Mokslininkai pastebi, kad pirmaisiais gyvenimo metais mažyliui ypač svarbu jaustis saugiam ir mylimam, pasitikėti tėvais bei kitais žmonėmis, kurie jį prižiūri ir globoja. Patenkindami vaikelio fiziologinius poreikius, o taip pat su juo bendraudami, globodami, skatindami jį tobulėti tėveliai padeda pamatus saugaus prieraišumo formavimuisi.
Mama ir tėti, aš noriu būti myluojamas, bučiuojamas, nešiojamas, man čia viskas nauja. Man reikia jūsų artumo, tai leidžia jaustis saugiam.
Pradžia: Naujagimio ypatumai
Naujagimio stuburas yra išgaubtos C raidės formos. Dėl to labiau dominuoja asimetriniai kūno judesiai. Šiuo laikotarpiu vyrauja fiziologinė fleksinė kūno padėtis - tai normalus padidėjęs lenkiamųjų raumenų tonusas.
Dominuoja tokie refleksai: Galanto, asimetrinis toninis kaklo, Babinskio, Moro, ieškojimo, Babkino, griebimo, automatinio ėjimo, šliaužimo ir kt. Taip pat svarbi savisaugos reakcija.
Pirmieji mėnesiai: Raidos etapai
Nuo gimimo iki 3 mėnesių:
- Fiziologinė fleksinė kūno padėtis ir raumenų tonusas: Išlieka padidėjęs lenkiamųjų raumenų tonusas.
- Galvos padėtis ir kėlimas: Naujagimis dar negali pilnai kontroliuoti galvos. Gulėti ant pilvuko jam nelengva, tačiau palaipsniui, su pertraukėlėmis, tėvai gali jį paguldyti ir pagirti, sakydami, koks jis šaunuolis.
- Galūnių aktyvumas: Judesiai gali būti asimetriški.
- Svirio centras: Kūdikio svorio centras dar nėra stabilus.
- Sodinimas už rankyčių: Kūdikiui keliant galvą judesio metu, priekiniai kaklo ir liemens raumenys yra netvirti, todėl galva gali svyruoti atgal. Tėvai gali bandyti sodinti vaikutį už rankyčių, bet siūloma nepiktnaudžiauti, nes mažyliai ima labai riestis į priekį, nori sėdėti anksčiau laiko, o tai negerai.
- Pažinimas: Tėvų rankos ar veidas tampa naujuoju „žaislu“. Kūdikis su susidomėjimu tyrinėja artimųjų veidus. Mažylio burnytė šiuo laikotarpiu tampa pagrindiniu pažinimo šaltiniu.
- Rankų atrama: Kūdikis dar nėra pasiruošęs pilnai atremti rankų.
3-6 mėnesiai:
- Kūno vidurio linija: 3 mėn. kūdikiui susiformuoja kūno vidurio linija.
- Galvos kėlimas: Kūdikis vis geriau kontroliuoja galvą, judesio metu ji keliasi.
- Rankų atrama: Kūdikis pradeda atremti rankas, palaipsniui stiprėja jo liemens raumenys.
- Sodinimas už rankyčių: Kūdikis kelia galvą viso judesio metu.
- Galūnių aktyvumas: Aktyvėja stambioji viršutinių galūnių motorika, smulkioji motorika dar tik pradeda lavėti. Tobulėja apatinių galūnių judesiai - šie tikslesni, aktyvesni ir koordinuotesni.
- Pirštų ir delno funkcija: Kūdikis stipriai įsikimba, aktyviai lenkia ir kelia galvą bei lenkia galūnes viso judesio metu.
- Kojų pažinimas: Kūdikis pradeda tyrinėti savo kojas.
- Muzika ir garsas: Tėvai gali dainuoti ir šokti, kūdikiams labai patinka instrumentinis garsas, mamos dainos ir muzika. Mažylis gali bandyti atsakyti tuo pačiu ar linguoti pagal ritmą.
Antrasis pusmetis: Aktyvėjanti raida
6-9 mėnesiai:
- Sėdėjimas: 6 mėn. kūdikis jau turėtų sėdėti savarankiškai, nugara būna gana tiesi. Tačiau praktiškai retas 6 mėn. kūdikis sėdi be atramos. Sėdėjimo atramos bazė: Kūdikio kojos plačiai išskėstos, jis pasėdi, bet svyra į priekį. Esant nepakankamai stipriems liemens lenkiamiesiems raumenims, mažylis griūva į priekį arba ant šono.
- Rankų atramos bazė sėdint: Kūdikis remiasi rankomis ir sėdėdamas išlaiko pusiausvyrą.
- Judėjimas ratu ir padėčių keitimas: Mažylis jau geba gulėdamas ant pilvo sulenkti kojas per klubų sąnarius ir pakelti dubenį nuo pagrindo (kilnoja užpakaliuką).
- Šliaužimas: 7 mėn. kūdikis gali bandyti šliaužti. Jeigu kūdikis, būdamas 8 mėn., nešliaužioja, pirmiausia reikėtų jį pamokyti.
- Pirštų ir delno funkcija: Kūdikis labai domisi žaislais, smulkiais daiktais.
- Apsauginė atramos reakcija sėdint (atgal): Jau susiformavusi, kitaip tariant, atsirado pusiausvyra sėdint.
9-12 mėnesiai:
- Sėdėjimo padėtys: Dėl tvirtos liemens kontrolės ir pakankamai sustiprėjusių liemens raumenų kūdikis gali nesunkiai keisti sėdėjimo padėtis.
- W sėdėjimo padėtis: Būdinga 10 mėn. kūdikiams. Tokioje padėtyje dažniausiai sėdi žemą raumenų tonusą turintys kūdikiai.
- Atsistojimas: Kai kurie mažyliai įsikibę į baldus gali bandyti atsistoti iš keturpėsčios padėties. Per dažnas vaiko statymas gali turėti neigiamą poveikį jo raidai. Tokiu atveju kūdikis dažnai „peršoka“ tam tikrą motorinės raidos etapą (pvz., ropojimą).
- Stovėjimas ir ėjimas: Jeigu vaikas dar neropoja, nereikėtų skatinti jo stovėti ar vedžioti stačiomis, nes tai gali jį suklaidinti. Ropojimas išlieka pagrindiniu judėjimo būdu, tačiau kūdikis vis dažniau pakeičia jį ėjimu. Dauguma mažylių jau eina savarankiškai.
- Pirštų judesiai: Kūdikis sėdi savarankiškai įvairiausiomis pozomis.
Tėvų vaidmuo kūdikio raidoje
Į vaikelį sutelktas dėmesys - mažyliai ypač jautriai reaguoja į išsiblaškiusius tėvelius, jusdami tai jie susierzina, liūdi. Tėvų kantrybė ir mokėjimas valdytis - mažyliai ypač jautriai reaguoja į tėvų emocijas, tad jiems reikėtų išlikti ramiems, kalbėti švelniu, ramiu balsu, nerodyti piktų mimikų.
Kūdikio raida jums turi būti kaip gairė ar paruoštukė, padedanti suprasti, ką mažylis turi daryti tam tikru laikotarpiu. Praktiškai būna kitaip nei rašoma vadovėliuose, visi vaikai skirtingi - vieni tam tikrus dalykus pradeda daryti anksčiau, kiti vėliau, todėl siūlyčiau nesijaudinti.
