Tokiems vaikams ypatingai reikia pagalbos, o tuo pačiu reikia pagalbos globėjams, pasiryžusiems atiduoti visas jėgas, kad vaikas galėtų mėgautis vaikyste. Dėl šios priežasties ir imta intensyviai steigti globos centrus, kurių pagrindinis tikslas - padėti esamiems globėjams ir ieškoti naujų.“

Tuo tarpu globojamiems vaikams dažniausiai reikia psichologo ar psichiatro, raidos specialisto konsultacijų, ankstyvosios korekcijos ir pan. Kol kas ne visose savivaldybėse yra pakankamai pagalbos vaikui ir šeimai specialistų, tačiau bendraujame su savivaldybėmis, matome, kad jų vadovai supranta tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą: švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų“, - teigia D.

Anot D. Urbonaitienės, nėra šalies, kurioje visai nebūtų globojamų vaikų. Tačiau yra šalių, kuriose paslaugos organizuojamos taip, kad globos įstaigose gyventų ne daugiau kaip 6-8 vaikai, dažniausiai paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar jau yra nusikaltę.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM duomenimis, iš viso 2019 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 7244 globojami vaikai. Nuolatinė globa pernai Lietuvoje nustatyta 772 vaikams.

Vaikų Globos Namų Teikiamos Paslaugos

Vaikų globos namai teikia įvairias paslaugas, priklausomai nuo įstaigos tipo ir vaiko poreikių. Pagrindinės paslaugos apima:

• Socialinė globa:
  • Trumpalaikė socialinė globa (vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, iki vaikui pasibaigs laikinoji globa, bet ne ilgiau nei 18 mėn.).
  • Ilgalaikė socialinė globa (be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa).
• Ugdymo paslaugos: sudaromos sąlygos vaikui įgyti kultūros bei socialinę kompetenciją, tapti atsakingu už savo poelgius bei ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Rengiama savarankiškam gyvenimui ir integracijai atviroje demokratinėje visuomenėje. Sudaromos sąlygos tenkinti socialinės globos ir specialiojo ugdymo (si), saviraiškos poreikius, skatinama mokytis, pasirenkant formalaus ir neformalaus švietimo programas.
• Socialinės paslaugos: atsižvelgiant į vaiko psichofizines galias, garantuojama kvalifikuota socialinė, pedagoginė, psichologinė, speciali ir kt. pagalba, siekiant pozityvių vaiko elgesio ir socialinės patirties pokyčių.

Vaikų globos namai taip pat užtikrina vaikams kokybiškas valstybės teisės aktuose nustatytas sveikas ir saugias buities ir ugdymosi sąlygas, artimas šeimos aplinkai, atitinkančias jo amžių, sveikatą ir brandą.

Vaikų Priėmimas į Globos Namus

Vaikų globos namuose priimami gyventi nuo 1 iki 18 metų amžiaus vaikai, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Taip pat gali gyventi vyresnis kaip 18 metų asmuo (esant pilnamečio prašymui ir savivaldybės administracijos direktoriaus sutikimui), kai išlaikymas Vaikų globos namuose yra pratęstas, kol jis baigs bendrojo ugdymo mokyklą ar mokslo metus, tačiau ne ilgiau kaip iki 21 metų.

Apgyvendinant vaiką, pateikiami šie dokumentai:

• VVTAĮT vaiko laikino apgyvendinimo aktas.
• Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo.
• Teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.
• Vaiko gimimo liudijimas arba piliečio pasas ar kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (jeigu turi).
• Išrašas iš vaiko gimimo įrašo.
• Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimas apie vaiko sveikatą.
• Pagal poreikį dokumentai (jeigu turi) apie vaiko tėvų sveikatos būklę.
• Kiti susiję su vaiku dokumentai.

Į vaikų globos namus socialinei globai (rūpybai) nepriimami vaikai, kurie yra apsvaigę alkoholiu, narkotinėmis, psichoaktyviomis ar toksinėmis medžiagomis.

Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai (Šeimynos)

Vykstant globos sistemos pertvarkai, vis daugiau dėmesio skiriama bendruomeniniams vaikų globos namams, dar vadinamiems šeimynomis. Šeimynos - tai šeimos tipo aplinka, kurioje gyvena nedidelė grupė vaikų (paprastai 5-8) su socialiniais darbuotojais ir individualios priežiūros specialistais, kurie atstoja tėvus.

Šeimynų tikslas - sukurti vaikams artimesnę šeimos aplinką, sudaryti sąlygas sėkmingai integruotis į visuomenę, skatinti savarankiškumą ir mažinti socialinę atskirtį. Vaikai, gyvenantys šeimynose, lanko jų poreikius atitinkančias ugdymo įstaigas pagal gyvenamąją vietą, kartu su šeimynos darbuotojais perka maisto produktus, gamina valgį, tvarkosi namus ir atlieka kitus savitvarkos darbus.

Vilniuje šiuo metu veikia 10 šeimynų, kuriose šeimos principu gyvena po 5-8 vaikus nuo 3 iki 19 metų. Vidutiniškai vienu metu globojama apie 60 vaikų.

Kitos Alternatyvios Globos Formos

Be institucinės ir bendruomeninės globos, Lietuvoje egzistuoja ir kitos alternatyvios globos formos:

• Globa šeimose: vaikai apgyvendinami globėjų šeimose, kurios užtikrina jų priežiūrą ir auklėjimą.
• Įvaikinimas: vaikai įvaikinami ir tampa pilnateisiais naujų šeimų nariais. Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas. Pagrindinis skirtumas tarp globos ir įvaikinimo yra tas, kad įvaikinimas yra baigtinis procesas. Įvaikinus vaiką vaiko ir įtėvių santykiai trunka visą gyvenimą. Laikinosios globos tikslas - gražinti vaiką biologinei šeimai.
• Palydimoji globa (jaunimo namai): siekiama padėti jaunuoliams sklandžiai pereiti į savarankišką gyvenimą.

„Mums svarbu vaikams suteikti ne tik šeimą, bet ir socialinį statusą, kuris padės išvengti diskriminacijos. Ypač pradėjus lankyti mokyklą, kai vaikai jautrūs, pažeidžiami“, - teigia du broliukus auginantys įtėviai Justinas ir Gintarė. Gintarė ir Justinas akcentuoja, jog pirminis jų noras buvo įsivaikinti, tačiau į jų šeimą patekę 2 berniukai jiems suteikė ir globėjų statusą. Šeimai baigiant GIMK kursus buvo pasiūlyta globoti 2 broliukus iki 3 metų amžiaus.

Tačiau dar prieš priimdami į savo šeimą broliukus, Gintarė ir Justinas buvo informuoti, kad gali nutikti taip, jog vaikai nebus galimi įvaikinti. Kadangi vaikų motina, nors ir mažai domisi vaikais, tačiau kartais sudalyvauja susitikimuose. Gintarė ir Justinas atvira širdimi priėmė vaikus tokius, kokie jie yra, su visa jų istorija bei turimais ryšiais. Justino ir Gintarės atveju bendravimas iš vaikų mamos pusės buvo labai vangus, nenuspėjamas: „Nežinodavome, ar vaikų mama sudalyvaus susitikime, ar - ne, bendravimas būdavo paviršutinis, mama labiau domėdavosi procedūromis nei pačiais vaikais.

Moteris, globojanti sunkią negalią turintį vaiką, atviravo, kad globos pradžia buvo labai sunki. „Galvojau, kad išprotėsiu. Iš pradžių ji labai linguodavo, daužydavosi, nekontroliuojamai verkdavo. Neturėjo bendravimo įgūdžių. Kai su ja kalbėdavau, tik žiūrėdavo tuščiomis akimis į šoną. Įtėviai neturi galimybės atsisakyti įvaikinto vaiko.

Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai. Jų kontaktus galima rasti www.globoscentrai.lt. Be to, globos specialistai pasiekiami el. paštu.

Vaikų Globos Namų Personalas

Vaikų globos namuose dirba įvairūs specialistai, užtikrinantys vaikų gerovę ir priežiūrą:

• Vyriausiasis socialinis darbuotojas.
• Socialinis pedagogas.
• Socialiniai darbuotojai.
• Socialinio darbuotojo padėjėjai.
• Slaugytojas.
• Psichologas.

Šie specialistai atsakingi už vaikų maitinimą, ugdymą, laisvalaikį, sveikatos priežiūrą ir kitus svarbius aspektus.

Vilniaus Antakalnio Vaikų Globos Namai: Pavyzdys

Vilniaus Antakalnio vaikų globos namų istorija prasidėjo nuo tada, kai Tarpukario Vilniuje, dabartinėje Globos namų teritorijoje, įsikūrė katalikių moterų vienuolynas, kuris turėjo mergaičių prieglaudą. Po karo, 1945 metais, čia buvo įkurti Vaikų globos namai. Jie skirti vaikams, netekusiems tėvų globos ir atvykusiems iš socialinės rizikos šeimų. Įstaigos užduotis - suteikti vaikams pilnaverčio gyvenimo sąlygas, sukurti kuo artimesnę aplinką šeimos gyvenimui, teikti vaikams kokybišką socialinę globą ir parengti juos savarankiškam gyvenimui bei integracijai visuomenėje.

Dienos Centrai

Dienos centrai teikia dienos užimtumo paslaugas socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams ir jų šeimoms. Tokie centrai veikia Vilniuje (Naujininkų mikrorajone) ir Čižiūnų kaime (Trakų rajone).

Laikinosios Globos Centras

2010 m. įkurtas Laikinosios globos centras.

Tėvų Atsisakymas Auginti Vaiką: Realijos ir Pagalba

Nors Lietuvoje galiojantys įstatymai nenumato galimybių tėvams atsisakyti savo vaikų, pasitaiko atvejų, kai tėvai pareiškia nebeauginsiantys savo vaiko. Specialistai tai vertina kaip Lietuvos įstatymų pažeidimą, tačiau stengiamasi kuo greičiau ištiesti šeimai pagalbos ranką.

Vaiko teisių specialistų teigimu, pasitaiko atvejų, kai auginti savo vaikelį atsisako ką tik pagimdžiusios mamos. Kai kurios apie tai pareiškia dar ligoninėje, kai kurios - jau išėjusios iš jos. Priežastys gali būti labai įvairios: prasta psichologinė savijauta, sunki materialinė padėtis, nepalanki socialinė aplinka, komplikuoti santykiai su vaiko tėvu arba šių priežasčių kompleksas.

Dažniausiai pasitaikanti priežastis, kodėl tėvai nusprendžia nebeauginti vyresnio amžiaus vaikų, yra netinkamas vaiko elgesys, ypač paauglystėje, kai vaikas maištauja, susideda su blogais draugais, svaiginasi ar net nusikalsta.

Pasitaiko atvejų, kai tėvai, nerasdami bendros kalbos su maištaujančiu paaugliu, atveda jį į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pareiškia, kad jo atsisako. Ne visada tai būna rimtas ketinimas, kartais tai būna tiesiog bandymas įbauginti ir suvaldyti paauglį, bet vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad toks elgesys yra jokiu būdu nepriimtinas, nes tai - psichologinis smurtas.

Pagalba Šeimoms, Išgyvenančioms Krizę

Jeigu, įvertinus vaiko situaciją, nustatoma, kad vaikui kyla pavojus, [...]

Procesas, kaip tapti vaiko globėju:

1. 1 žingsnis. Įvertinkite savo vidinę motyvaciją: kodėl norite globoti vaiką?
2. 2 žingsnis. Kreipkitės į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių.
3. 3 žingsnis. Gaukite reikiamus dokumentus, tarp jų - medicininę pažymą (forma Nr. 046/a) - savo ir visų kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų.
4. 4 žingsnis. Dalyvaukite mokymuose, kuriuos organizuoja Globos centras. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti vaiką ir trunka ne ilgiau nei 3 mėnesius.
5. 5 žingsnis. Po mokymų specialistai parengs išvadą dėl jūsų pasirengimo vaiko globai.
6. 6 žingsnis. Laukite ir sprendimo priėmimo.
7. 7 žingsnis. Jei sprendimas teigiamas, galėsite pradėti globoti vaiką.

Finansinė parama globėjams:

Taip, globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto. Pagalbos pinigai, t. y. už vieną vaiką 4 BSI per mėnesį, už du vaikus - 6 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį, už tris ir daugiau vaikų - 9 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį ir už kiekvieną vaiką iki 3 metų didinti papildomai 1 BSI dydžiu mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį.

Kai budintis globotojas sudaro sutartį su Globos centru ne trumpiau nei 12 mėnesių, vaiko apgyvendinimo vietai įkurti (gyvenimo sąlygoms pritaikyti, būtiniausiems buities reikmenims įsigyti) skiriama vienkartinė įsikūrimo išmoka - 10 BSI.

Svarbu:

• Taip, seneliai paprastai turi pirmenybę globoti anūką, nes siekiama, kad vaikas liktų artimiausioje šeimos aplinkoje.
• Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba, skatinamas bendravimas. Aplinkybės peržiūrimos. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė. Vaiko interesai svarbiausi. Jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau.
• Vaikams iki 3 metų globa beveik visada organizuojama šeimoje - pas artimuosius ar globėjus. Visgi, yra išimtis, jeigu vaiko susilaukia nepilnametis asmuo, gyvenantis globos institucijoje.
• Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą globėjams. Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku.

Vaiko globa - tai tema, su kuria vis dažniau susiduria šeimos Lietuvoje. Deja, pasitaiko atvejų, kai tėvai dėl įvairių priežasčių - priklausomybių, sveikatos problemų, išvykimo į užsienį ar tiesiog abejingumo - nesirūpina savo vaikais. Dažniausiai į pagalbą ateina artimiausi žmonės - seneliai, giminaičiai ar net krikštatėviai. Tačiau norint oficialiai prisiimti atsakomybę už vaiką, neužtenka vien tik gerų norų - tam, kad globa būtų pripažinta teisiškai, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma tada, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku. Nuolatinė globa (rūpyba) taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą. Vaiko globėju gali būti ne kiekvienas norintis. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė. Tapti globėju reiškia ne tik suteikti vaikui namus, bet ir prisiimti rimtą atsakomybę už jo gerovę. Norint tapti vaiko globėju, svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką.

tags: #kaip #atgauti #atimta #kudiki #is #kudikiu

• Santykiai su vaikais pas Tolstojų
• Viešojo valdymo įtaka globos įstaigoms
• Alyvų darželio choro interpretacija J. Naujalio kūryboje
• Vaikų literatūros rekomendacijos
• Vaikiškų batų išpardavimo naudos