Tėvystė - tai ne tik džiaugsmas ir meilė, bet ir didžiulė atsakomybė bei iššūkiai, ypač kai susiduriama su situacijomis, kai vyras sunkiai priima vaiką, o tėvystės patirtis skiriasi nuo lūkesčių. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip vyrai reaguoja į tėvystę, kokie veiksniai gali turėti įtakos jų elgesiui ir kaip spręsti kylančius sunkumus.
Vyro elgesys su vaiku: sunkumai ir priežastys
Su vyru esame susituokę 1,5 metų. Turime 4 metų sūnų (sūnus yra ne vyro) ir mūsų bendrą 9 mėn. dukrą. Problema ta, kad vyras sūnaus nepriima kaip savo vaiko. Vyras labai griežtas mano sūnui, kartais perdėtai, dėl to kyla daug nesutarimų. Jo nemuša, bet už smulkiausius „prasižengimus“ stato į kampą, išvaro iš kambario. Perdėtai žiūri į tai, kad spalvindamas sugadins stalą, sienas (sūnui nė minties nėra piešti ant sienų), karpydamas prišiukšlins ir nesusitvarkys, o vyras su juo nelabai nori užsiimti ir teisinasi, kad yra maža dukra, jai labiau reikia dėmesio.
Man vyras prikiša, kad aš skirstau vaikus, bet žiūrint iš šono man atrodo, kad būtent jis skirsto vaikus. Mano manymu, vaikus reikia ne rikiuoti į vietas, o pagal amžių atitinkamai bendrauti, auklėti, rodyti dėmesį. Vyrui aiškinu, kad reikia patiems tėvams parodyti, ką galima daryti, o ko ne, nes vaikai ir mokosi iš tėvų, iš aplinkos. Tačiau vyras įsitikinęs, kad jis jau pakankamai didelis ir gali pats susivokti, ką daryti, o ko ne. Sūnus yra pakankamai sukalbamas ir suvokiantis, ką galima daryti.
Rita, tai, ką rašai apie savo vyro elgesį su sūnumi, atvirai tariant, labai liūdina. Tai ne priekaištas tau, o mano jausmai, skaitant apie šią situaciją. Skaudu matyti, kaip traumos, patirtos vaikystėje, gyvai persikelia į tėvų ir vaikų santykį. Galbūt jis net konkuruoja su tavo vaiku dėl tavo dėmesio, pavydi meilės, skirtos ne jam ir ne jo vaikui. Akivaizdu, kad jis yra netinkamas tėvas sūnui.
Tavo keturmetis dar yra labai mažas berniukas, kuriam tikrai daug kas neaišku ir nesuprantama, juolab kad daugelis draudimų dažnai yra absurdiški, beprasmiški. Daugelis žmonių klaidingai galvoja, kad smurtas yra tik mušimas, toli gražu taip nėra. Vaiko ignoravimas, draugiško bendravimo nebuvimas, neteisingos bausmės, pasitikėjimo savimi žlugdymas ir kiti galios naudojimo būdai kartais gali būti net žiauresni. Tai, kaip aprašai savo vyro elgesį, tai yra labai stiprus atstūmimas, žala ir neteisybė vaiko atžvilgiu.
Taip, Rita, tu teisi: greičiausiai tavo vyras elgiasi taip su vaiku dėl to, kad ir su juo pačiu vaikystėje buvo žiauriai elgtasi. Akivaizdu, kad būdamas vaikas, tavo vyras buvo taip pat traumuojamas. Tai gelbsti tuo metu, kai reikia išgyventi traumuojantį elgesį, tačiau žmogui vystantis tai tampa nebe naudinga našta: disociacija padeda nebejausti - tavo vyras dėl griežto auklėjimo nebeturi saviempatijos, atjautos sau, o dėl to nebegali įsijausti ir suprasti, ką jaučia kiti. Jis situaciją mato iškreiptai: jis negaili mažo berniuko, taip pat kaip ir vaikystėje jo negailėjo jo tėvai.
Vyro požiūris į vaiką, deja, taip greitai nepasikeis, net jei vyras ir norėtų jį pakeisti. Vaikystėje tavo vyro psichika normalizavo smurtą - kaip ir rašiau, tai apsauginė organizmo reakcija, kad smegenys „neperkaistų ir nenumirtų“, todėl smurto prieš vaiką vyras nepastebi, jam tai - normalus elgesys. Vienintelis būdas, galintis padėti pakeisti situaciją - ilgalaikė psichoterapija, kurios metu tavo vyras įsisąmonintų tai, ką pats patyrė vaikystėje.
Normalizuodamas šiurkštų elgesį su tavo sūnumi, vyras ateityje, paaugus dukrai gali pradėti taip pat neteisingai elgtis ir jos atžvilgiu - griežtai ją bausti ar priešingai - būti per daug nuolaidus jai. Jei tokia situacija tęsis ir toliau, greičiausiai toks vyro elgesys galutinai užmuš sūnaus iniciatyvą ir pasitikėjimą savimi, jis pradės visko bijoti, gėdytis, arba atvirkščiai: visą laiką jaus pyktį savo patėviui ir išsikraus skriausdamas kitus, silpnesnius už save, jis turės įvairių elgesio sutrikimų, gali vystytis asocialaus elgesio psichopatija ir tu turėsi reikalų su nepilnamečių reikalų institucijomis.
Kaip mama taip pat esi atsakinga už vaiko traumavimą. Manau, turėtum nebeleisti vyrui žaloti vaiko, apginti sūnų, o jei reiks, galbūt net nutraukti santykius su tokiu žmogumi. Tačiau berniukas, atvirkščiai, kasdien gauna neigiamas reakcijas, lyg kokias nuodų dozes. Juolab jis galbūt žino (arba greit sužinos), kad tai yra jo netikras tėvas, o sesuo turi abu tėvus - tai gali kelti nežmonišką skausmą. Sūnus gali pradėti jaustis (jei dar nesijaučia) labai apleistas, nereikalingas, taip pat kaltas, kad dėl jo konfliktuojate, blogas, kad susilaukia tiek smurto.
Galbūt iš mano atsakymo situacija gali pasirodyti dar labiau komplikuota ir nepalanki. Tikrai labai tave užjaučiu. Visgi neturėtum manyti, kad ji yra visiškai beviltiška. Kaip ir bet kuris suaugęs žmogus, tu turi pasirinkimą savo gyvenime. Tuo tarpu tavo vaikai jos neturi - jie yra priklausomi nuo tavęs ir vyro. Gali pasikalbėti su vyru apie tai, kas vyksta, gali parodyti jam mano atsakymą, gali eiti su juo į šeimos ar psichologines konsultacijas dėl vaikų, gali keisti savo elgesį su vyru ir vaiku, galų gale, jei vyras ir toliau traumuos sūnų - tu gali pakeisti jūsų santykių statusą.
Ar tai gali būti susiję su jo paties tėvų griežtu auklėjimu vaikystėje? Taip, greičiausiai tavo vyras elgiasi taip su vaiku dėl to, kad ir su juo pačiu vaikystėje buvo žiauriai elgtasi. Akivaizdu, kad būdamas vaikas, tavo vyras buvo taip pat traumuojamas. Tai gelbsti tuo metu, kai reikia išgyventi traumuojantį elgesį, tačiau žmogui vystantis tai tampa nebe naudinga našta: disociacija padeda nebejausti - tavo vyras dėl griežto auklėjimo nebeturi saviempatijos, atjautos sau, o dėl to nebegali įsijausti ir suprasti, ką jaučia kiti. Jis situaciją mato iškreiptai: jis negaili mažo berniuko, taip pat kaip ir vaikystėje jo negailėjo jo tėvai.
Ar turi įtakos, kad jam 37 m. ir anksčiau neturėjęs vaikų ir tik dabar turi savo pirmagimę? Daugeliui tapimas tėvais teikia didžiulį džiaugsmą, o mažylis akimirksniu yra pati brangiausia gyvenimo dalis. Tačiau kitiems tėvystė nėra tai, ko jie tikėjosi. Neseniai viena moteris prisipažino, kad jai tikrai nepatinka turėti vaiką, ir teigia, kad ketveri metai nuo jos sūnaus gimimo buvo „skaudžiausi“ jos gyvenimo metai. Bevardė 36-erių mama tęsia sakydama, kad ji „visiškai negali pakęsti“ savo mažo berniuko.
Tėvystės hormonai ir tėvo vaidmuo
Tėvas pasitinka sūnų prie mokyklos. Jiems važiuojant namo, tėvas klausinėja, kaip sūnui sekėsi, o po pietų padeda ruošti namų darbus. Toks tėvas augindamas sūnų deda daug pastangų, suteikia jam daug palaikymo ir juo rūpinasi. Be abejo, tai turi įtakos berniukui, mat tėvas jam yra pavyzdys.
Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad rūpestingi ir dėmesio skiriantys tėvai, kurių testosterono kiekis mažesnis, paskatina šio hormono mažėjimą sūnaus organizme. Tai atskleidė Notre Dame universiteto (JAV) mokslininkų atliktas tyrimas. Jame dalyvavę beveik tūkstantis vyrų buvo stebimi pirmus 30 gyvenimo metų. Mokslininkai reguliariai matavo jų testosterono kiekį ir darė apklausas apie jų tėvų elgesį.
„Mūsų tyrimas suteikė žinių apie tai, kaip ankstyvoji gyvenimo patirtis veikia šio svarbaus hormono gamybą. Lytinis hormonas testosteronas svarbus vystantis fiziniams bruožams, kurie skiria vyrus nuo moterų. Šis hormonas taip pat labai svarbus vyrų elgesiui. Tačiau aukštas testosterono lygis sumažina tėvišką rūpestingumą. Dėl to daugelio rūšių žinduolių jauniklius augina tik patelės. Vos 5 % rūšių (įskaitant žmones) auginant jauniklį dalyvauja tėvas.
Keli tyrimai atskleidė, kad testosterono lygis nukrenta gimus vaikui. Vis dėlto testosterono mažėti pradeda dar prieš susilaukiant vaikų. Tyrimai atskleidė, kad ilgalaikius santykius palaikantys vyrai turi mažiau šio hormono nei vieniši. Mokslininkai ilgai dvejojo, ar taip yra dėl to, kad mažiau testosterono turintys vyrai labiau linkę tuoktis, ar santuoka sumažina testosterono gamybą. 2017 m. Kopenhagos universiteto (Danija) mokslininkai rado atsakymą į šį klausimą. Dešimt metų jie periodiškai matavo 1 113 vyrų, kurių amžius buvo 30-60 metų, testosterono kiekį organizme. Tyrimo pradžioje nustatytas vyrų testosterono lygis neturėjo jokios įtakos tam, ar jie susituoks per ateinančius 10 metų. Taigi, vyro testosterono gamyba prisitaiko prie jo socialinio vaidmens.
Kai metilo grupėmis vadinamos molekulės nusėda ant geno DNR taip, kad tame gene esančios formulės (pvz., testosterono) nebegalima nuskaityti, genas išjungiamas. Bet ne visam laikui. Vėliau metilo grupė gali pasitraukti nuo DNR, ir genas vėl aktyvuosis. Naujas 30 metų trukęs tyrimas rodo, kad tėvo įtaka sūnaus hormonų pusiausvyrai didžiausia paauglystėje. Atliekant tyrimą tuo laikotarpiu berniukai patys atsakinėjo į klausimus apie tai, koks jų tėvas - dėmesingas, rūpestingas ar atitolęs ir nebendraujantis? Labiausiai stebinantis tyrimo rezultatas - paauglių berniukų, užaugusių su dėmesingais tėvais, organizme buvo mažiau testosterono. Žemesnis hormono lygis jiems buvo būdingas visą gyvenimą, net ir tada, kai patys tapo tėvais. Paauglystės metais berniukams prasideda branda ir paprastai organizme daugėja vyriškųjų hormonų. Už testosterono gamybą atsakinga sąveika tarp smegenų ir sėklidžių. Pagumburis ir hipofizė nurodo sėklidėms gaminti hormoną. Naujojo tyrimo rezultatai sufleruoja, kad paauglystėje šis mechanizmas vystosi ir yra itin jautrus.
Ankstesni tyrimai taip pat rodo, kad ankstyvaisiais gyvenimo metais vaiko gyvenimo sąlygos ir potyriai turi įtakos hormoninio reguliacinio mechanizmo vystymuisi. Testosterono gamybą iš dalies lemia genai. Jei tėvo genai skatina didelę hormono gamybą, jis gali tokius genus perduoti sūnui. Kol kas neaišku, ar aplinka, ar prigimtis turi daugiau įtakos testosterono kiekiui vyro organizme. Tačiau nelieka abejonių, jog tėvai paveikia sūnus, kad šie būtų fiziologiškai panašesni.
Testosterono lygis vyro kūne kinta pagal gyvenimo situaciją:
- Vienišo vyro kūne siaučia testosteronas.
- Kai vyras susiranda partnerę ir susilaukia vaikų, jo testosterono lygis sumažėja.
- Tėvystė ne visada reiškia atsisveikinimą su testosterono gausa.
Santykiai ir vestuvių klausimas
„Esame kartu jau daugiau kaip šešeri metai, iš kurių dvejus metus gyvename kartu. Kyla klausimas: gal jau laikas susieti savo gyvenimus rimtai ir susituokti? Planuojame vaikučius, labai jų norime, bet vos kalba pakrypsta apie vestuves, iškart nusuka temą... Pinigų yra, galimybė yra... Bet niekaip nesulaukiu iš jo to lemiamo klausimo: „Ar būsi mano žmona?“. Ką daryti? Ar jis vis dar dvejoja po tiek drauge praleistų metų? Kita vertus, gyvename kartu, drauge mums gerai, tad kam gi tos vestuves?.. Tačiau yra vienas „bet“: nenoriu susilaukti vaikučio neištekėjusi, nenoriu ir tuoktis tik iš reikalo... Kaip man elgtis?
Sveiki. Pirma, kas užkliuvo skaitant jūsų klausimą, tai paskutiniai keli žodžiai - ar laukti, ar kalbėtis ir pyktis dėl to? Ką kalbėjimas turi bendra su konfliktu? Akivaizdu, kad jums dėl šios situacijos prisikaupė nemažai nuoskaudų, kad garsų savo norų išsakymą siejate su barniais. Dar visai neseniai taip ir būdavo: vyras piršdavosi moteriai nepratarus apie tai nė žodžio. Tačiau tai buvo kiti laikai, kai visuomenės spaudimas dėl santuokos buvo kur kas stipresnis nei dabar, o gyvenimas nesusituokus apskritai buvo netoleruojamas.
Keičiasi laikai, keičiasi ir elgesio taktikos. Ne viena pora iki sprendimo tuoktis prieina po bendrų diskusijų, priėmę bendrą nutarimą, o ne po vyro piršlybų. Kai kuriose porose moteris netgi tempte nutempia vyrą iki altoriaus. Vestuvės moteriai paprastai yra daug svarbesnės negu vyrui. Žinoma, būna visaip, tačiau standartinė situacija yra tokia, kad moteris daugiau ir dažniau galvoja apie vestuves nei antroji jos pusė. Daugumoje tradicijų vestuvės yra daugiau moters šventė, jos perėjimo iš vienos giminės į kitą, iš tėvo - vyrui, iš mergaitės virtimas moterimi ir būsima mama. Vestuvės - žmogaus sukurta šventė. Visa informacija apie jų reikšmę (suvokiame mes ją sąmoningai ar ne) yra įsirašiusi bendrame žmonijos sąmonės lauke ir kievienai moteriai daro savo įtaką.
Visa tai pasakoju tam, kad suvoktumėte, jog jūsų draugas gali neskubėti pirštis ne dėl to, kad yra nepasiruošęs, bet dėl to, kad vedybos jam tiesiog nėra tokios svarbios kaip jums. Gali būti, kad jis apskritai negalvoja apie jas, nes ir taip gyvenate po vienu stogu, nėra nieko, kas paskatintų pagalvoti jį, kaip turėti savo moterį kuo arčiau. Nėra stimulo - nėra ir minčių apie vestuves. Na, o moters sąmonėje vedybos užtikrina saugumą, stabilumą, duoda garantijas (tegul ir iliuzines), kad vyras su ja ir vaikais bus visą gyvenimą. Kas atsitinka dabartiniais laikais? Vyras ir be tuoktuvių gauna tai, ką anksčiau pasiekdavo tik vesdamas moterį, o moteris taip ir lieka nepatenkinusi savo poreikio. Tai nereiškia, kad anksčiau būdavo geriau, tiesiog nauji laikai reikalauja naujų metodų ir naujo požiūrio į piršlybas.
Jūsų situacijoje geriausia pradėti nuo paprasto pokalbio. Ir tam nereikia kelti konfliktinės situacijos. Jūs turite savo norų ir poreikių - ramiai išsakykite juos antrajai pusei. Papasakokite, kad vedybos jums yra svarbios ir jausitės daug geriau būdama ištekėjusi. Jei mąstote apie vaikus, pasakykite, kad pirmiausia norite santuokos ir nebūsite laiminga, jei vaikas gims nesantuokinėje poroje. Pagalvokite, ką jums suteiktų vedybos ir papasakokite apie tai partneriui. Žinoma, gali būti, kad esate teisi sakydama, jog jis galbūt nepasiruošęs vestuvėms ir sąmoningai vengia šios temos. Minėjote, kad kalbų apie vestuves jau buvo. Kalbėkite ir išsakykite aiškiai bei konkrečiai, ir tik tuomet stebėkite, kas vyksta.
Jei visgi kalbėjotės apie judu ir jūsų vestuves, išsakėte savo norus ir jis akivaizdžiai pabėgdavo nuo tolesnio pokalbio, gali būti, kad teks paaštrinti situaciją. Tai nereiškia, kad teks pykti ir priekaištauti - toks paaštrinimas mažiausiai suinteresuos vyrą tuoktis. Kita vertus, atkaklus laikymasis to, ko norite, ir dažnas santuokos klausimo iškėlimas gali padėti išjudinti situaciją iš mirties taško. Jūsų draugas gyvena labai patogiai: turi moterį, nėra įsipareigojęs ir net jei neturi jokių ketinimų skirtis, kažką keisti esamoje situacijoje jam gali kelti diskomforto ir nesaugumo jausmą. Jei kalbos nepadės, paskutinis manevras - iškelti ultimatumą: arba santuoka, arba skyrybos. Jei jūsų esama situacija poroje netenkina, galite leisti jam pasirinkti - arba jis pakeičia situaciją, arba netenka jūsų. Sunku pasakyti, kur nuves toks ultimatumo iškėlimas. Paprastai vyras neskuba vesti moters dėl dviejų priežasčių: jis nepakankamai brandus psichologiškai arba moteris nėra jam tinkama. Žinoma, jei vyras skuba vesti, tai nebūna, kad jis gana brandus. Tačiau kai brandus vyras sutinka tinkamą moterį, paprastai problemų dėl santuokos vengimo nekyla. Jei iškelsite ultimatumą ar atkakliai spausite dėl vestuvių, rizikuojate leisti jam suprasti, kad jis tikrai nepasirengęs šeimai arba nesate jo moteris. Šešeri metai kartu dar nereiškia, kad judu tikrai tinkate vienas kitam.
NARCISIZMO PSICHOTERAPEUTĖ: Mirštantys santykiai, priežastys, bendravimas, meilė | Tapk Geresniu 56
Waje kokios cia kovos.Ne amziuje esme.O vaikus gimdome tik tada kai esame pasiruose.Pvz as esu 33m. 8 m. 10 m. 13 m. Ir dar nelabai issimokslines. 9 m. 10 m. Ir dar nelabai issimokslines. 8 m. 10 m. 13 m.
Na, bet jei kiekviena savo mylimą vyrą vadintų "diedu, kuris mano pirktame bute gyvena", tai irgi neatrodo pavyzdingai. Ar svarbiau materialūs dalykai, kad būtų tas, anas, kitas, o gal svarbiau žinoti, kad ne neturėsi kur eiti, o kad savi vaikai matytų tvirtą šeimą, kur viskas mūsų, o ne - tą pati nusipirkau, tą vyras nupirko.. Viskas yra šeimos, kurią ir vienija bendri ne tik neapčiuopiami dalykai, bet ir tie patys supantys daiktai. Kaip kažkuri sakė, tuokiantis ir laimingai gyvenant net negalvoji, kas priklausys tau, kas vyrui. Ko tik nebūna gyvenime, bet reikia gyventi šia diena, o šiai dienai yra moterų, kurios nori šeimos ir nori ne dėl kažko kito, o dėl įgimto instinkto, kurio nesuvaldysi, jei jis yra nesumeluotas. Tikiu, kad visos jos susitvarkys gyvenimus ir puikiai gyvens. Dar klausimas ar nebus laimigesnės už tas, kurios viską turės ankstyvame amžiuje.
Tikrai nepradejau dirbt nei 15 nei 17... Kas tau sakė kad mokslu nebaigėm? pamatyt gyvenima, tai dar nereiskia duotis su vyrais... mano vyras man vienintelis vyras. as ziurejau kad tureciau kur is ligonines ta leliuka parsivest...
tags: #kai #vyras #susilaukai #sunaus
