Ištvanas Kvikas, žinomas romų ansamblio „Sare Roma“ lyderis, yra viena ryškiausių asmenybių romų bendruomenėje Lietuvoje. Jo gyvenimas, persmelktas tradicijų, muzikos ir visuomeninės veiklos, atskleidžia unikalų romų tautos pasaulį.
Ištvano Kviko kelias į visuomeninę veiklą
Nors daugelis Ištvaną Kviko pažįsta kaip scenos atlikėją, jis taip pat yra Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas. Šios pareigos jam teko ne savo noru, o siekiant pakeisti visuomenės nuomonę apie romus. „Visuomenė apie romus susidariusi nekokią nuomonę - dažnoje laidoje, spaudos publikacijose pabrėžiami tik neigiami jų bruožai,“ - teigia Ištvanas. Jis suprato, kad romų tautą reikia vesti „kita kryptimi, pasistengti, kad žmonės sužinotų apie gerus pavyzdžius“. Jo misija - supažindinti žmones su jo tauta, kad būtų galima spręsti, kaip bendrauti.
Ištvanas Kvikas aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, dirba Vilniaus miesto savivaldybėje kaip visuomeninis patarėjas. Viena svarbiausių pasiekimų - visiems tabore gyvenusiems romams surasti būstą. „Ačiū Dievui, nes XXI amžiuje gyventi tokiomis sąlygomis neįmanoma,“ - džiaugiasi jis, kad žmonės palieka sunkiai įsivaizduojamas gyvenimo sąlygas. Antrasis etapas - surasti jiems darbą, kas taip pat yra sudėtinga.
Romų tradicijos ir iššūkiai
Ištvanas Kvikas atvirai kalba apie romų gyvenimo įpročius ir taisykles. Jis pabrėžia, kad romai yra „nuoširdūs, be galo talentingi žmonės, niekada nebuvo kovojanti tauta“. Tačiau jų bendruomenė yra uždara, nes „įsišakniję daug stereotipų“. Dėl šios priežasties daug romų verslininkų priversti slėpti savo tapatybę, nes „jeigu jau esi romas, turi štampą“.
Lietuvių tautos požiūris į kitataučius taip pat apibūdinamas kaip atsargus, nes „lietuviai nėra labai susimaišę su kitomis tautomis“. Ištvanas siūlo įtraukti į mokyklų programas romų istorijos kursą, kad „žmonės pradeda kitaip mąstyti“.
Dėl romų kilmės Ištvanui scenoje nebuvo lengva siekti karjeros. „Jei esi kitoks, visada turi būti dešimt kartų geresnis: gabesnis, sąžiningesnis, pranašesnis,“ - teigia jis. Tačiau dabar jis nejaučia diskriminacijos.
Tautovardis „čigonas“
Ištvanas Kvikas atskleidžia, kad jam tautovardis „čigonas“ nelabai malonus, nors lietuvių kalboje jis „tikrai nėra blogas. Jis gražus, poetiškas“. Tačiau kitose šalyse jis turi neigiamą atspalvį. Todėl 1971 metais Pasauliniame romų kongrese Londone buvo nuspręsta visur juos vadinti taip, kaip patys save vadina - romais. Tačiau Lietuvoje jis niekada nieko neprašė nevadinti jo čigonu, nes „jokio skirtumo, kaip pavadinsi - romu ar čigonu“.
Šeima ir asmeninis gyvenimas
Ištvanas Kvikas vedė būdamas 15 metų, o seneliu tapo 33-ejų. Jo žmona - „barono duktė“. Tėvai parinko žmoną jam, o jis - vyrą savo dukrai. „Aš kiek baiminausi, bet dabar visiškai nesigailiu,“ - sako jis.
Tėvu Ištvanas tapo taip pat penkiolikos metų. Jo duktė gimė ne devynių, o septynių mėnesių. Vėliau, kai dukrai sukako šešiolika, atsirado pretendentai į vyrus, kuriems tėvas, siekdamas apsaugoti dukrą, kėlė sąlygas.
Ištvanas pripažįsta, kad dukrai taip pat išrinko vyrą, kaip jam tėvas parinko žmoną. „Ji atvirai su manimi negali kalbėti - negražus tonas, jei mergaitė kalba apie savo simpatijas. Ji gali pakalbėti su savo mama, draugėmis. Žinoma, aš paklausiu jos nuomonės, bet ji neprieštaraus, nuleis akis ir išeis.“ Svarbiausia, kad dukros pasirinkimas nebūtų žinomas „kitiems“, nes „jei kiti sužinos, kad dukra aikštinga, pasakys: gerai, ir laikykitės sau, mums tokios nereikia. Turi būti išlaikytas padorumas.“
Ištvanas stengiasi būti griežtas tėvas, besilaikantis tradicijų. „Iš šalies žiūrint, mūsų tradicijos griežtos, bet, jei pagalvotum, esame morališkai stiprūs: romų poros retai skiriasi, nebūna kitokių negražių dalykų šeimoje.“
Romų tradicija numato, kad pirmasis anūkas auga senelių namuose. Ištvanas labai norėjo, kad jo anūkas augtų su juo, bet dukters motiniški jausmai nugalėjo. Anūkas augo su juo iki aštuonių mėnesių, o tada dukra jį pasiėmė.
Muzika ir šeima
Ansamblis „Sare Roma“ yra tęstinė šeimos tradicija, kurią įkūrė Ištvano senelis, pratęsė tėvas. Dabar ansamblyje yra septyniolika žmonių. Ištvanas norėtų, kad kolektyvo nariai gyventų tik iš kūrybos, nes „dauguma jų nieko kito nemoka, tik dainuoti, groti arba šokti“.
Ištvanas iš pradžių prieštaravo sūnaus muzikavimui, nes „žino, koks tai sudėtingas kelias, kiek tai kainuoja. Ketvirta karta muzikantų - gal jau užteks?“ Tačiau sūnus ir dukra yra „labai gudrūs“. Dukra penkerius metus „sukinėjosi užkulisiuose“, kol sulaukė progos pasirodyti scenoje. Lygiai taip pat „prie kolektyvo prisiplakė sūnus, išmokęs skambinti gitara“. Ištvanas pripažįsta, kad „čia tokia stichija, kad nebesustabdysi.“
Ištvanas Kvikas turi tris vaikus: Jelizavetą (24 m.), Michailą (23 m.) ir Sarą (3 m.). Jis tapo tėčiu vos šešiolikos, o jo žmonai buvo devyniolika. Vėliau dvidešimt metų vaikų nesulaukė. „Stebėjomės, nes lyg ir abu sveiki, labai norėjome, o nepavykdavo.“ Net ir sulaukęs anūkų, jis su žmona vis dar norėjo vaikų. Po ilgų laukimo metų jam gimė duktė Sara.
Ištvanas įsitikinęs, kad „visi vaikai yra vienodi - ar jis lietuvis, ar žydas, ar romas“. Su vaikais reikia „tiesiog daug bendrauti“. Jo nuomone, vaikai turi viską pasakoti tėvams, „nieko neslėpti“, nes „tik tėvai yra tie, kurie mylės bet kokiu atveju“.
Labai smagus vakaras su Delfi. Ištvanas Kvik – apie romų stereotipus, Laurynas Suodaitis – santykius
Ištvano Kviko gyvenimo patirtys
Ištvanas Kvikas yra patyręs ir skaudžių išbandymų. Gimimo dieną švęsti su didele šeima išvyko į Turkiją, tačiau ten patyrė traumą - plyšo kojos raumuo. „Dvi dienas praleidau Sidės ligoninėje, kur man buvo suteikta visa reikalinga ir profesionali pagalba.“ Nors kelionė nebuvo tokia, kokios tikėjosi, jis „godos nuotaikos tikrai neprarado“. Jamęs laukia ilga reabilitacija, tačiau jis ramina gerbėjus, kad visi suplanuoti koncertai įvyks.
Laidoje „Valanda su Rūta“ Ištvanas pasidalijo atviru pasakojimu apie savo šeimą. Vyras tikino, kad pagal romų tradicijas pora skirtis gali tik tuomet, kai leidimą duoda vyresnieji, įsitikinę, kad skyryboms yra rimta priežastis. Pats Ištvanas vedė, kai jam tebuvo 14-a, ir su žmona gyvena jau 24-erius metus. „Moterų ir vyrų vaidmenys - susimaišę. Jei damos siektų ne finansinės nepriklausomybės ir mažiau tai demonstruotų vyrams, būtų daug laimingesnės. Bėda ir vyruose - jie tapo skysti, užmigo, ir mažiau stengiasi...“ - teigia Ištvanas.
Romų kilmės garsenybės
Muzika, šokiai ir dainos yra „kiekvieno čigono kraujyje“. Dėl to gimsta didūs muzikantai. Romų kraujo turėjo Elvis Presly, Jeanas Django Reinhardtas, Prince‘as, grupė „Santana“. Taip pat dailininkas Pablas Picaso, aktorius Charlie Chaplinas, futbolininkai Andrea Pirlo, Ericas Cantona, Zlatanas Ibrahimovičius ir kiti.
Bėda ta, kad „daug romų slepia tautybę. Ir niekas nežino, kad štai tas puikus, talentingas, doras žmogus yra romas.“ Daug garsių verslininkų turi „čigonų kraujo“, bet jie nesigiria, nes „stereotipai tokie, kad niekas nenorės turėti reikalų su čigonu…“
Romų religija labai priklauso nuo šalies, kurioje jie gyvena. Ištvanas pats yra stačiatikis, tačiau tarp romų yra ir nemažai katalikų, musulmonų, budistų ir kt. Svarbiausia, kad „jeigu romas save laiko tikru romu, jis privalo tikėti Dievą, nes visos čigonų tradicijos yra paremtos tikėjimu.“
