Nėštumas - tai ypatingas ir jautrus moters gyvenimo laikotarpis, kupinas pasikeitimų, džiaugsmo ir rūpesčių. Kūdikio laukimas yra svarbus metas visai šeimai, todėl itin svarbu tinkamai rūpintis savimi ir savo organizmu. Suprasti, kokie pokyčiai būdingi nėštumo metu, kokie požymiai gali pasireikšti ir kada reikėtų sunerimti, yra būtina siekiant užtikrinti sveiką nėštumo eigą ir vaiko vystymąsi.
Nėštumas trunka apie 280 dienų, arba 40 savaičių, skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Vos įtarus nėštumą, rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Šie specialistai paskirs reikiamus tyrimus, o jų rezultatai bus aptariami per antrąjį vizitą. Jau nuo pat pradžių galima pradėti vartoti folio rūgštį, kuri yra itin svarbi vaisiaus vystymuisi. Antrojo apsilankymo metu bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje bus fiksuojami visi svarbūs duomenys apie nėštumą. Šis dokumentas yra būtinas, kad įvykus nelaimei, medicinos personalas turėtų informaciją apie moters nėštumą.
Nėščioms moterims skirtus vitaminus specialistai rekomenduoja tik tais atvejais, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba moters mityba nėra subalansuota. Svarbu maitintis pagal sveikos mitybos principus. Nėštumo periodas skirstomas į tris trimestrus, kiekvienas jų turi savų ypatumų ir reikalauja skirtingo dėmesio.
Pirmasis nėštumo trimestras (nuo 1 iki 12 savaitės)
Pirmasis nėštumo trimestras yra itin svarbus, nes šiuo laikotarpiu formuojasi pagrindiniai vaisiaus organai ir sistemos. Tačiau nauja gyvybė yra itin pažeidžiama, todėl svarbu saugotis žalingų aplinkos veiksnių ir infekcijų. Moters organizme vyksta dideli hormoninės ir fizinės prigimties pokyčiai.
Dažniausi pirmojo trimestro požymiai yra:
- Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Šie simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Juos gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje ir sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
- Krūtų jautrumas.
- Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas. Šie pojūčiai gali būti susiję su padidėjusiu progesterono lygiu.
- Nuotaikos pokyčiai.
- Dažnas šlapinimasis.
- Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.
Šiuo laikotarpiu atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas (11-13 nėštumo savaitę), kurio metu nustatoma preliminari gimdymo data, apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra ir ieškoma chromosominėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskaus sluoksnio) matmuo.
Nėštumo pradžioje gali pasireikšti kraujavimas. Jei kraujingos išskyros nėra gausios ir rudos, galima laukti kitos dienos ir kreiptis į gydytoją. Tokiu atveju rekomenduojama daugiau poilsio ir palaikantis režimas.
Būtini tyrimai pirmojo trimestro metu:
- Bendras kraujo tyrimas.
- Kraujo grupė ir Rh faktorius (jei moteris Rh(-), o partneris Rh(+)).
- Bendras šlapimo tyrimas.
- HbsAg, Anti HCV (hepatitų B ir C tyrimai).
- RPR, TPHA (sifilio tyrimai).
- ŽIV tyrimas.
- CMV IgG/IgM (citomegalo viruso tyrimas, rekomenduojamas prieš pastojant arba iki 12 savaitės).
- Rubella IgG/IgM (raudonukės tyrimas, atliekamas iki 13 savaitės).
- Tokso IgG/IgM (toksoplazmozės tyrimas, atliekamas iki 12 savaitės).
- I trimestro (11-13 sav.) rizikos vertinimas (Dauno, Edwardo, Patau sindromų rizika).
- Prieš tai buvusios infekcijos ar turimos lytiškai plintančios ligos (pvz., gonorėja, chlamidiozė) tyrimai.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai.
Taip pat rekomenduojama apsilankyti pas odontologą pirmojo trimestro metu.
Antrasis nėštumo trimestras (nuo 14 iki 28 savaitės)
Antrasis trimestras dažnai vadinamas „auksiniu“ nėštumo laikotarpiu, nes daugelis nemalonių pirmojo trimestro simptomų (pykinimas, nuovargis) mažėja, o moteris jaučiasi energingesnė. Šiuo laikotarpiu vaisius sparčiai vystosi, formuojasi visi svarbiausi organai, todėl didelis dėmesys skiriamas jo dydžio ir svorio augimui.
Antrojo trimestro metu gali pasireikšti:
- Mieguistumas, kuris vėliau gali pereiti į energijos stoką.
- Nemalonios išskyros iš makšties, galinčios signalizuoti apie grybelinę infekciją.
- Kūno pokyčiai: pradeda matytis pilvelis, matuojama pilvo apimtis ir moters svoris.
- Vaisiaus judesiai. Iš pradžių jie gali priminti kylančius dujų burbuliukus, vėliau tampa aiškiais spyriais. Judėjimas yra labai svarbus vaisiaus smegenų raidai.
Antrojo trimestro pabaigoje (18-22 savaitę) atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu matuojamas vaikelio dydis, vertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė ir vidaus organai.
Būtini tyrimai antrojo trimestro metu:
- Bendras kraujo tyrimas.
- Bendras šlapimo tyrimas.
- Gliukozės toleravimo mėginys (GTM) (atliekamas 24-28 savaitę).
- II nėštumo trimestro (14-22 sav.) rizikos vertinimas (Dauno, Edwardo sindromų, nervinio vamzdelio pažeidimo rizika).
- Rh antikūnų nustatymas (kartojamas 27-28 sav.).
Šiuo laikotarpiu svarbu stebėti svorio prieaugį, nes lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Idealiu atveju svorio prieaugis per visą nėštumą turėtų būti apie 13-15 kilogramų.
Trečiasis nėštumo trimestras (nuo 29 iki 40 savaitės)
Trečiasis trimestras - tai laikas, kai vaisius bręsta ir ruošiasi gimti. Gyvenimas gimdoje tęsiasi, vaisius jau aktyviai juda, gali atsimerkti ir mirkčioti. Dauguma moterų šiuo laikotarpiu jaučiasi gerai, tačiau gali pasireikšti specifiniai negalavimai.
Trečiojo trimestro metu gali varginti:
- Padidėjęs skrandžio rūgštingumas dėl vaisiaus spaudimo į skrandį.
- Skausmas nugaros ar pilvo srityje, ypač jei anksčiau buvo nugaros problemų.
- Sunkumas judėti, nes vaisius vis dažniau apsistato galvute žemyn, ruošdamasis gimti.
- Nuo 36-os savaitės vizitai pas gydytoją tampa dažnesni (kas savaitę), tai suteikia papildomo saugumo jausmą.
Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarsinį tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė. Vaisiaus kūnas vis dar lieknas, tačiau per paskutines keturias savaites oda pastorėja, įgydamas naujagimio išvaizdą. Svoris nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, vaisius gali žagsėti, ką motina pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve.
Būtini tyrimai trečiojo trimestro metu:
- Bendras kraujo tyrimas.
- Bendras šlapimo tyrimas.
- RPR, TPHA (sifilio tyrimai, kartojami 29-40 sav.).
- ŽIV tyrimas (kartojamas 29-40 sav.).
- B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS) pasėlis (35-37 nėštumo savaitę).
- Kardiotokografija (vaisiaus širdies tonų registravimas) atliekama kiekvieno vizito metu nuo 26 savaitės.
- Vaisiaus judesių skaičiavimas rekomenduojamas nuo 34-36 savaitės.
Jei moteris turi Rh(-) kraujo grupę, o partneris Rh(+), Rh antikūnų nustatymas kartojamas 27-28 savaitę. Jei pirmasis tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, kad motina gamina antikūnius prieš Rh(+) vaisių, o tai gali pakenkti vaisiaus eritrocitams.
Pavojingos nėštumo būklės ir kada kreiptis į gydytoją:
- Kraujavimas nėštumo pradžioje (iki 14 savaitės) - būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Bet kokios kraujingos išskyros antro-trečio nėštumo trimestro metu (nuo 14 savaitės) - priežastis nedelsiant vykti į gydymo įstaigą.
- Staigus kraujospūdžio padidėjimas, galvos skausmas, tinimai (ypač veido ir rankų) - gali signalizuoti apie preeklampsiją, kuri yra pavojinga būklė.
- Skausmas duobutės, skrandžio ar kepenų srityje, pykinimas, vėmimas - taip pat gali būti preeklampsijos požymiai.
- Nereguliarūs gimdos susitraukimai, sukeliantys maudimą pilvo apačioje ar strėnose, kurie nepraeina po poilsio - reikia informuoti gydytoją.
- Staigus vaisiaus judesių sumažėjimas ar dingimas.
- Žali, geltoni ar rudi vaisiaus vandenys.
- Niežulys, ypač naktį, gali signalizuoti apie intrahepatinę nėščiųjų cholestazę (kepenų liga).
Infekcijos ir laboratoriniai tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas tampa jautresnis įvairioms infekcijoms, kurios gali kelti pavojų vaisiui. Todėl svarbu atlikti profilaktinius tyrimus ir, esant reikalui, gydytis.
Pavojingos infekcijos nėštumo metu:
- Toksoplazmozė: I trimestre susirgus, gali sukelti vaisiaus apsigimimą, persileidimą, augimo sulėtėjimą. Didelė vaisiaus užkrėtimo rizika III trimestre. Diagnozuojama atliekant specifinių antikūnų tyrimus (IgM ir IgG).
- Raudonukė: Pavojinga dėl stipraus teratogeninio poveikio, gali sukelti vaisiaus apsigimimus. Vaisiaus užsikrėtimo rizika didžiausia pirmuosius 3 nėštumo mėnesius.
- Citomegalo virusas (CMV): Paplitęs virusas, dažnai besimptomis. Vaisiaus užkrėtimo rizika didesnė pirminės infekcijos atveju. Gali sukelti vaisiaus vystymosi sutrikimus.
- Hepatitas B: Virusas gali būti perduotas vaisiui gimdymo metu. Naujagimiai dažnai suserga lėtiniu hepatitu.
- Gonorėja ir Chlamidiozė: Lytiškai plintančios infekcijos, kurios gali sukelti moters susirgimus ir komplikacijas vaisiui.
- B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS): Pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito priežastis.
- Ureaplasma urealyticum, Mycoplasma hominis/genitalium: Bakterinės kilmės infekcijos, kurios gali sukelti uždegimus.
- Sifilis: Lytiškai plintanti liga, itin pavojinga vaisiui, gali sukelti įgimtą sifilį.
- ŽIV: Virusas pažeidžia imuninę sistemą, todėl organizmas tampa jautresnis kitoms infekcijoms.
Rekomenduojami laboratoriniai tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas: Padeda identifikuoti uždegimus, mažakraujystę.
- Bendras šlapimo tyrimas: Įvertina inkstų, šlapimo takų ir kitų organizmo sistemų būklę.
- Kraujo grupė ir Rh faktorius: Būtinas Rh nesuderinamumo atvejams nustatyti.
- Gliukozės tyrimas ir gliukozės toleravimo mėginys: Svarbūs diabeto diagnostikai.
- ENG (eritrocitų nusėdimo greitis): Padidėjęs ENG gali signalizuoti apie uždegimą ar anemiją.
- Makšties tepinėlis: Leidžia įvertinti makšties mikroflorą.
- PRISCA I arba II: Kraujo tyrimų kompleksas, vertinantis vaisiaus apsigimimų riziką.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai: Svarbūs tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai.
- RPR ir TPHA tyrimai sifilio diagnostikai.
- Tyrimas dėl ŽIV.
- Rh antikūnų nustatymas.
- Choriono gaurelių biopsija (CGB) arba amniocentezė: Atliekamos, kai padidėja chromosominių patologijų rizika.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad daugelis tyrimų rezultatų gali priklausyti nuo paruošimo jiems (nevalgius, nerūkius, nepatyrus streso). Jei vartojate vaistus, informuokite apie tai gydytoją, nes kai kurie vaistai gali iškreipti kraujo tyrimų rezultatus.
Kokie prenataliniai tyrimai atliekami viso nėštumo metu?
Visos nėštumo savaitės yra kupinos virsmo ir pokyčių. Nors kartais gali varginti nemalonūs pojūčiai, svarbu nepamiršti, kad nėštumas yra normali fiziologinė būsena. Gera medicinos priežiūra, savalaikiai atliekami tyrimai ir budrumas yra svarbiausi veiksniai, siekiant susilaukti sveiko kūdikio.
