Jonas Garalevičius (1871 m. vasario 21 d. - 1943 m. balandžio 10 d.) - tai asmenybė, kurios gyvenimo kelias persipina su muzika, technika, išradimais ir tautiniu atgimimu. Gimęs Žalpiuose (tuomet Raseinių apskrityje), jis tapo vienu garsiausių Lietuvos vargonų statytojų, muzikos instrumentų gamintoju, o taip pat įrašė savo vardą į Lietuvos aviacijos istoriją kaip vienas iš pirmojo lietuviško sklandytuvo konstruktorių. Jo gyvenimo istorija atskleidžia ne tik didelius profesinius pasiekimus, bet ir nuoširdų pilietiškumą bei meilę gimtajai žemei.
Ankstyvieji metai ir muzikiniai polinkiai
Jonas Garalevičius gimė Žalpių (Dvariškių) kaime prie Žalpės upės. Jau nuo jaunumės jį supo muzika - gimtajame kaime veikė net savamokslių orkestras, kuriame grojo įvairiais instrumentais, o Jono mama net griežė dūdelėmis. Ši aplinka neabejotinai formavo jo muzikinę vaizduotę. Vėliau, mokydamasis Palangoje, jis padėjo vargonininkui ir pats pramoko groti vargonais. Įspūdį jam darė ir kaimo žmonių nagingumas - jie patys pasidirbdavo didžiuosius styginius instrumentus. Viskas tai skatino jo norą meistrauti ir kurti.
Tėvams nutarus, kad sūnus turėtų stoti į kunigų seminariją, Jonas su tuo nesutiko ir, netekęs tėvų paramos, su penkiais rubliais kišenėje išvyko į Rygą. Ten jam pavyko gauti raštininko vietą apygardos teisme ir įstoti į realinę gimnaziją. Darbo raštininku patirtis netikėtai atvedė jį į Tukumo pilį pas kunigaikštį Lieveną, kuris buvo didelis technikos mėgėjas ir turėjo savo dirbtuves. Šis bendras pomėgis suartino juos, ir J. Garalevičius, įkvėptas savo žinių ir kunigaikščio palaikymo, su juo kartu 1884 m. pasigamino saloninius vargonus.
Vargonų statybos meistras
Po darbo su kunigaikščiu Lievenu, Jono Garalevičiaus susidomėjimas vargonų statyba dar labiau sustiprėjo. Jis ryžosi tobulinti savo žinias ir 1884-1898 m. mokėsi vargonų statybos meno garsiojoje Barnimo Griunebergo (Barnim Grüneberg) vargonų įmonėje Štetine (dabartinis Ščecinas, Lenkija). Čia jis ne tik įgijo profesionalų išsilavinimą, bet ir vėliau dirbo, montuodamas firmos vargonus įvairiose Europos šalyse.
1898 m. Jonas Garalevičius grįžo į Kauną. Susipažinęs su kompozitoriumi Juozu Naujaliu, jis gavo pasiūlymą pataisyti vargonus Kavarsko bažnyčioje. Nuo to laiko prasidėjo jo savarankiška veikla. Tais pačiais metais Želvos bažnyčioje jis savarankiškai pastatė pirmuosius naujus vargonus. Kaune, Daugirdo gatvėje, jis įsigijo namą, kuriame 1905 m. įrengė vargonų dirbtuvę „Fabrika muzikos instrumentų“. Iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios (1914 m.) Kaune J. Garalevičius atnaujino, restauravo ar perstatė apie šimtą vargonų. Jo pastatytų naujų vargonų skaičius taip pat įspūdingas. Jo meistriškai pagamintus vargonus galima rasti daugelyje Lietuvos bažnyčių, tarp jų Birštono, Garliavos, Lazdijų, Metelių, Platelių, Prienų, Raseinių, Simno, Šilavoto, Veliuonos, Vilkijos, Želvos bažnyčiose, taip pat Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje.
Jonas Garalevičius paprastai vadinamas Kauno vargonų meistru, o kartais - Lietuvos vargonų kūrimo klasiku. Jo darbai minimi tarp žymiausių Lietuvos vargonų statytojų, šalia tokių meistrų kaip Juozapas Radavičius ir Martynas Masalskis, taip pat ir užsieniečių Nicolaus Jantzon, Johann Preuss, Georg Adam Neppert, Bruno Goebel.
Išradimai ir visuomeninė veikla
Jonas Garalevičius neapsiribojo vien vargonų statyba. Jis buvo gabus mechanikas ir išradėjas. Savo dirbtuvėse Kaune, kartu su 109 pėstininkų Volgos pulko poručiku Aleksandru Kulvinskiu, 1911 m. sukonstravo ir pagamino pirmuosius Lietuvoje sklandytuvus. Šis įvykis įėjo į Lietuvos aviacijos istorijos priešistorę.
Būsimojo sklandytuvo brėžinius darė A. Kulvinskis, o aparatą savo dirbtuvėje statė J. Garalevičius. Tai buvo dvisparnis „Farman“ tipo sklandytuvas, kurį pilotas valdė kūno svoriu. Sklandytuvas buvo pagamintas iš pušinių lystelių, sparnai dengti audeklu, o konstrukcija sutvirtinta vielinių atatampų rezginiu. Važiuoklei pritaikyti dviračio ratai. Sparnų ilgis siekė 10-12 m, plotas - apie 40 m², o liemuo buvo apie 7-8 m ilgio. Be piloto sklandytuvas svėrė apie 192 kg. Į orą jis būdavo keliamas virve, kurią tempdavo nuo 6 iki 10 žmonių.
Kolegos šiomis dienomis Pociūnuose stebi Europos sklandytuvų čempionatą
Nuo XX a. pradžios Jonas Garalevičius aktyviai dalyvavo lietuvių tautinio atgimimo sąjūdyje, draugijos „Daina“ veikloje. Jis buvo Šv. Grigaliaus draugijos įkūrimo iniciatorius (nuo 1907 m.). 1918 m. jis buvo Lietuvos Tarybos įgaliotinis Kauno miestui ir apskričiai.
Be to, Jono Garalevičiaus fabrike Daugirdo gatvėje veikė ir kanklių skyrius. 1901-1914 m. su Jurgiu Astrausku jis pagamino apie 2 tūkstančius styginių instrumentų - suvalkiečių dvylikastygių kanklių, citrų su 15-20 stygų ir klavišais. Jis taip pat parašė tris vadovėlius, kaip skambinti citra ir kanklėmis (visi išleisti 1910 m.), ir vieną vadovėlį laikrodininkystei (1910 m.). Jis taip pat padarė keletą technikos išradimų, tarp jų - patobulintas metalo tekinimo stakles, kurias patentavo.
Grįžimas į gimtinę ir palikimas
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Jonas Garalevičius pasitraukė į Rusijos gilumą, kur vadovavo karinėms gamykloms. Jo dirbtuvės Kaune karo metais buvo išplėštos. Grįžęs po karo, jis gyveno Kaune, tačiau prie mėgstamiausio užsiėmimo - vargonų statybos - jau nebegrįžo.
Nors ir tapo žinomu Kauno meistru, J. Garalevičius nenutraukė ryšių su savo gimtine. Jis Žalpių medinei Šv. Benedikto bažnyčiai padovanojo altorių ir vargonus. J. Garalevičius į gimtinę sugrįžo ir amžino poilsio. Jo paties pageidavimu, po mirties 1943 m. jis buvo palaidotas Žalpių kapinėse, šalia motinos, savo paties lėšomis pastatytoje originalios architektūros koplyčioje. Šiandien ši kapavietė yra saugomas kultūros paveldo objektas.
Jonas Garalevičius paliko gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje ir istorijoje. Jo meistriškai statyti vargonai vis dar skamba bažnyčiose, primindami apie jo talentą ir darbštumą. Jo indėlis į lietuvių tautinį atgimimą ir aviacijos istoriją taip pat yra neįkainojamas.
Nors didžioji dalis J. Garalevičiaus sukurtų vargonų šiandien yra sunykę ar apgadinti, apie 16 jo instrumentų vis dar galima rasti Lietuvos bažnyčiose. Seniausi iš jų - 1898 m. pagaminti Želvos bažnyčioje, o Veliuonoje stovi bene vieninteliai jo sukurti vargonai su dviem manualais.
Prieš kelerius metus, minint 145-ąsias Jono Garalevičiaus gimimo metines, Žalpiuose vyko giminės susitikimas, kuriame dalyvavo jo seserų palikuonys iš visos Lietuvos. Šis renginys dar kartą priminė apie šio išskirtinio žmogaus svarbą ir jo palikimo tęstinumą.
Kolegos šiomis dienomis Pociūnuose stebi Europos sklandytuvų čempionatą
Jono Garalevičiaus gyvenimo istorija - tai liudijimas apie žmogaus gebėjimą siekti savo tikslų, įveikti kliūtis ir palikti ryškų pėdsaką istorijoje per savo darbą, talentą ir meilę Tėvynei.
