Jurgita Kasperavičiūtė - tai vardas, kuris šiuolaikinėje Lietuvos kultūrinėje erdvėje asocijuojasi su įvairiapusiška menine veikla. Nors jos gyvenimo metai nėra plačiai dokumentuoti viešai, svarbu atsigręžti į jos kūrybinį palikimą ir tai, ką ji davė visuomenei.
Kongreso svarba ir pasiekimai
Kiek šie tikslai buvo iš tikro pasiekti, skaitytojas gali pats spręsti iš kongreso visos eigos. Be abejo, buvo užsimota daugiau, negu pasiekta. Labiausiai į akis krinta, kad labai nedaug tepasisekė už savo lietuviškosios šeimos ribų "viso pasaulio žmones" pasiekti. Nė pačiose JAV didesnio atgarsio nesulaukta. Atidaryme dalyvavo vyskupai V. Brizgys ir Pr. Brazys, Lietuvos atstovas Vašingtone J. Kajeckas, gen. konsulas dr. P. Daužvardis, Vliko pirm. V. Sidzikauskas, vienuolijų provincijolai - pranciškonų T. L. Andriekus (jis atstovavo kongrese ir mūsų žurnalui), jėzuitų T. Br. Markaitis, marijonų T. V. Rimšelis, PLB pirm. J. Savo sukurtą kongreso maldą sukalbėjo kun. V. Damijonaitis (iš Vokietijos), sutelkdamas šioj maldoj visų dalyvių lietuviškuosius nusiteikimus bei nusistatymus.
"Dėkojame Tau, kad savo Apvaizdoj skyrei mus būti lietuvių tautos vaikais. Nelaikom savęs vertesniais už kitus žmones, tačiau šios Tavo dovanos nenorim keisti į jokią kitą ... Mums, Viešpatie, yra tačiau skaudu, kad viso pasaulio lietuvių jaunimas negali susirinkti savo tėvynėje, nes ji sukaustyta nelaisvės grandinėmis ... Mums yra skaudu ir tai, kad mes, laisvojo pasaulio lietuviai jaunuoliai, diena iš dienos matome, kaip retėja mūsų eilės. Mes matome, kaip daug iš lietuvių tėvų kilusių jaunuolių nebenori būti lietuviais, savanoriškai išsižada tėvų kalbos, papročių ir siekių... Mes prašome, kad gausiai išlietasis lietuvių jaunimo kraujas gimtoje žemėje ir ištrėmime taptų tautos atgimimo ir išlaisvinimo sėkla .. Mes prašome šviesos teisingai suprasti savo atsakomybę Lietuvai ir jėgų įvykdyti tuos uždavinius, kurie mums skirti... Mes ryžtamės būti ištikimi Lietuvos laisvės siekiui..."
Lietuvos laisvės kovotojai - partizanai buvo prisiminti susikaupimu. Užgesinus šviesas ir nušvietus tik Lietuvos trispalvę vėliavą, stud. D. Oficialius atidarymo žodžius tarė kongreso komiteto pirm. A. Zaparackas ir PLB pirm. J. Bačiū-nas. Lietuvos atstovas J. Vliko pirmininkas V. Sidzikauskas vertino kongresą kaip "naują kūrybinę jaunosios lietuviškos išeivijos apraišką".
Šv. Tėvo kongresui sveikinimą ir teikiamą palaiminimą perskaitė kun. K. Trimakas, S. Raštu sveikinimų buvo gauta per 100. Aišku, jiems kongrese skaityti nebuvo laiko. Kadangi kongresas buvo rengiamas ir remiamas visos lietuviškosios visuomenės, tai gal aplamai nebuvo daug prasmės patiems save sveikinti. Tačiau spaudoj ("Darbininke" 1966.VII. 17) buvo ir toks klausimas: "kur dingo prezidento Lyndon B. Johnson sveikinimas". Jei šis sveikinimas iš tikro buvo atėjęs (prieš kongresą ar po jo), būtų sunkiai atleidžiamas dalykas, kad jis nepasiekė viešumos. Atidaromojo posėdžio centrą sudarė poeto dr. Henriko Nagio paskaita "Jaunimo reikšmė tautoje ir išeivijoje". Pasibaigus posėdžiui, tą patį vakarą vyko dar Pasaulio Lietuvių Jaunimo Metų Miss Lithuania rinkimai - gintaro vainiką laimėjo Giedrė Galinytė (iš Bostono). Niekas neginčijo šio jai dėl lietuviško sąmoningumo tekusio vainiko. Tačiau nepasitvirtino viltis, kad ši kongreso programos dalis atvers galimybes susilaukti platesnio dėmesio amerikiečiuose.
Lietuvių jaunimo padėtis pasaulyje
Liepos 1 rytą antroji kongreso diena buvo pradėta evangelikų kun. A. Žilinsko (Kanada) sukurta malda, kurią perskaitė kun. A. Trakis (JAV). Toliau vyko iš įvairių kraštų pranešimai apie lietuvių jaunimą pasaulyje. Buvo numatyti pranešimai iš 17 kraštų trijuose žemynuose - Amerikoj, Australijoj ir Europoj. Posėdžiui vadovavo J. Gailiušytė su V. Tolimosios Australijos delegacija buvo gausiausia - 29 (vadovas R. Cibas). Pranešimą darė I. Didžytė. Australijos LB yra tiek stipri, kad galėjo sudėti 10.000 dol. atstovams atvykti. Lietuvių ten yra apie 10.000, studentų - apie 150. Veikia jaunimo organizacijos, tautinių šokių grupės, chorai.
Kaimyninei Naujajai Zelandijai atstovavo vienintelis delegatas ir to krašto LB pirmininkas V. Grigaliūnas. Pagal jo pranešimą, lietuviškoji veikla susilpnėjusi, nes lietuvių beliko 170. Tačiau nestokojama ryžties kovai už Lietuvą: tai liudija Jaunimo Peticijai surinkti 12.000 parašų. Antroji gausumu buvo Argentinos delegacija, suorganizuota ir vadovaujama kun. J. Margio, MIC. Iš Argentinos atvyko 26 asmens, visi gimę jau tame krašte, kai kurie ir iš ten gimusių tėvų. Pranešėjas H. Brazilijos jaunimo atvyko 6, vadovaujami R. Steponaitytės. Pranešėja A. Dirsytė priskaičiavo savo krašte lietuvių apie 30.000, jaunimo - 5000. Tačiau gyvesnė veikla tėra Sao Paulo kolonijoj. Veikia ateitininkai, Šv. Cecilijos choras, turįs ir tautinių šokių grupę. Kolumbijos atstovų atvyko 6 (ar 7?), kuriems vadovavo A. Dyrikis. Pranešėja I. šernaitė džiaugėsi, kad tenykščiai lietuviai jaunuoliai yra veiklūs ir savo tarpe neturi lietuviškųjų analfabetų - nemokančių lietuviškai skaityti ar rašyti. 1953 m. Uragvajaus lietuvių jaunimo atvyko 4. Jų vadovas A. Stanevičius informavo, kad tik apie 30 lietuvių jaunuolių lanko universitetus, nors šiaip lietuvių yra apie 4000. Dalį lietuvių yra patekę komunistų įtakon. Lietuviškoji veikla koncentruojasi Montevideo. Veikia tautinių šokių grupė. Venecuelos atstovų buvo 8. Pranešimą darė J. Klovaitė: iš apie 700 likusių lietuvių jaunimui priklauso apie 100. Iš Europos gausiausią delegaciją sudarė Vokietijos grupė - 16 asmenų, vadovaujamų kun. V. Damijonaičio. Pranešėjas A. Gyviausias lietuvybės židinys - Vasario 16 gimnazija, kuri kiek galint palaikytina. Veikia ateitininkai (leidžia ir laikraštį), skautai, evangelikai, Vasario 16 gimnazijos tautinių šokių grupė. Austrijos vienintelis atstovas R. Iš Belgijos atvyko 3 delegatai. Tačiau, pagal S. Olišauskaitės pranešimą, iš 3000 lietuvių ten dabar beliko vos apie 250. Aukštosiose mokyklose studijuoja vos keletas. Italijos dviejų atstovų vardu kalbėjęs J. Šulcas nurodė, kad ten pagrindiniai lietuvių jaunimo židiniai yra Romos šv. Kazimiero kolegija ir Castelnuovo saleziečių gimnazija. Švedijos lietuviams atstovavo W. Perssons. Panašiai informavo ir Šveicarijos atstovas ir tenykštės LB pirmininkas A. Gegeckas: dėl negau-sumo (apie 50 lietuvių), išsisklaidymo ir mišrių šeimų veikla yra sunkiai įmanoma. Tautinių šokių grupėj šauniai šoka ir ... Anglijos delegatų buvo 9, Prancūzijos - 8. Su Kanados lietuvių veikla supažindino G. Rinkūnaitė. Visur prie 20 LB apylinkių veikia jaunimo grupės - jaunimas yra įsijungęs į LB. Universitetuose studijuoja jau per 300 lietuvių. Jaunimo, organizacijų veikla gyva, savitarpio santykiai geri. Šeimininkų krašto - JAV pranešimo atsisakyta dėl laiko stokos.
Veiklos iššūkiai ir ateities perspektyvos
Iš šių pranešimų akivaizdžiai matyti, kaip svarbu kiek galint palaikyti glaudesnius ryšius su tų kraštų lietuviais, kur jų negausus skaičius neleidžia turėti gyvesnės veiklos. Ypač talkos šaukiasi tie kraštai, kur aplamai lietuvių yra nemaža (Brazilijoj, Argentinoj ir kitur P. Amerikoj), bet kur dėl vadų stokos nepajėgiama gyviau ir plačiau susiorganizuoti. Neveltui kongrese susilaukė didelio plojimais pritarimo Vokietijos delegato kvietimas, kad tie lietuviai, kurie pasiryžę stoti į "taikos korpus" neišsivysčiusiuose kraštuose, verčiau pasiryžtų atvykti į tuos kraštus, kur trūksta lietuvių veikėjų, įskaitant ir Vasario 16 gimnaziją.
2018-08-23 Akimirkos iš 3-ojo OFS ir JauPra Kongreso Kretingoje
Vytautui Černiui vadovaujant, buvo padarytas pranešimas iš anksčiau ir prieš pat suvažiavimą surinktų anketų duomenų. Savo laiške žurnalo redaktoriui V. Černius informuoja, kad tai buvo tik preliminarinis pranešimas. "Studijų komisija darbą numato tęsti toliau ir jaučia, kad šiometinis duomenų paskelbimas, besiremiąs tik dalimi galimų surinkti anketų skaičiumi, paveiktų vėliau pasisakančiuosius. Anketų surinkimas numatomas tęsti rudenį... Laukdami šio studijinio darbo paskelbimo, tuo tarpu norime pasidalyti tik viena mintimi. Svarbu realiai suvokti, kaip faktiškai yra su mumis. Dar svarbiau realiai pažinti, kaip iš tikro yra su mūsų jaunimu. Tačiau kadangi tai liečia mus pačius, svarbu ne tik kiek galint tiksliau nustatyti bevystančio nutautimo kreivę, bet ir rasti realesnių priemonių nu-tautimui pasipriešinti. Šių priemonių radimui turėtų patarnauti ir užsimotas anketinis mūsų jaunimo kaitos studijavimas. Todėl ir linkime, kad V. Kiek kada jaunesnieji lietė nutautimo klausimą, visada ribojosi tik ir šį kartą pasistatytu klausimu: kaip keičiamės? Keitimasis dar nereiškia jokio pateisinimo, jei jis yra keitimasis į blogą pusę. Kol dar pakankamai yra vyresniųjų, galima jiems rezervuoti pedagoginį - moralinį rūpestį, kaip kovoti dėl lietuvybės, o jaunesniesiems tenkintis tik sociologine analize, kaip nutautama.
Simpoziumai ir diskusijos
Tos pačios antrosios kongreso dienos popietę tuo pačiu metu buvo numatyti net 9 simpoziumai. Jie apėmė tiek skirtingų klausimų, kad ir neįmanoma jiems surasti bendrą antraštę. Atrodo, kad kai kurie jų nebuvo iš anksto ir pakankamai suplanuoti, nes daug kur buvo skelbti vieni dalyviai, o dalyvavo kiti. Pradedame šiuo simpoziumu, nes jis artimiausiai liečia jaunimo problemą. Simpoziumo tikslai: 1) pamatyti bendrą jaunimo organizacinės veiklos vaizdą įvairiuose kraštuose, 2) kiek galint aiškiau suplanuoti bendradarbiavimo ryšius tarp kraštų ir išsiaiškinti būdus kraštų ir vietovių veiklai pagyvinti, 3) sudaryti sąlygas dalyviams įsijausti į bendruomeninę mintį ir išryškinti organizacijų ir Lietuvių Bendruomenės santykius. Simpoziumo tvarka: bendras įvadas, pranešimai pagal kraštus, bendra apžvalga, klausimai ir diskusijos.
Sritys, kuriose ieškoma pažangos, ir šios veiklos pagrindai - Antanas Saulaitis, S. J. (JAV). Prieš kongresą vykusioje jaunimo vadovų studijų savaitėje ir bendroje jaunimo stovykloje daug kartų kelta mintis steigti naują jaunimo organizaciją, kuri išspręstų dabartinius sunkumus ir atitiktų naują lietuvių išeivijos ateitį. Tačiau bet koks atsinaujinimas lietuvių tarpe turėtų vadovautis trimis pagrindais: 1) spręsti sunkumus ir numatyti veiklą jau esančioje išeivijos organizacinėje struktūroje, kiek tai įmanoma; 2) planuoti veiklą, kuri gali būti įvykdyta šiose sąlygose ir šių asmenų, t. Organizacijos vaidmuo visuomenėje - Kazimieras Totoraitis (Kolumbija). Pagrindinis išeivių tikslas yra likti lietuviais. Lietuviškumo veiksniai - šeima, daugelio rankų sutelktas darbas, bažnyčia, mokykla bei spauda ir organizacijos, kuriose lietuviai bendrauja. Organizacijoje dalyvaująs asmuo jaučia, kad ko negali padaryti vienas, gali padaryti per organizaciją, ir kad organizacijos laimėjimai yra ir jo laimėjimai. Organizaciniai ryšiai - Aldona Marija Čikštaitė (Argentina). Argentinos lietuviai yra 1925 - 32 metų emigrantai ir jų vaikai. Tėvai nežino apie savo krašto tolimesnį gyvenimą; organizacijose jaunimo nuomonė ir iniciatyva lieka nuošaliai. Bet jaunimas yra pribrendęs spręsti savo reikalus ir kalbėti apie save. Per šeimas, kuriose svarbų vaidmenį turi vyrai, mokyklas ir organizacijas lietuviai sudaro bendrą tautinę šeimą. Naujoji ateivija, dabar jau išemigravusi iš Argentinos, atnešė naujų idėjų ir naujos dvasios ir dabar jaunimas stovi organizacijų priekyje, nors jis ir nėra savarankus. Labai svarbūs ryšiai tarp įvairių kraštų, pagrįsti asmeninėmis pažintimis ir organizaciniais santykiais. Organizacijos, jų nariai ir rėmėjai - Algimantas Gegeckas (Šveicarija). Organizacijos tikslas yra ne tik siekti gerbūvio, bet ir nariams savo tarpe bendrauti. Todėl organizacija turi narius priimti šiltai, jų neatstumti, nes kur atmosfera šalta, nariai neis. Nariai turi jaustis norimi ir priimti, jaustis "pas mus". Tėvai remia organizaciją, jai padėdami ir ja pasitikėdami. Ateities veiklos planai - Arvydas Lingė (Vokietija). Vokietijoje liko mažai lietuvių. Vienintelė laimė - Vasario 16 gimnazija, kuri visus budina iš snūdimo. Vokietijon atvykę studijuoti lietuviai iš Amerikos neprisideda prie veiklos, ir todėl pageidautina, kad organizacijos pristatytų juos Vokietijos lietuvių jaunimo organizacijoms ar įstaigoms. Iš įspūdžių Amerikoje atrodo, kad organizacijos savo tarpe pešasi, tad ateityje reikėtų daug sklandžiau koordinuoti veiklą: juo daugiau užsiėmimų, juo daugiau jie išsklaido jėgas, nebūna taip gerai suruošti. Didelis dėmesys kreiptinas į studentiją, iš kurios kyla visas veikimas, ir į šeimas: Lietuvių Bendruomenė turėtų stengtis atnaujinti lietuvių šeimas. ne - Daiva Labutytė (Australija). Australijoje lituanistinis lavinimas gerai stovi. Veikia ir organizacijos. Skautų sąjungoje vadovai jau yra iš jaunimo tarpo, o aplamai organizacijose jaunimas dėl draugų, nerūpestingo gyvenimo ir savos galvosenos nuo maždaug 17 metų traukiasi nuo organizacijų. Nariai atkrinta dėl to, kad organizacijų tikslai nėra aiškūs, ir todėl organizacijų pareiga yra išryškinti šiuos tikslus, kad per organizaciją būtų įsijungiama į bendruomenę. Organizacijoms taip pat reikalinga tvarkingai veikti - priimti savo naujus narius ir neperkrauti veiklos lietuvybe, t. y. suprasti gyvenamojo krašto ir profesines savo narių sąlygas. Lietuvių Bendruomenė nėra "senimo" organizacija, ji kaip tik turėtų užimti dabar esantį tarpą tarp studentijos ir vyresniųjų. Jaunimo organizacijos lieka be jokio tikslo, jeigu jų nariai užaugę neišeina į Lietuvių Bendruomenę. Dažnai jaunimo sumanymai per užsidegimą paneigia gerą patirtį ar kitų pastangas, bet neretai šie siūlymai yra praktiški, konkretūs ir atspindi, kaip sąlygos veikia jaunimą. Klausimai bei diskusijos. Pabrėžta, kad Lietuvių Bendruomenė yra ne kas kita, kaip mes patys, ir kad ryšys tarp "jaunimo" ir "vyresniųjų" yra nenutraukiamas siūlas. Bendruomenės ir kitų organizacijų trūkumai yra noras naudotis organizacija saviems asmeniniams tikslams atsiekti ir tas "emociškumas" kuris kliudo kitų siūlymus objektyviai priimti. Lietuviai, vykstą į kitus kraštus atostogų ar studijuoti, turėtų būtinai turėti nors krašto LB adresus, kad ten galėtų susitikti su kitais lietuviais. Siūlymai ateičiai. 1. Jaunimo stovyklos. 2. Lituanistika. 3. Ryšiai. Organizacijos turėtų palaikyti gerus tarpusavio ryšius; asmeniniai laiškai tarp stovyklų ir kongreso dalyvių turėtų tęstis; kituose kraštuose keliaują ar studijuoja asmens turėtų užmegzti ryšius su vietiniais lietuviais; jaunimo stovyklos laikraštėlis turėtų eiti protarpiais ir toliau, palaikydamas ryšį tarp visų dalyvių. 4. Organizacijos. Stiprintini organizacijų administraciniai centrai, bendradarbiavimas tarp valdybų ir narių, ryšiai su lituanistine mokykla, kreiptinas dėmesys į esamus ir naujus narius, aiškintini organizacijų tikslai ir metodai, derintina veikla su kitomis organizacijomis, jaunimo siūlymai bei sumanymai turėtų būti nors apgalvoti. 5. Jaunimo Metai ir Jaunimo Kongresai. Jaunimo Kongresai, Jaunimo vadovų studijų savaitės turėtų vykti kas penkeri metai, kartu su PLB suvažiavimais. Jaunimo Metų komitetai turėtų tęsti ir užbaigti darbus, susietus su šiuo Jaunimo Kongresu: baigti rinkti lėšas ir kt. Ateityje jie turėtų persiorganizuoti į Jaunimo sekcijas prie Lietuvių Bendruomenės krašte ar apylinkėje ir būti valdybų narių jaunimui žinioje. Jų vaidmuo gali būti įvairus: burti jaunimo ir kitų organizacijų vadovus, palaikyti ryšius tarp organizacijų vietovėje, sutelktinai pravesti vajus, rinkti lėšas ir ruoštis ateities kongresams, peticijoms ir kt., siųsti ir priimti iš kitų kraštų atvykusius vadovus - ...
Šiame kontekste Jurgitos Kasperavičiūtės biografiniai duomenys galėtų suteikti papildomos informacijos apie jos asmeninį indėlį į lietuvių bendruomenės veiklą ar kitas menines sritis, tačiau trūkstant konkrečių jos gimimo metų ir kitų detalių, belieka remtis bendresniais kultūriniais kontekstais, kuriuose ji galėjo veikti.
tags: #jurgita #kasperaviciute #gimimo #metai
