Vasarą dviračiai, paspirtukai, riedlentės ir riedučiai vilioja vaikus lauke praleisti kone visą dieną. Šiuo aktyviu laikotarpiu dažniau prireikia pleistrų, tvarsčių, antiseptikų, tepalų bei gelių sumušimams gydyti, taip pat vaistų nuo skausmo. Svarbu žinoti, ką daryti vaikui patyrus vieną ar kitą traumą, nes net ir nesunkus sužalojimas, tinkamai nepadėjus, gali sukelti uždegimą ar kraujo užkrėtimą.

Žaizdos ir nubrodymai: pirmoji pagalba

Dažnai iš lauko vaikas grįžta nubrozdintomis ir žaizdotomis rankomis ar kojomis. Kuo žaizda gilesnė, tuo pavojingiau, tačiau net ir į negilią žaizdą lengvai patenka infekcija. Žaizdą užteršia nešvarumai nuo aplinkos, todėl pirmiausia ją reikia tinkamai išvalyti ir apsaugoti nuo užkrėtimo.

Pirmiausia žaizdą nuplaukite šiltu švariu tekančiu vandeniu su muilu. Lauke tinkamas ir vanduo iš butelio. Švarią žaizdą dezinfekuokite antiseptiku, kuris sunaikins užkrėtimą sukeliančius mikroorganizmus. Vandenilio peroksidas tinka tik labai negilioms, silpnai kraujuojančioms žaizdoms, nes jis išplauna ir kraujavimą stabdančius krešulius. Dezinfekavę žaizdą, ją apsaugokite steriliu tvarsčiu.

Raumenų traumos ir sumušimai

Mažieji neaktyvūs nebūna ir dažnai susižaloja raumenis ar patiria sumušimus. Tokiu atveju skauda, sunku vaikščioti ir gali tekti atidėti pramogas lauke. Pasitempus raumenis ar susimušus, skaudama vieta pirmiausia šaldoma. Šaltis sumažina skausmą, tinimą ir uždegimą. Tinka ir maisto produktai iš šaldiklio, suvynioti į rankšluostį, ar šaltame vandenyje sudrėkintas rankšluostis.

Skausmą numalšins ir uždegimą sumažins geriamieji vaistai, kurių veiklioji medžiaga, pavyzdžiui, ibuprofenas. Greičiau nuslopinti skausmą ir uždegimą, atsikurti pažeistiems audiniams padeda geliai ir tepalai. Tokiu preparatu pateptą vietą pridenkite nuo saulės, nes ten oda jautresnė.

Galvos traumos

Mėlynė pargriuvus - nebaisi bėda, kur kas pavojingiau susimušti galvą. Krentant iš didesnio aukščio galima patirti sunkią galvos traumą, pavyzdžiui, smegenų sukrėtimą. Nestipriai stukteltą galvą gali užtekti pašaldyti - nuslopinsite tinimą.

Netekusį sąmonės žmogų reikia gaivinti. Jeigu jis vemia, nepalikite gulėti ant nugaros - paverskite ant šono. Esant atvirai kraujuojančiai žaizdai, kraujavimą stabdykite spausdami žaizdą švariu audeklu. Įtarus kaukolės lūžį, žaizdos nelieskite ir laukite medikų. Patyrus galvos traumą neretai pažeidžiamas ir stuburas.

Ausų uždegimas (otitas)

Ausų uždegimas, arba kitaip otitas, yra ausies infekcija. Jis gali kilti bet kurioje iš ausies dalių, tačiau dažniausiai pažeidžia vidurinę ausį. Vidurinės ausies uždegimu gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai jis pasireiškia kūdikiams ir mažiems vaikams (nuo 6 mėn. iki 3 metų), nes jų ausies trimitas, jungiantis vidurinę ausį ir nosiaryklę, yra iki galo nesusiformavęs. Dėl to bakterijos į vidurinę ausį patenka lengviau ir turi palankesnes sąlygas daugintis.

Dažniausia ausų uždegimo priežastis - kvėpavimo takų infekcijos ir peršalimo ligos. Infekcijos priežastimi gali būti maudynių metu į ausis patekęs vanduo, horizontalioje padėtyje gulinčio kūdikio maitinimas, alergijos, sinusitas, išvešėję adenoidai, čiulptuko naudojimas ir pasyvus rūkymas.

Kaip sumažinti ausų uždegimo riziką?

• Venkite kontaktų su sergančiais vaikais, taip sumažinsite peršalimo ligų riziką.
• Jei maitinate kūdikį iš buteliuko, laikykite jį pusiau gulomis (ne mažiau nei 45° kampu) ar vertikalioje padėtyje, o ne gulintį.
• Maitinimas krūtimi iki 6 mėn. mažina ausų uždegimo riziką, o čiulptuko naudojimas - atvirkščiai.

Ausų uždegimo požymiai

• Vaiko peršalimas ar neseniai persirgtas peršalimas.
• Vaiko sloga.
• Staigus irklumas, neramumas.
• Sutrikęs miegas, vaikas dažniau nubunda naktį.
• Ausų skausmas, sutrikusi klausa (vaikas prasčiau reaguoja į garsus).
• Karščiavimas.
• Paraudęs, išsipūtęs ausų būgnelis.
• Išskyros iš ausies (pūlingos ar kraujingos gali reikšti, kad trūko ausies būgnelis - tai nėra pavojinga, skausmas atlėgsta, o būgnelis paprastai sugyja savaime).

SVARBU: jei iš ausies ima tekėti išskyros, į ausį negalima nieko lašinti.

Pirmosios pagalbos priemonės ir gydymas

Dažniausiai kaip pirmąją pagalbą nuo ausų uždegimo gydytojai skiria vaistus uždegimui bei karščiavimui mažinti - ibuprofeną arba paracetamolį. Gali būti, kad gydytojas patars 3 paras stebėti situaciją - paprastai per tokį laiką uždegimas praeina savaime be jokio gydymo.

Jei infekcija rimta, gali tekti atlikti būgnelio prapjovimą (miringotomiją) arba gydyti antibiotikais. Be pačios infekcijos gydymo, patariama ant ausies dėti šiltus kompresus, gydytojas taip pat gali paskirti skausmą malšinančių vaistų ir ausų lašų, vaistažolių ekstraktus ar aliejukus.

Karščiavimas: suprasti ir valdyti

Karščiavimas yra kūno temperatūros pakilimas aukščiau normos, rodantis, kad organizme vyksta uždegiminis procesas ir tai yra vienas iš imuninių atsakų į infekciją. Karščiavimas nėra liga, o tik jos simptomas.

Mes karščiuojame todėl, kad suveikia mūsų termoreguliacijos centras, esantis galvos smegenyse, pagumburyje. Kylant temperatūrai, didėja šilumos gamyba, pagreitėja medžiagų apykaita, jaučiame, kad greitėja pulsas, imame greičiau kvėpuoti, atsiranda drebulys. Karščiuojant sumažėja šilumos atidavimas per odą, susitraukia kraujagyslės.

Karščiavimo nauda ir žala

• Nauda: normali organizmo reakcija į uždegiminį procesą, parodo, kad vaikas serga. Aukštesnė temperatūra (38°C ir daugiau) sudaro prastesnes sąlygas tarpti bakterijoms ir virusams.
• Žala: sukelia stresą tėvams, vaikams - diskomfortą. Karščiuojantis vaikas jaučiasi blogai, jam gali skaudėti galvą, laužyti kaulus. Pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka, daugiau sunaudojama deguonies, tai gali pabloginti lėtinėmis plaučių ir širdies ligomis sergančių vaikų būklę. Karščiuojantys vaikai netenka daugiau skysčių, todėl kyla dehidratacijos pavojus.

Kokia temperatūra - jau ne normali?

Temperatūra nuo 35°C iki 37,2°C (arba 37,5°C) matuojant pažastyje laikoma normalia. Vaikams iki trijų mėnesių šerdinė kūno temperatūra normalia laikoma iki 38°C, nuo 3 mėn. iki 36 mėn. - iki 38,1°C, o vyresniems nei 36 mėn. - net iki 38,4°C.

Dažniausiai karščiavimo priežastis yra virusinės infekcijos, tačiau kartais tai gali būti ir pavojingos bakterinės infekcijos simptomas (pvz., sepsis, meningitas, plaučių uždegimas, šlapimo takų infekcija ir kt.).

Trikampio ir šviesoforo metodai

Jeigu vaikas sukarščiavo, namuose pirmiausia turite įvertinti vaiko būklę pagal vertinimo trikampį - įvertinkite vaiko išvaizdą, sąmonę, kvėpavimą ir kraujotaką.

Jei pastebėjote bent vieną normas neatitinkantį požymį, reikia susirūpinti ir pasitarti su gydytoju. Kilus įtarimų, rekomenduojama patikrinti vaiko sveikatą pagal šviesoforo metodiką, kuri padeda nustatyti požymius, galinčius signalizuoti sunkią ligą.

Pagal šviesoforo sistemą įvertinus vaiko odos spalvą, aktyvumą, kvėpavimą, kraujotaką, dehidratacijos ir kitus požymius, lengviau suprasti, kada reiktų sunerimti ir kreiptis į gydytoją.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Namie, jei vaiko odos, lūpų ir liežuvio spalva normali; vaikas normaliai reaguoja į aplinką, verkia ar būdrauja kaip įprastai; kvėpavimas normalus; normali ir kraujotaka, nėra dehidratacijos požymių.
• Susisiekite su gydytoju per artimiausias 12 valandų, jei vaiko oda pablyškusi; vaikas nenormaliai reaguoja į aplinką, yra dirglus ar vangus; padidėjęs kvėpavimo sistemos darbas; padažnėjęs pulsas, sausos gleivinės, sumažėjęs šlapinimasis; 0-3 mėn. kūdikio temperatūra didesnė nei 37,5°C, 3-6 mėn. - didesnė nei 38°C, jei vaikas karščiuoja ilgiau nei 5 dienas, taip pat - jei pastebimas galūnės ar sąnario tinimas, skausmas.
• Skubiai kvieskite greitosios medicinos pagalbą, jei vaikas akivaizdžiai išblyškęs ar pamėlęs; nereaguoja į aplinką, tik į skausmą; girdite dejuojantį kvėpavimą; ryškūs dehidratacijos požymiai; 0-3 mėn. kūdikio temperatūra siekia daugiau nei 38°C, 3-6 mėn. - daugiau nei 39°C, bet kokios amžiaus vaikui - daugiau nei 40°C; pastebite išsipūtusį momenėlį, traukulius, sustingusius sprando raumenis.

Kaip sumažinti karščiavimą?

Kai vaiko karščiavimas nėra labai aukštas ir bendra jo būklė yra nebloga, svarbu užtikrinti ramybę ir pakankamą skysčių kiekį. Skysčiai padeda organizmui „plauti“ save ir greičiau pasveikti.

Kūdikiams ir vaikams naudojami karščiavimą mažinantys vaistai yra du - paracetamolis ir ibuprofenas. Paracetamolį galima duoti nuo gimimo, ibuprofeną - nuo 3 mėnesių.

Vaistus rekomenduojama sugirdyti, kai vaiko kūno temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C laipsniai arba jei vaikas labai blogai jaučiasi su 38°C laipsnių temperatūra.

Dažnos tėvų klaidos gydant karščiavimą:

• Laiko normalia temperatūrą (pvz., 37,1°C) karščiavimu.
• Skiria vaistus nuo karščiavimo per greitai.
• Skiria vaikams netinkamus vaistus (aspiriną, analginą ir kt.).
• Netinkamai vaistus dozuoja.
• Neišlaiko intervalų tarp vaisto skyrimo.
• Naudoja pasenusius vaistus.
• Nepakankamai duoda skysčių.
• Kambaryje per karšta arba vaikas per daug aprengtas.
• Nestebi vaiko būklės kitimo.

tags: #ka #padovanoti #2 #metu #vaikui

• Kaip išsirinkti kūdikio lovytę
• Vaikų atostogų idėjos
• Iššūkiai darželyje Panevėžyje
• Ar verta pirkti naudotus daiktus kūdikiui?
• Kada informuoti apie nėštumą darbe