Nėštumas - ypatinga moters būsena, kuri turi įtakos visam organizmui. Šiuo laikotarpiu turi būti svarbus ne tik laukimo potyris, bet ir rūpestis savimi, tinkama sveikatos priežiūra. Įvairūs fiziologiniai pokyčiai vyksta ir burnoje. Tam tikros būklės burnoje gali turėti įtakos ne tik nėščiosios, bet ir būsimo kūdikio sveikatai. Todėl pasirūpinti burnos ertmės sveikata yra labai svarbu, o negydomi atvejai gali turėti įtakos ir nėščiosios, ir kūdikio sveikatai.
Nėštumo metu organizme vyksta įvairūs fiziologiniai ir hormoniniai visą kūną veikiantys pokyčiai, ne išimtis ir burnos ertmė. Besilaukiančios moterys linkę turėti įvairių su dantimis susijusių problemų. Dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu dantenos labiau pažeidžiamos apnašų, todėl gali atsirasti uždegimas ir kraujavimas, dar vadinamas nėštuminiu gingivitu. Dėl hormonų pokyčių pasikeičia ir dantenų kraujotaka. Dantenos gali paburkti, būti skausmingos, kraujuoti, tačiau jei laikomasi geros burnos higienos, po neštumo viskas grįžta į pradinę būklę.
Nėštumo metu pasikeitęs imuninis atsakas ir atidėtas dantų gydymas ypač padidina riziką vystytis stiprioms odontologinėms infekcijoms. Visa tai kenkia tiek motinai, tiek vaikui. Svarbu laikytis pastovaus dantų priežiūros režimo.
Dažniausios nėščiųjų burnos ertmės ligos
Dažniausiai pasitaikanti burnos liga nėštumo metu yra dantenų uždegimas, dar kitaip vadinamas gingivitu. Jis pasitaiko net apie 60 proc. nėščiųjų. Įvairių tyrimų duomenimis nuo 36 - 100 proc. nėščiųjų pasireiškia nėštumo gingivitas. Tai dantenų uždegimas, atsirandantis dėl dantų apnašų ir hormoninių pokyčių. Pats nėštumas dantenų uždegimo nesukelia. Jo priežastis yra nenuvalytos dantų apnašos. Pastebėta, jog besilaukiančių moterų burnoje randamas didesnis apnašų kiekis lyginant su nesilaukiančiomis moterimis. Tai aiškinama galimu pykinimu valant dantis bei dažnesniu užkandžiavimo poreikiu. Be to, nėštumo metu padidėjęs progesterono ir estrogeno kiekis pakeičia dantenų audinių reakciją į bakterinį apnašą. Todėl lytinių hormonų disbalansas sukelia stipresnę organizmo reakciją (uždegimą) į tą patį apnašų kiekį nei nesilaukiančiai moteriai. Nėštumo gingivitas dažniausiai pasireiškia 4 - 9 nėštumo mėnesį. Kūdikio besilaukianti moteris pastebi atsiradusį ar padažnėjusį kraujavimą iš dantenų valant dantis. Neretai toks kraujavimas gali būti savaiminis ar pastebimas valgant kietesnį maistą, mechaniškai traumuojant sudirgusias dantenas. Pačios dantenos tampa ryškiai raudonos spalvos, padidėja ir išburksta tarpdančių spenelis (tarpdantinė dantena). Šie požymiai labiau pastebimi priekinių dantų srityje.
Kita neretai pasitaikanti nėščiųjų burnos ertmės liga - periodontitas. Jis gali išsivystyti, jeigu negydomas gingivitas. Negydant gingivito, uždegimas plinta ir pažeidžia dantį supantį kaulą ir šis ima tirpti. Toks susirgimas yra vadinamas kraštiniu periodontitu. Jo metu formuojasi periodonto kišenės, apsinuogina dantų šaknys, dantys tampa paslankūs. Didėjant gimdančių moterų amžiui didėja nėščiųjų, sergančių kraštiniu periodontitu, skaičius. Jei moteris iki pastojimo sirgo periodonto liga, t.y. Moksliniai tyrimai įrodė ryšį tarp periodonto ligų ir nėštumo komplikacijų.
Pirmuosius nėštumo mėnesius daugelį moterų lydi rytinis pykinimas, vėmimas. Šie nėštuminiai toksikozės reiškiniai susiję su daroma žala dantų emaliui bei ėduonies atsiradimu. Vėmimas kenkia dantims, nes į burną patekusios skrandžio sultys sudaro rūgštinę terpę, dėl kurios gali prasidėti dantų emalio erozijos. Jei nesilaikoma burnos ertmės higienos, ant dantų atsiranda daug apnašų, o vėmimams kartojantis dėl rūgščių poveikio vyksta emalio demineralizacija. Tokia situacija labai palanki dantų ėduoniui vystytis. Nėštumo metu padidėja ir dantų ėduonies atsiradimo rizika. Tai siejama su padidėjusiu seilių rūgštingumu, sumažėjusiu seilių kiekiu, padidėjusiu potraukiu saldžiam maistui bei dažnesniu užkandžiavimu. Be to, dažnai nėščiosios burnoje randama skrandžio rūgščių, kurios ne tik prisideda prie dantų ėduonies atsiradimo, bet ir gali sukelti emalio erozijas.
Iki 5 proc. nėščiųjų pasireiškia nėštumo epulis. Tai gerybiniai dantenų dariniai, atsirandantys II trečdalyje ir dažniausiai po gimdymo išnyksta savaime. Būtina gera besilaukiančios moters burnos higiena, nes susikaupęs apnašas gali dirginti darinį ir šis ima didėti ir kraujuoti.
Kartais yra pastebimas padidėjęs dantų paslankumas. Tai vyksta dėl to, kad viso organizmo raiščiai atlaisvėja ruošdamiesi lengvesniam gimdymui.
Nėštumo komplikacijos ir burnos sveikata
Negydytos periodonto ligos lemia didesnę preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir mažesnio svorio naujagimio gimimo riziką. Manoma, kad apie 18% gimusių neišnešiotų kūdikių ir priešlaikinio gimdymo atvejų yra susiję su periodonto ligomis bei burnos gleivinės uždegimais. Esant aktyviam uždegimui dantenose, įprastinio dantų valymosi ar kramtymo metu bakterijos patenka į kraujotaką ir pasiekia placentą. Be to, placentoje ir vaisiaus vandenyse padidėja uždegimo mediatorių kiekis, kas gali skatinti priešlaikinį gimdymą. Uždegimo mediatoriai trukdo kraujui patekti į placentą, o tai sulėtina vaisiaus augimą. Periodontito pažeistos dantenos yra toksinų rezervuaras, kuris gali tiesiogiai paveikti besilaukinčią moterį. Būsimos mamos organizmas reaguoja į infekciją dantenose, išskirdamas uždegiminius mediatorius prostaglandinus.
Bakterijos, atakuojančios dantenas bei dantis, per kraujo sistemą gali nukeliauti iki vaisiaus ir sukelti tokių komplikacijų, kaip persileidimas, priešlaikinis gimdymas ar pernelyg mažas naujagimio svoris.
Rekomendacijos besilaukiančioms moterims
Geriausia būtų, kad moteris prieš pastodama susirūpintų savo burnos ertmės sveikata. Jeigu moteris iki pastojimo sirgo periodonto liga, t.y. Moksliniai tyrimai įrodė ryšį tarp periodonto ligų ir nėštumo komplikacijų. Jei kūdikio jau laukiamasi, pacientė turėtų apie tai pasakyti savo odontologui. Tai padės gydytojui sudaryti tinkamą gydymo planą, parinkti tinkamus gydymo metodus bei medikamentus. Rekomenduojama informuoti ir kokius vaistus vartoja nėščioji, kokias rekomendacijas pateikė gydytojas- ginekologas dėl esamų nėštumo komplikacijų ar patologijų.
Nėštumo pradžioje reikėtų apsilankyti profilaktiniam patikrinimui, kurio metu nustatoma esama burnos ertmės būklė ir sudaromas saugus gydymo planas, atsižvelgiant į nėštumo laikotarpį. Jeigu reikalingas dantų gydymas nėštumo metu, tai geriausia daryti per antrą nėštumo trimestrą, kada vaisius jau susiformavęs, nes trečiojo trimestro metu gali būti nepatogu praleisti ilgesnį laiką odontologo kėdėje. Gydytojai odontologai rekomenduoja visas odontologines procedūras besilaukiančiajai atlikti antrojo trimestro metu. Vaikelis aktyviausiai vystosi pirmajame trimestre, o trečiajame ypač padidėja rizika priešlaikiniam gimdymui, todėl antrasis trimestras yra tinkamiausias. Nors visos odontologinės procedūros yra nekenksmingos kūdikiui, didesnė apsauga nepakenks. Nėštumo metu saugiausia odontologinį gydymą atlikti II trečdalio metu. I ir II trečdalio metu atliekamas tik būtinas gydymas. Jei nėra būtinybės, odontologines procedūras rekomenduojame atidėti antrajam ir trečiajam nėštumo trimestrui. Kviečiame pasirodyti pirmojo nėštumo trimestro metu, kad odontologas galėtų įvertinti burnos ertmės būklę ir suplanuoti apsilankymus. Jei reikės gydymo, jis bus paskirtas antrojo trimestro pradžioje ar saugiausiu motinai bei vaisiui laiku ir neuždelsiant iki trečiojo nėštumo trimestro. Pirmuoju ir trečiuoju trimestru suteikiama tik būtiniausia odontologinė pagalba (prieš tai pasitarus su gydytoju - ginekologu). Jei nėra būtinybės, antrajame ir trečiajame nėštumo trimestre.
Nėštumo periodu nerekomenduojamas sudėtingas odontologinis gydymas, toks kaip dantų implantacija, rovimas ar protezavimas. Jei reikalingas periodonto chirurginis gydymas, jis nėštumo metu neatliekmas.
Esant poreikiui rentgeno nuotraukos ir vietinis nuskausminimas gali būti atliekami nėštumo metu, nesukeliant pavojaus motinos ir vaisiaus sveikatai. Nors pagrindinį dantų gydymą visada geriau užbaigti dar iki pastojimo, tačiau esant ekstrinėm situacijom, kai skauda dantį ar gydymas neišvengiamas dėl gresiančios rizikos mamos bei vaisiaus sveikatai, odontologinės procedūros galimos ir nėštumo metu. Jei prireiks kokio nors dantų gydymo, odontologai pamėgins atidėti jį iki gimdymo. Jei vis dėlto reikia taikyti nejautrą, odontologai įvertina situaciją ir parenka greitai iš organizmo pasišalinančius anestetikus. Nors visos odontologinės procedūros yra nekenksmingos kūdikiui, didesnė apsauga nepakenks. Kai moteris pastoja, ji žino, kad turi valgyti daug maisto medžiagų turinčius produktus ir gerti maisto papildą folio rūgštį, kad ji ir jos kūdikis būtų sveiki. Deja, daug besilaukiančių moterų pamiršta, kad šio periodo metu būtina apsaugoti savo dantis ir dantenas nuo periodonto ir kitų ligų.
Periodonto ligų gydymo procedūros yra efektyvios ir nekelia rizikos bendrajai sveikatos būklei. Nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris-ginekologas turėtų pacientės istorijoje įtraukti duomenis apie burnos sveikatą bei vizitų metu ją apžiūrėti.
Kasdienė burnos priežiūra
Pagrindiniai burnos ertmės priežiūros principai išlieka tie pati: valyti dantis du kartus per dieną, naudoti pastą su fluoru, nepamiršti tarpdančių ir liežuvio higienos. Dantis valyti mažiausiai du kartus per dieną, po 2- 3 minutes su šepetėliu ir fluoro turinčia pasta. Valyti dantis bent du kartus per dieną, minkštu šepetėliu. Kruopščiai nuvalykite dantų paviršių toli, kur jie siekiasi su dantenomis. Nepamirškite siūlo tarpdančiams valyti. Dantis valyti du kartus per dieną po dvi minutes. Visai nesvarbu, naudojate įprastą ar elektroninį dantų šepetėlį, bet kai kurie žmonės pastebi, kad elektroniniu dantų šepetėliu dantis išsivalo kruopščiau. Naudokite dantų pastą, kurioje yra natūralių mineralų ir reikiamas fluoro kiekis, kuris padeda apsisaugoti nuo ėduonies. Jei nežinote, kokia dantų pasta tinkamiausia nėštumo metu, telefonu ar nuotoliniu būdu pasitarkite su savo odontologu.
Jei dėl pykinimo sunku valytis dantis, tai patariama rinktis šepetėlį mažesne galvute ir valyti dantis lėčiau. Jei pykinimą sukelia dantų pasta, dantis valyti tik šepetėliu su vandeniu ir paskalauti fluoro turinčiu skalavimo skysčiu. Jei kamuoja rytinis pykinimas arba vėmimas, kiekvieną kartą po vėmimo skalaukite burną vandeniu. Tai padės išvengti dantų pažeidimų, kurie gali atsirasti dėl skrandžio turinyje esančios rūgšties. Iškart valytis dantų nepulkite, nes skrandžio rūgštis minkština emalį ir dantys tampa labiau pažeidžiami. Prieš valydami palaukite bent valandą. Kai kurios moterys valydamos dantis įprasta dantų pasta jaučia šleikštulį. Tokiu atveju reikėtų naudoti beskonę dantų pastą.
Dėl burnos skalavimo skysčių naudojimo pasikonsultuoti su odontologu: jis įvertins nėščiosios burnos ertmės būklę ir patars, kaip dažnai ir kiek ilgai juos naudoti. Jei susiduriate su dantenų problemomis, kelis kartus per dieną burną skalaukite dantų skalavimo skysčiu. Kasdienis skalavimas druska (1 arbatinis šaukštelis druskos vienam šilto vandens puodeliui) gali sumažinti dantenų uždegimą.
Būtina gera besilaukiančios moters burnos higiena, nes susikaupęs apnašas gali dirginti darinį ir šis ima didėti ir kraujuoti. Atkreipkite dėmesį į dantenų pokyčius nėštumo metu. Iš esmės ne. Besilaukiančios moterys burnos higiena turi rūpintis ne tik šiuo periodu, bet ir visą gyvenimą. Kiekvieną nėščioji privalo reguliariai tikrintis dantų būklę, o pajutus danties skausmą, gydymo neatidėlioti.Pastebėjus nėštuminio gingivito simptomus, būtina apsilankyti pas savo gydytoją odontologą. Jis įvertins situaciją ir parinks tinkamą gydymą bei profilaktines priemones. Jei kūdikis yra žindomas, reikėtų atkreipti dėmesį į mamos vartojamus vaistus ir pasitarti su gydytoju.
Mitybos svarba
Norint išlaikyti sveikus dantis nėštumo metu, svarbu ne tik tinkamai juos prižiūrėti, tačiau ir tinkamai maitintis. Subalansuota mityba padeda išvengti problemų, susijusių su emalio pažeidimais ir taip sumažina ėduonies atsiradimo tikimybę. Be to, pilnavertė besilaukiančios mamos mityba turi didelę įtaką ir būsimo vaikelio dantukų sveikatai, kuri užtikrina gerą vaisiaus dantų užuomazgų susiformavimą, mineralizaciją. Besilaukiančiai mamai rekomenduojama valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, pieno produktų, žuvies, liesos mėsos, mažiau perdirbto, konservuoto maisto. Būsimos mamos kartais pernelyg mėgsta saldumynus, o burnoje esančios bakterijos cukrų skaido ir išskiria danties paviršiuje rūgštis. Taip prasideda emalio tirpimas, atsiranda palankios sąlygos dantų ėduoniui vystytis. Laikykitės tinkamos burnos higienos. Atsisakykite saldžių gėrimų, nealkoholinio vyno arba alaus ir saldumynų. Valgykite sveikus maisto produktus: privalote laikyti sveikos ir subalansuotos dietos, sudarytos iš daug šviežių vaisių ir daržovių, iš kurių gausite vitaminų A, C ir D, naudingų sveikai burnos ertmei. Be to, tokios mineralinės medžiagos, kaip kalcis, yra ypač reikalingos dar negimusio kūdikio dantų vystymuisi, kurie dažniausiai pradeda augti septintąją nėštumo savaitę. Turtingų kalciu maisto produktų, pavyzdžiui, pieno produktų - sūrio, jogurto ir pan. vartojimas padės tinkamai vystytis kūdikio dantims ir dantenoms. Puikiausias desertas- sūris. Jis stabdo ėduonies susidarymą, nes savo sudėtyje turi didelį kalcio ir fosforo kiekį. Šie elementai yra kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Dėl to sūris išsaugo bei atstato dantų emalį, skatina seilių išsiskyrimą, padeda neutralizuoti burnos pH, naikina bakterijas, kurios sukelia dantų ir dantenų ligas.
Jei moters maisto racione yra pakankamai kalcio, kurį gauna vaisius, ji kalcio nepraranda.
Vaizdo įrašas
Kaip išlaikyti dantis sveikus nėštumo metu
tags: #jei #besilaukiant #nesutvarkyti #dantys
