Nuo šių metų visuose - ir valstybiniuose, ir savivaldybių, ir nevalstybiniuose vaikų darželiuose - įvedamas ikimokyklinio ugdymo krepšelis. Viliamasi, kad, įvedus ikimokyklinio ugdymo krepšelį, turėtų stabilizuotis sunkmečio sąlygomis problemiškas ikimokyklinio ugdymo finansavimas, bus sudarytos sąlygos ikimokyklinio ugdymo plėtrai, skatinama ugdymo formų įvairovė, sveika konkurencija, sumažės ugdymo prieinamumo skirtumai tarp miesto ir kaimo.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos specialistų, ikimokyklinio ugdymo krepšelis yra mokinio krepšelio sudedamoji dalis. Jis apskaičiuotas pagal ikimokyklinukų skaičių, kuris buvo šių metų rugsėjo 1 dieną. Skirtingai nei mokinio krepšelio metodikoje, ikimokyklinuko krepšelio dydis nepriklauso nuo grupės dydžio ir vietovės.
Ikimokyklinio ugdymo krepšelis skiriamas ne mažiau kaip 4 val. per dieną arba 20 val. per savaitę ugdymui finansuoti. Likusią ugdymo laiko dalį finansuos ir ūkio lėšų ugdymo įstaigoms skirs steigėjas.
Ikimokyklinio ugdymo krepšelio dydis ir paskirtis
2011 metais krepšelyje yra 2555 litai. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams skirtas 35 proc. didesnis krepšelis - 3450 litų per metus. Ikimokyklinuko krepšelyje kaip tikslinė dotacija yra 194,1 mln. litų, iš jų nevalstybinėms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms numatyta 1,3 mln. litų.
Ikimokyklinio ugdymo krepšelyje, taip pat kaip ir mokinio krepšelyje, skirta lėšų ugdymo priemonėms įsigyti, pažintinei veiklai, darbuotojų kvalifikacijai tobulinti, informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti bei naudoti ir kt. Nustatyta, kad minėtoms ugdymo reikmėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 60 proc. lėšų.
„Krepšelis ikimokykliniame ugdyme leis padidinti paslaugų prieinamumą ir įvairovę miestuose bei regionuose, - sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. - Tėvai galės pasirinkti, į kokį darželį - valstybinį ar privatų vesti vaikus. Taigi, sprendžiant vietų stygiaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose problemą, kartu bus galima pasiūlyti ir platesnį ugdymo metodikų spektrą.“
Šiemet liko nepatenkinta apie 20 tūkst. paraiškų priimti vaikus į darželius. Iš ikimokyklinuko krepšelio bus finansuojama ne mažiau kaip 20 ikimokyklinio ugdymo valandų per savaitę. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vaikų skaičius grupėse labai skiriasi, metodikoje numatyta, kad iš mokinio krepšelio gali būti finansuojama ir daugiau valandų.
Istorinė perspektyva ir evoliucija
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad valstybė garantuoja nemokamą mokymąsi valstybės ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose. Siekdama įgyvendinti šį principą ir užtikrinti finansavimo tvarumą, valstybė įvedė „pinigai paskui mokinį“ finansavimo principą (populiariai vadinamą „mokinio krepšelį“). Bendrajame ugdyme jis veikė nuo 2002 m., priešmokykliniame ugdyme - nuo 2003 m., o ikimokykliniame - nuo 2011 m. (finansuojama 20 val. per savaitę ikimokykliniam ugdymui).
„Mokinio krepšelio“ lėšas buvo galima naudoti su mokymo procesu susijusioms išlaidoms: mokytojų atlyginimams, mokymo priemonėms ir pan. Ūkio lėšas ir kitas trūkstamas lėšas turėjo skirti mokyklos savininkas - valstybė, savivaldybė.
Su „mokinio krepšeliu“ siekta kelių tikslų: sukurti skaidrią švietimo finansavimo sistemą; efektyviau panaudoti skirtas lėšas ir pagerinti švietimo kokybę, paskatinti ugdymo įstaigų sveiką konkurenciją per jų įvairovės skatinimą; išplėsti nevalstybinį švietimo įstaigų sektorių; sudaryti sąlygas tėvams (globėjams) ir mokiniams laisviau pasirinkti ugdymo įstaigą ir kt.
Iš pradžių „mokinio krepšelis“ turėjo teigiamų rezultatų. Ugdymo proceso aprūpinimas tapo tolygesnis ir pagerėjo. Tačiau ilgainiui „mokinio krepšelio“ principas neįgyvendintas visa apimtimi, todėl ryškėjo jo trūkumai. Be to, „mokinio krepšelis“, kai mokyklai ugdymui skiriama tiek lėšų, kiek joje yra mokinių, itin apsunkino nedidelių, kaimiškų vietovių mokyklų išlikimą. Pradėta ieškoti politinių sprendimų, kaip tobulinti „mokinio krepšelio“ principą ar kuo jį pakeisti ir 2016 m. pradėtas bandyti „klasės krepšelis“.
„Mokinio krepšelį“ 2018 m. rugsėjį pakeitė mišrus finansavimo modelis. Tai yra modifikuotas 2016 m. išbandytas „klasės krepšelis“. Didžioji lėšų dalis skaičiuojama klasei ar darželio grupei ir kai kurios išlaidos - pagal konkretų mokinių, vaikų skaičių klasėje, grupėje (populiariai naujas modelis tebevadinamas „klasės krepšeliu“). Naujojo finansavimo principo tikslas - paskatinti miesto mokyklas nebeturėti perpildytų klasių, mažoms mokykloms suteikti finansinį stabilumą.
Kaip ir „mokinio krepšelio“ atveju, taip ir dabar valstybė per krepšelį finansuoja su mokymu susijusias išlaidas, o ūkio išlaidas turi padengti mokyklos savininkas. Jei tai privati mokykla - ūkio ir kitoms išlaidoms padengti renkamas papildomas mokestis. Valstybė tuometį „mokinio krepšelį“, o dabar - „klasės krepšelį“ skiria tiek valstybės, savivaldybės, tiek privačiose švietimo įstaigose besimokantiems mokiniams. Šis sprendimas leido plėtotis privačių švietimo įstaigų tinklui, nors jis vis dar nedidelis. Kartu didžiuosiuose miestuose toks finansavimas sprendžia vietų trūkumo klausimą. Tai ypač aktualu ikimokykliniame ugdyme, kur, pavyzdžiui, Vilniaus mieste nėra užtektinai vietų visiems vaikams. Kartu nevalstybinių mokyklų finansavimas per krepšelį padėjo atsirasti savita pedagogika ugdymo procesą grindžiančioms mokykloms. Tėvai privačias mokyklas gali pasirinkti su gerokai mažesne finansine našta.
Visgi nuo pat šio sprendimo pradžių vyksta debatai, ar valstybė su ribotais finansiniais ištekliais turi skirti lėšų privačioms mokykloms ir vaikams, kurių tėvai „ir taip gali sumokėti už mokslą“. Diskusijos ypač paaštrėjo 2019 m. antroje pusėje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ruošia įstatymo pataisas, nurodančias, kad valstybė negali skirti „klasės krepšelio“ pelno siekiančioms privačioms mokykloms. Skaičiuojama, kad 2019 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje veikė 13 privačių pelno siekiančių bendrojo ugdymo mokyklų. T.y., jų teisinis statusas yra uždaroji akcinė bendrovė, individuali įmonė ir pan. Jose 2019 m. rugsėjį mokėsi 1308 mokiniai. 2020 valstybės biudžete šioms mokykloms numatyta skirti 2,2 mln.
Šlapimo nelaikymas: simptomai, rizikos veiksniai ir gydymas
Mišrus finansavimo modelis: detalizavimas
Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose finansuoti iš valstybės biudžeto taikomas mišrus finansavimo modelis. Tai yra bazinių ugdymo išlaidų krepšelis, susietas su ugdymo turinio įgyvendinimu. Tai reiškia, kad kiekvienai mokyklai pagal mokinių skaičių klasėse formulė suskaičiuoja, kiek realiai reikės valandų įgyvendinti ugdymo planą. Populiariai naujasis finansavimo principas vadinamas „klasės krepšeliu“.
Tai yra tikslinė valstybės dotacija mokymo išlaidoms padengti. Lėšos ugdymo planui įgyvendinti. Lėšos ugdymo finansavimo poreikių skirtumams tarp mokyklų mažinti. Tai yra 2,4 proc. nuo lėšų ugdymo planui įgyvendinti. Šiomis lėšomis galima padidinti mokytojų atlyginimą, gerinti ugdymo kokybę ir didinti prieinamumą. Pavyzdžiui, finansuoti mokymą namuose, diegti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo formų įvairovę. Esant poreikiui, šiomis lėšomis galima finansuoti užsienio kalbų mokymąsi mažesnėse grupėse nei yra nustatyta Bendruosiuose ugdymo planuose. Taip pat savivaldybės šiomis lėšomis gali finansuoti priemones, skirtas mokinių iš nepalankios socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos mokymosi skirtumams mažinti.
Lėšos kitoms ugdymo reikmėms. Mokyklai skiriamos lėšos vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms įsigyti; papildomai finansuoti ugdymo procesą, kai mokiniai mokosi tautinės mažumos kalba arba valstybine kalba daugiakalbėje aplinkoje; mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui; mokytojų ir kitų asmenų, kurie dalyvauja ugdymo procese, kvalifikacijai tobulinti; informacinėms ir komunikacinėms technologijoms (IKT) diegti ir naudoti.
Skaičiuojant mokymo lėšas
Skaičiuojant mokymo lėšas ikimokykliniame, priešmokykliniame ugdyme ir kiekvienoje bendrojo ugdymo klasėje nustatomas bazinis grupės dydis (maksimalus dydis), nurodomas minimalus galimas vaikų/ mokinių skaičius grupėje/ klasėje. Kartu nurodomas sąlyginis grupės/ klasės dydis, tai yra, išskiriami keli klasės variantai, nurodant mokinių skaičiaus intervalą jose. Pavyzdžiui, jei pirmoje klasėje mažiausiai gali būti 8 mokiniai, daugiausiai - 24, galimi trys klasės variantai: iki 11 mokinių; 12-20 mokinių; 21-24 mokiniai. Atitinkamai pagal klasės dydį yra nurodytas kontaktinių valandų per mokslo metus skaičius. Be šių rodiklių dar žinant vidutinį kontaktinių valandų skaičių, tenkantį vienai pareigybei per metus, apskaičiuojamas klasei reikalingas mokytojų skaičius.
Mokymo lėšų paskaičiavimo formulėje taip pat pritaikomas mokytojo pareiginės algos koeficientas, priklausantis nuo darbo stažo ir kvalifikacinės kategorijos. Mokymo lėšos yra grindžiamos pareiginės algos baziniu dydžiu. Kai jis kinta, kinta ir mokymo lėšos.
| Įstaigos tipas | Papildomas koeficientas |
|---|---|
| Savivaldybų ir valstybės mokyklos, įgyvendinančios sausumos arba jūrų kadetų ugdymo sampratas arba jų elementus, taip pat specializuoto pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programas, kurios neturi jungtinių klasių. | 10 % |
| Specialiojo ugdymo centrai, skirti šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. | 5 % |
Mokykloms pačioms nereikia skaičiuoti, kiek jos turi gauti lėšų. Tam yra sukurtos skaičiuoklės, skaičiavimui naudojami registrų duomenys.
Finansavimo šaltiniai ir paskirstymas
Švietimą finansuoja valstybė iš valstybės biudžeto lėšų. Tai yra tikslinė valstybės dotacija - krepšelis, kurio dalis tiesiogiai skiriama mokyklai ir mažesnė dalis skiriama savivaldybėms perskirstyti. Taip pat per įvairias programas valstybė skirias investicines lėšas švietimo plėtotei. Tai gali būti lėšos mokyklų statyboms, renovacijai ar rekonstrukcijai, žmogiškųjų išteklių plėtrai ir kt. Prie valstybės investicijų švietimui prisideda ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.
Savivaldybės investicines lėšas švietimo plėtotei skiria pagal programas, nurodytas savivaldybių tarybų patvirtintuose biudžetuose. Savivaldybių investicinės programos rengiamos atsižvelgiant į valstybės investicines programas ir vadovaujantis savivaldybės strateginiu planu. Savivaldybės taip pat skiria lėšas mokyklos ūkiui išlaikyti.
Valstybė apie 80 proc. Beveik visas lėšas, skiriamas mokyklai, „suvalgo“ darbo užmokestis. Mokyklai skiriamos lėšos kitoms ugdymo reikmėms sudaro kelis procentus nuo „klasės krepšelio“. Šios lėšos apskaičiuojamos pagal metodikoje nurodytus koeficientus kiekvienai ugdymo reikmių grupei, juos padauginant iš faktinio mokinių skaičiaus.
Vadovėliams, kitoms mokymo priemonėms, mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui, mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti mokykla turi skirti ne mažiau kaip 80 proc. nuo pagal metodiką paskaičiuotų lėšų šioms veikloms. IKT diegimui, t.y., internetui įdiegti ir naudoti, duomenų bazėms, el. dienynams tvarkyti, IKT aptarnaujantiems darbuotojams mokėti už darbą ir kt. išlaidoms, susijusioms su IKT, privalu skirti ne mažiau 40 proc.
Savivaldybei iš valstybės tenka maždaug 20 proc. nuo „klasės krepšelio“. Šias lėšas savivaldybės skirsto pagal savo patvirtintas tvarkas. Visgi, valstybė yra nurodžiusi tam tikrus reikalavimus, kuriuos savivaldybės turi nusimatyti savo tvarkose. Pagal metodiką paskaičiuotas lėšas švietimo pagalbai ir lėšas formalųjį švietimą papildančioms ugdymo programoms įgyvendinti savivaldybė turi skirti 100 proc. Šių lėšų perskirstyti kitoms reikmėms negalima.
Valstybė rekomenduoja savivaldybėms iš lėšų ugdymo procesui organizuoti ir valdyti ne mažiau kaip 8 proc. skirti mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų darbo užmokesčio kintamajai daliai. Likusias šios eilutės lėšas ir mokinių pasiekimų patikrinimui reikalingas lėšas savivaldybė gali skirti pagal poreikį.
Mokytojų atlyginimai ir mokyklų autonomija
Siekiant padidinti mokyklų autonomiją ir savarankiškumą, 2009 m. patvirtintas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokymo tvarkos aprašas. Vėliau pedagogų, pedagoginių darbuotojų ir mokyklų vadovų atlyginimų klausimą reglamentavo įstatymas. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokymo įstatymo 5 priede detalizuota pedagogams, pedagoginiams darbuotojams, švietimo įstaigų vadovams skiriamas atlyginimas. Numatytos tarnybinių atlyginimų koeficientų žemiausios ir aukščiausios ribos. Konkretų tarnybinio atlyginimo koeficientą, suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato mokyklos vadovas.
Už lėšų panaudojimą pagal paskirtį mokykla atsiskaito savo steigėjui. Steigėjas taip pat turi teisę patikrinti, ar tikrai mokykla naudoja gautas lėšas pagal jų paskirtį. Kadangi valstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigėjais Lietuvoje yra savivaldybių tarybos, todėl mokestį už vaiko išlaikymą savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokykloje nustato kiekvienos savivaldybės taryba.
Papildomos paslaugos ir parama mokiniams
Mokinys, besimokantis pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, vadovėliais naudojasi nemokamai. Mokinys, besimokantis pagal formaliojo profesinio mokymo programas, vadovėliais aprūpinamas iš dalies nemokamai. Nemokamai mokinys gali būti aprūpinamas vadovėliais įvertinus tėvų (rūpintojų) ir mokinio socialinę padėtį.
Mokesčio dydį už ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo mokyklos nuostatuose reglamentuotas mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikiamas papildomas paslaugas (pailgintos dienos grupės, popamokinė mokinių priežiūra, studijos, klubai, būreliai, stovyklos, ekskursijos ir kt.) nustato mokyklos steigėjas. Mokestis mokamas pagal sutartį.
Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės nei 1,5 x valstybės remiamų pajamų dydis. 2019 m. valstybės remiamų pajamų dydis yra 122 Eur.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įvedami nemokami pietūs priešmokyklinukams ir pirmokams. Pirmuoju etapu nemokamas maitinimas bus įvestas nuo 2020 m. sausio 1 d. savivaldybių priešmokyklinėse ugdymo įstaigose, kuriose maitinimas organizuojamas taikant savitarnos principą (pilnas ar dalinis švediškas stalas). Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokiniai, kurie mokysis mokyklose pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje, turės teisę į nemokamus pietus.
Mokinio reikmenims per metus įsigyti skiriama 2 bazinių socialinių išmokų (BSI) suma. 2019 m. BSI siekė 38 Eur.
Siekiant užtikrinti mokyklos prieinamumą, savivaldybės kompensuoja mokinių važiavimo išlaidas savo nustatyta tvarka. Savivaldybės kompensuoja važiavimo išlaidas 9-12 klasių (gimnazijų 1-4 klasių) bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams, gyvenantiems kaimuose ir miesteliuose. Kompensuojama kelionė į ugdymo įstaigą, nutolusią iki 40 km nuo mokinio gyvenamosios vietos.
Programa „Lietuvos Maximalistai“ - tai mokinių pažangumo programa, kurios tikslas - motyvuoti Lietuvos vaikus mokytis, siekti aukščiausių įvertinimų ir skatinti vaikų pažangą mokslo srityje.
Nevalstybinės mokyklos ir "klasės krepšelis"
Nevalstybinės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos mokiniams ugdyti gauna „klasės krepšelį“. Už „klasės krepšelio“ panaudojimą nevalstybinės bendrojo ugdymo mokyklos kasmet turi atsiskaityti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Nevalstybinės mokyklos, nors ir gauna mokiniams ugdyti „klasės krepšelį“, gali nustatyti papildomą mokestį už mokinių ugdymą, kuris padengtų kitas ugdymo išlaidas. Mokesčio dydį nustato mokyklos steigėjas.
Mokinio krepšelio lėšos neformaliajam vaikų švietimui gali būti naudojamos neformaliojo vaikų švietimo mokytojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms bei ugdymo priemonėms ir kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymu, padengti.
Valstybės ir savivaldybių skiriamų mokinio krepšelio lėšų negalima naudoti pramoginių renginių, vaikų poilsio ir su jomis susijusioms išlaidoms apmokėti; finansuoti neformaliojo vaikų švietimo programas, kurias vykdo bendrąjį ugdymą teikiančios mokyklos; formalųjį švietimą papildančioms ugdymo programoms finansuoti; remonto, rekonstrukcijos ir statybų išlaidoms padengti; neformaliojo vaikų švietimo programų vykdytojo įsiskolinimams padengti.
tags: #ivestas #ikimokyklinio #ugdymo #krepselis
