Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žindymas yra toks natūralus procesas, kad viskas turi vykti be pastangų. Alkanas kūdikis instinktyviai ieško mamos krūties, o suradęs lygiai taip pat instinktyviai ją apžioja ir traukia pieną. Tačiau nėra taip paprasta, daugelis mamų, ypač susilaukusių pirmojo vaikelio, susiduria su sunkumais ir net iššūkiais, kol išmoksta žindyti taip, kad gerai jaustųsi pačios, o kūdikis būtų sotus ir patenkintas. Būna ir nevilties, ir ašarų, dažnai pritrūksta kantrybės ir žinių.
Moters organizmas ruošiasi gaminti pieną dar tuomet, kai ji pati vystosi savo mamos gimdoje. Krūtų užuomazgos išsivysto labai anksti - vos 5-ąją nėštumo savaitę - ir tai tik dar kartą įrodo, koks svarbus žindymas žmonijos istorijoje. Po gimimo vykstantys krūtų pokyčiai nulemti kintančios hormonų pusiausvyros. Paauglystėje krūtys padidėja, susiformuoja pieno latakėliai. Nėštumo metu krūtys didėja dar kartą, latakėliai šakojasi kaip medžio šakelės, išsivysto alveolės, ląstelės bręsta ir jau antrąjį nėštumo trimestrą moteris yra visiškai pasiruošusi išmaitinti gimsiantį kūdikį. Pirmųjų priešpienio lašų pasigamina dar gerokai iki gimdymo, tačiau ne kiekviena nėščioji tai pastebi.
Statistika byloja, kad net 97 proc. motinų geba vien tik krūtimi išmaitinti kūdikį apie 6 mėnesius, kai jis maitinamas pagal jo poreikius, gerai pridedamas prie krūties, o pieno susidarymas ir išsiskyrimas yra nestabdomas. Nustatyta, kad pieno neturi tik 1-2 iš 10 tūkst. motinų. Didžioji dauguma moterų sugeba vien tik krūtimi išmaitinti kūdikį apie 6 mėnesius, kai jis maitinamas pagal jo poreikius, gerai pridedamas prie krūties, o pieno susidarymas ir išsiskyrimas yra nestabdomas.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) visose šalyse rekomenduoja pirmus šešis gyvenimo mėnesius kūdikius tik žindyti. Taip pat PSO patvirtinta žindymo nauda:
- Naujagimiui/kūdikiui: vaikai, iki 6 mėn. maitinti motinos pienu, du kartus rečiau serga vėžiu vaikystėje; kūdikiai, negavę motinos pieno, 14,2 karto dažniau miršta nuo viduriavimo; vaikai, kurie iki 2 mėn. maitinti tik mišiniais, du kartus dažniau serga diabetu; nemaitintus motinos pienu kūdikius tris kartus dažniau ištinka staigios mirties sindromas; iki 6 mėn. amžiaus maitinti motinos pienu kūdikiai penkis kartus rečiau serga šlapimo takų infekcijomis; kuo ilgiau kūdikiai maitinami krūtimi, tuo rečiau būna netaisyklingas sukandimas; nežindyti vaikai tris kartus dažniau serga akių sausme (kseroftalmija). Žindomų kūdikių rega yra geresnė už maitinamų pieno mišiniais; pasaulyje apie 80 proc. 3 mėn. amžiaus žindytų kūdikių ir tik 43 proc. mišiniais maitintų kūdikių yra normalaus svorio; žindyti vaikai, būdami vyresnio amžiaus, yra rečiau nutukę; žindyti kūdikiai 3,6 karto rečiau miršta nuo ūmios kvėpavimo takų infekcijos; krūtimi maitinti vaikai du kartus rečiau serga ausų uždegimais; žindytiems vaikams rečiau atsiranda dantų ėduonis; žindytiems vaikams mažesnė alergijos atsiradimo rizika; ilgiau žindytų vaikų dažniau būna aukštesnis intelektas.
- Mamai: po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, yra mažesnė kraujavimo rizika, jų organizmas po gimdymo greičiau atsistato; žindymas sumažina tikimybę sirgti kiaušidžių, krūties vėžiu; vyresnėms nei 65 metų amžiaus moterims, maitinusioms krūtimi, du kartus rečiau išretėja kaulai. Jei moteris žindė kūdikį iki 9 mėn., kaulų išretėjimo tikimybė sumažėja net 75 proc.; LAM - laktacijos amenorėjos metodas (amenorėja - t.y. mėnesinių nebuvimas), tinkamai taikomas pirmus šešis mėnesius, yra patikima kontracepcijos priemonė.
Kiekvienos motinos pienas - savitas ir geriausiai tinka tik jos mažyliui: jis yra biologiškai specifinis ir jo sudėtis kinta priklausomai nuo mažylio poreikių.
Tinkamos žindymo padėtys
Žindymo padėtys gali būti labai įvairios, patartina išbandyti bent keletą, norint suprasti, kuri patogiausia būtent jums ir jūsų kūdikiui, nes jokių taisyklių čia nėra.
Klasikinė "lopšio" padėtis
Viena iš klasikinių žindymo padėčių vadinama lopšio, kai kūdikis laikomas glėbyje. Mama turi atsisėsti, kūdikį pasiimti į glėbį, pasiguldyti ant sulenktos rankos taip, kad vaikelio galvytė atsidurtų maždaug ties alkūnės linkiu, tos pačios rankos delnu kūdikį dar reikia prilaikyti per nugarą. Kita ranka mažyliui paduodama krūtis.
Padėtis "po pažastimi" arba "iš šono"
Kita dažnai naudojama poza vadinama po pažastimi arba iš šono. Jai prireiks vienos didesnės ar kelių mažesnių pagalvėlių. Mama atsisėda vertikaliai, o kūdikis guldomas pilvuku į mamos šoną, prilaikomas pagalvėlių, mamos alkūnės, dilbio ir riešo. Galvą ji prilaiko plaštaka ir pirštais. Galima guldyti kūdikį ir labiau ant nugaros, kad krūtį jis apžiotų iš apačios.
Žindymas atsigulus ant šono
Žindyti galima ir atsigulus ant šono, ant lovos ar platesnės sofos. Mama atsigula ant šono, pasiremia viena ranka, o kita laiko krūtį ar apglėbia kūdikį. Jis prie mamos šono turi būti prisiglaudęs pilvuku, nosis atsidurti ties speneliu. Galima atvirkštinė žindymo atsigulus ant šono poza, kai kūdikis guldomas iš šono taip, kad kojytės būtų nukreiptos priešinga kryptimi nuo mamos kūno.
Žindymas atsigulus ant nugaros
Kai kurioms mamoms patogiausia žindyti gulint ant nugaros. Tokiu atveju atsigulama atsirėmus į pagalves, minkštą lovos atkaltę, arba atsisėdama pusiau gulomis. Mažylis guldomas ant mamos pilvo tiesiai arba įstrižai. Krūtis prilaikoma rankomis ir paduodama vaikeliui.
Kaip kūdikis turėtų būti priglaustas prie krūties?
Atkreipkite dėmesį, kad kūdikis žindymo metu turi būti prisiglaudęs prie mamos taip, kad jam nereikėtų pasukti galvos. Pridėjus jį prie krūties, nosis ir spenelis turi būti viename lygyje, galva truputį atlošta atgal. Įsitikinkite, kad mažylis kvėpuoja lengvai, burna plačiai atverta, lūpos, ypač apatinė, išversta į išorę. Mažylis iš pradžių čiulpia trumpais greitais judesiais, o šiek tiek pasisotinęs lėtai ir giliai. Tam jis naudoja liežuvį ir apatinį žanduką, todėl raumenys aplink ausytes gali judėti, skruostukai būna išsipūtę, girdisi ryjamų gurkšnių garsas. Valgymui tęsiantis pauzės tarp čiulpimų ilgėja.
Reikia stebėti, ar vaikas nevalgo per greitai, negiliai žįsdamas, ar nesigirdi pliaukšėjimo arba spragsėjimo garsai.
Neteisingo pridėjimo prie krūties požymiai
Neteisingo pridėjimo prie krūties požymiai gali būti šie: kūdikis čiulpia vien tik spenelį suėmęs lūpomis, dantenomis. Lūpos ir dantenos spaudžia spenelį, o ne areolę. Burna nėra plačiai išžiota, lūpos beveik susiglaudžia. Daugiau krūties pigmentinio laukelio matyti apačioje nei viršuje.
Ką daryti, jei pienas teka per stipriai?
Kūdikiui žįsti gali būti sunkiau, jei pienas teka pernelyg stipriai, tokiu atveju jo šiek tiek reikėtų nuspausti rankomis arba leisti savaime nutekėti. Arba parinkti kitą žindymo padėtį. Pavyzdžiui, pasiguldžius kūdikį ant pilvo.
Dažnas žindymas ir pieno gamyba
Mamos dažnai nerimauja, kaip dažnai reikia žindyti kūdikį, kaip ilgai jis turi žįsti, kad būtų sotus? Reikia žinoti, kad žindant pirmomis dienomis po gimdymo užtenka kelių lašų priešpienio, nes naujagimio skrandis yra labai mažas, o priešpienis kaloringesnis ir sotesnis nei mamos pienas. Kad naujagimis būtų sotus, žindyti reikia ne rečiau kaip kas 2-3 val. dieną ir kas 3-4 val. Sveikas naujagimis per parą žinda ne mažiau kaip 8-12 kartų.
Laikantis šių rekomendacijų, pieno gamyba kasdien didėja. Bandant prailginti tarpus tarp maitinimų, nukenčia pieno gamyba.
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad žindyti reikia taip dažnai ir taip ilgai, kiek to nori kūdikis. Jeigu naujagimis - didelis miegaliukas, jį pirmomis savaitėmis, kol jis tik mokosi žįsti, o mamos krūtys mokosi gaminti pieną, reikėtų žadinti, jei praėjus daugiau nei 3 val. po ankstesnio žindymo neprabunda pats. Žindyti reikėtų tol, kol mažylis pats paleis krūtį. Tai įvyksta maždaug po 20-40 min.
Jeigu vaikutis vis dėlto labai neramus, pavalgęs neatrodo sotus ir laimingas, vėl ieško krūties ir nemiega, būtina kreiptis konsultacijos į žindymo konsultantę.
Žindymo patarimai: kaip žindyti naujagimį | Enfamil
Pieno gamybos reguliavimas
Kai kurios mamos klaidingai įsivaizduoja, kad pieno gaminasi pakankamai tik tuo atveju, jei krūtys labai pilnos. Tačiau tai būdinga pirmosiomis žindymo savaitėms, kai organizmas dar tik taikosi prie kūdikio poreikių. Pieno gamybai susireguliavus, tai yra krūtims pradėjus gaminti tiek, kiek kūdikis suvalgo, jos būna gan minkštos, kartais net atrodo tuščios.
Pieno gali sumažėti ir žindant daromų klaidų. Pavyzdžiui, neištuštinant ir nestimuliuojant krūtų organizmas reaguoja ir pieno gamina mažiau. Tai natūralūs procesas, įvykstantis vaikeliui paaugus, kuomet jis žindomas vis rečiau, o mamos pieno jam reikia vis mažiau.
Traukti pieną ar pieno mišinį iš buteliuko lengviau, be to, valgant iš buteliuko ir krūties kūdikio burnytė, liežuvis ir žandikaulis juda šiek tiek kitaip. Todėl prie buteliuko įpratusiam kūdikiui sunku tinkamai paimti ir ištuštinti krūtį. Tai ir lemia pieno sumažėjimą.
Ką daryti, kai kūdikis žįsdamas blaškosi?
Ką daryti, kai paūgėjęs kūdikis žįsdamas blaškosi? Kai kurie jų pasukdami galvą nepaleidžia ir traumuoja spenelį. Pajutus tai mama gali švelniai įkišti švarų mažąjį pirštą į burnytės kamputį, ir spenelis išsilaisvins. Kūdikis mažiau blaškysis, jei žindysite prietemoje arba kambaryje, kuriame nėra kitų žmonių, triukšmo.
Kūdikis atsisako krūties
Kaip išspręsti situaciją, kai kūdikis, iki tol puikiai žindęs, staiga atsisako krūties? Kai mažylis krūties neima, verkia, sukasi nuo jos, reikėtų pirmiausia jį nuraminti - panešioti, pakalbinti, priglausti ir pasūpuoti, o krūtį vėl siūlyti tik tada, kai jis ramus. Geriausia - ką tik prabudusiam ar mieguistam.
Kūdikio mitybos pokyčiai
Augančio kūdikio poreikiai keičiasi. Normalu, kai jis vieną kartą suvalgo daugiau, kitą kartą mažiau arba krūties prašo įvairiu dažnumu, kitaip tariant, keičiasi laiko tarpas tarp žindymų. Bendra taisyklė - krūtis nesiūloma, kai jos neprašo. Kai kurie kūdikiai gali norėti žįsti tiesiog dėl nusiraminimo, ne tik norėdami pavalgyti.
Priešpienis, pereinamasis ir brandusis pienas
Priešpienis (1-2 dienos): Pirmosiomis dienomis kūdikio maistas yra priešpienis, kuris paprastai pradeda gamintis dar nėštumo metu. Priešpienio pirmą parą pasigamina labai mažai (vos 1-2 arbatiniai šaukšteliai kiekvieno maitinimo metu), tačiau tai yra pakankamas maisto kiekis naujagimiui, turinčiam vos vyšnios dydžio skranduką. Tirštas geltonas priešpienis, kurį naujagimis gauna pirmosiomis savo gyvenimo dienomis, yra itin vertingas. Be baltymų ir vitaminų, kurie puikiai tinka jo dar „nepatyrusiai“ virškinimo organų sistemai, šiame priešpienyje yra daug kūdikį nuo ligų saugančių imuninės sistemos medžiagų. Be to, ką tik gimęs naujagimis būna pasirengęs gauti kiek mažiau maisto. Taigi paprastai papildomai maitinti nereikia.
Pereinamasis pienas (3-14 diena po gimdymo): Šiomis dienomis priešpienį ima keisti pereinamasis pienas (priešpienio ir brandaus pieno mišinys), kinta jo spalva iš gelsvos į vis baltesnę. Pieno gaminasi vis daugiau: kūdikio skrandukas trečią gyvenimo parą jau yra maždaug graikiško riešuto dydžio ir vienu metu kūdikis suvalgo apie 25 ml pieno vieno maitinimo metu. Trečią - ketvirtą parą moteris pajaučia, jog krūtys pasidaro šiltos, pilnos, kartais jos darosi kietos ir sunkios. Taip pradeda gamintis pereinamasis pienas, kurį dešimtą parą pakeičia subrendęs pienas.
Brandusis pienas (nuo 10-14 dienos po gimdymo): Praėjus 10-14 dienų nuo naujagimio gimimo, pereinamąjį pieną pakeis brandusis pienas. Dabar jis šviesesnis, baltas ar net melsvas. Svarbu paminėti, kad žindant pieno sudėtis kinta: kūdikį vos priglaudus prie krūties teka skystas, liesesnis pienas, skirtas numalšinti troškulį, jį palaipsniui keičia riebesnis, sotesnis pienas. Svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik „atsigertų“, o gautų ir riebesnio pieno.
Ar kūdikis gauna pakankamai pieno?
Kūdikio svoris. Pirmosiomis dienomis žindomi naujagimiai netenka apie 7-10% gimimo metu buvusio svorio - tai yra visiškai normalu ir tai nėra ženklas, kad jam trūksta pieno. Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai. Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka.
Augimo šuoliai. Apytiksliai antros savaitės pabaigoje galite tikėtis pirmojo augimo šuolio, kurio metu mažylio apetitas išauga.
Kada pirmą kartą žindyti?
Geriausia, kai naujagimis pirmą kartą pamaitinamas krūtimi dar gimdykloje. Mat pirmąjį pusvalandį po gimimo įgimtas naujagimio žindymo refleksas būna itin stiprus. Ankstyvas naujagimio maitinimas krūtimi skatina pieno gaminimąsi, be to, taip didėja tikimybė, kad trečiąją-ketvirtąją parą po gimdymo normalizuosis pieno gamybos ritmas.
Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai dažnai teigia, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš karto. O sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės nei gulimos.
Kada kreiptis pagalbos?
Jeigu jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos. Jeigu vis dėlto pirmasis bandymas nepavyksta, nesijaudinkite, o tiesiog pabūkite su kūdikiu. Ne visi vaikai žindymu susidomi iškart - kartais jiems įdomiau stebėti naują aplinką, o kartais jie yra tiesiog pernelyg pavargę po gimimo. Neretai po tariamomis „miego problemomis“ slepiasi žindymo nesklandumai: galbūt vaikutis per retai ir per trumpai žindomas, negali efektyviai ištuštinti krūties, galbūt per dažnai keičiamos krūtys. Žindymų retinimas, čiulptukas, „mokymas užmigti“ problemos neišsprendžia - galiausiai tokie bandymai pasibaigia nesėkme žindant.
Parengė dr. Audronė Mulevičienė - vaikų ligų gydytoja, sertifikuota žindymo konsultantė (IBCLC), turinti daugiau nei 7 metų darbo patirtį.
