Julijus Cezaris, viena ryškiausių senovės Romos asmenybių, savo gyvenimo pabaigą sutiko tragiškai - kovo 15-ąją, 44 m. pr. Kr., jis buvo nužudytas Senate, Romos senatorių grupuotės surengtame pasikėsinime. Šis įvykis ne tik nutraukė vieno įtakingiausių Romos vadovų gyvybę, bet ir tapo lūžio tašku, nulėmusiu Romos Respublikos žlugimą ir Romos imperijos atsiradimą.

Mokslininkai teigia radę vietą Romoje, kur tiksliai įvyko Julijaus Cezario nužudymas. Archeologai mano aptikę konkrečią vietą Romoje, kur 44 metais prieš Kristų, kovo 15-ąją, buvo mirtinai nudurtas Julijus Cezaris. Romos senatorių suorganizuotą nužudymą užfiksavo senovės istorikai, o savo dramoje aprašė Williamas Shakespeare`as. Ispanijos nacionalinės tyrimų tarnybos mokslininkų komanda teigia aptikusi įrodymų, kurie, jų manymu, atskleidžia tikslią vietą, kur tai įvyko. Jie tvirtina atradę 3 metrų pločio ir 2 metrų aukščio betoninį statinį, kurį pastatė Julijaus Cezario įsūnis ir įpėdinis Augustas. Perėmęs valdžią, Augustas nurodė statinį suręsti tiksliai virš tos vietos, kur įvykdytas išpuolis, ir taip pasmerkti savo tėvo nužudymą, teigia mokslininkai. „Šie radiniai patvirtina, kad generolas nudurtas Pompėjos kurijoje, kai sėdėdamas kėdėje pirmininkavo senato posėdžiui“, - teigia Ispanijos tyrėjai. Pompėjos kurija buvo uždara erdvė, kurioje tuomet kartais posėdžiaudavo senatas. Pastato liekanos yra „Torre Argentina“ archeologinėje vietovėje pačiame Romos centre.

Tačiau archeologai aptiko ne vietą, kur Cezaris mirė, bet vietą, kuri jis buvo nudurtas ir nukrito, aiškino mokslininkų komandos narys Antonio Monterroso. „Mes tai žinome todėl, kad yra statinys, ženklinantis vietą, kur Cezaris turėjo sėdėti pirmininkaudamas senato posėdžiui ir kur jis buvo nudurtas. Šis statinys yra vėlesnio laikotarpio, jo įpėdinio Augusto laikų, pastatytas ten, kur jis sėdėjo. Štai kaip mes tą žinome“, - aiškino jis. Archeologinių liekanų ir senovinių tekstų palyginimai tyrėjams leido daryti tokią išvadą, sakė A. Monterroso, Humanitarinių ir socialinių mokslų centro Istorijos)}}{\instituto darbuotojas. Tačiau neįmanoma žinoti, ar Cezaris mirė toje pačioje vietoje, sakė tyrėjai. „Iš ten kūnas nugabentas į Romos forumą, kur buvo pagerbtas, o vėliau kremuotas. Mes nežinome, ar jis mirė iš karto, ar po kelių valandų“, - teigė A. Monterroso.

Julijaus Cezario kelias į valdžią ir jos praradimas

Gajus Julijus Cezaris gimė 100 m. pr. Kr. liepos 12 d. Jo kelias į valdžią buvo ilgas ir sudėtingas. Po tėvo mirties jis tapo šeimos galva ir pasirinko Jupiterio vyriausiojo kunigo kelią. Tačiau politiniai neramumai ir diktatoriaus Sulos valdžia pakeitė jo planus. Cezaris buvo atleistas nuo kunigo pareigų ir prisijungė prie kariuomenės, kur įgijo karinių įgūdžių. Po Sulos mirties jis tapo sėkmingu oratoriumi ir buvo išrinktas kariuomenės tribūnu. Vėliau, susituokęs su buvusio imperatoriaus Sulos anūke, Cezaris garsėjo Romoje.

Jo sėkminga veikla Ispanijoje lėmė, kad Senatas jam suteikė konsulo postą. Grįžęs į Romą, jis sudarė politinį aljansą su Krasu ir Pompėjumi, žinomą kaip Pirmasis triumviratas. Šie trys vyrai valdė Romą, siekdami stiprinti populiarų frakcijos interesus. Tačiau Pirmasis triumviratas neišlaikė, o Cezaris, užkariavęs Galiją ir įsiveržęs į Britaniją, tapo vis įtakingesnis. Pompėjus, tapęs vienintele karine ir politine jėga, reikalavo, kad Cezaris grįžtų į Romą kaip privatus pilietis. Vietoj to, Cezaris su kariuomene kirto Rubikono upę, pradėdamas pilietinį karą. Pompėjui pabėgus į Egiptą, jis buvo nužudytas. Cezaris tapo Romos valdovu, užmezgė romaną su Kleopatra ir susilaukė sūnaus.

Cezaris turėjo nuolatinių tribūnijos galių, galėjo vetuoti Senatą ir buvo paskelbtas diktatoriumi. Grįžęs į Romą, jis gyveno su Kleopatra ir jų sūnumi, nepaisant to, kad buvo vedęs Kalpurniją. Senatui nuolat kildavo nepasitenkinimas jo sprendimais, tačiau jam buvo suteiktas titulas „Diktatorius Perpetus“ (gyvenimo diktatorius). Kaip diktatorius, Cezaris vykdė daugybę reformų: dalino žemę vargšams, reformavo veteranų žemės įstatymus, pakeitė kalendorių (Julijaus kalendorius), įsteigė policijos pajėgas ir panaikino mokesčių sistemą. Tačiau jis veikė be Senato svarstymo, o tai kėlė nepasitenkinimą.

Sąmokslas ir nužudymas

Baimindamiesi, kad Cezaris tampa pernelyg galingas ir artimas karaliui, senatoriai ėmėsi veiksmų. Idėja nužudyti Julijų Cezarį pradėjo formuotis 44 m. pr. Kr. vasario 22 d. Kai kurie senatoriai, tokie kaip Markas Junijus Brutas ir Gajus Kasijus Longinas, bijojo, kad Cezario valdžios koncentracija kenkia Romos respublikai. Sąmoksle dalyvavo mažiausiai 60 senatorių. Jie kruopščiai planavo pasikėsinimą, siekdami užtikrinti, kad Cezario nužudymas būtų laikomas teisėtu tirono pašalinimu. Buvo svarstomos įvairios vietos pasikėsinimui, tačiau galiausiai pasirinkta Pompėjaus teatro kurija, kur vyko senato posėdis. Sąmokslininkai baiminosi, kad Cezario asmens sargybiniai ar draugai gali sutrukdyti pasikėsinimui, tačiau Senato rūmuose galėjo lankytis tik senatoriai.

Prieš pat mirtį Cezaris gavo įspėjimų. Pranašas perspėjo jį apie pavojų kovo idų metu. Jo žmona Kalpurnija sapnavo košmarą, kad ant rankų laiko nužudytą Cezarį, ir maldavo jo tą dieną neiti į senato posėdį. Cezaris, nors ir nebuvo prietaringas, nusprendė būti atsargus ir pasiuntė Marką Antonijų paleisti senato. Tačiau Decimas Brutas įkalbėjo Cezarį atvykti į senato posėdį.

Kovo 15 d. 44 m. pr. Kr., senato posėdžio metu, Cezaris sėdėjo savo vietoje. Lucijus Tilijus Cimbras įteikė jam prašymą, o kiti sąmokslininkai susibūrė aplink. Cimbras suėmė Cezariui už pečių, o Kaska smogė jam durklu į kaklą. Cezaris bandė pasipriešinti, bet buvo apsuptas ir 23 kartus subadytas. Jo paskutiniai žodžiai, pasak kai kurių istorikų, buvo graikiškai „Ką tu, mano vaike?“ (graik. „Kai su, teknon?“), pasakyti pamačius Brutą tarp užpuolikų.

Cezario mirties pasekmės

Julijaus Cezario mirtis sukėlė didelį sukrėtimą Romoje. Nors sąmokslininkai tikėjosi atkurti respubliką, jų veiksmai sukėlė pilietinį karą. Cezario laidotuvės Romos forume virto masine demonstracija prieš sąmokslininkus. Markas Antonijus, pasinaudojęs minios sielvartu, pradėjo kovą prieš sąmokslininkus. Cezario įpėdiniu tapo jo sūnėnas Gajus Oktavianas, kuris, vėliau priėmęs Cezario vardą, tapo pirmuoju Romos imperatoriumi Augustu. Cezario mirtis žymi Romos Respublikos pabaigą ir Romos imperijos pradžią, formavusią Vakarų civilizacijos raidą.

Julijaus Cezario palikimas

Julijus Cezaris buvo ne tik karvedys ir politikas, bet ir talentingas rašytojas. Jo darbai „Galų karo užrašai“ ir „Pilietinio karo užrašai“ yra laikomi lotynų literatūros klasika. Jo reformos, ypač Julijaus kalendorius, turėjo ilgalaikę įtaką. Cezario vardas tapo titulu, simbolizuojančiu valdžią ir galią. Jo gyvenimas ir mirtis tebėra svarbiu istorijos ir kultūros paveldu, simbolizuojančiu tiek didybę, tiek ir politinių ambicijų bei išdavysčių pasekmes.

tags: #julijaus #cezario #mirtis

• Ledo šalies kepurės vaikams
• Šventoji Madona su Kūdikiu
• Diskusija dėl vaikiško šampano
• Sužinokite, kaip kurti bendruomeniškumą per gimtadienius
• Zitos Gaižauskaitės eilės mažiesiems