Visi tėveliai susiduria su kūdikių odos iššutimais: drabužėliai ir sauskelnės trina, spaudžia kirkšnių, pažastų, kaklo ir sėdmenų srityse. Visa tai sukelia odos pažeidimus. Iššutimai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria tėvai jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Jie sukelia diskomfortą vaikui, sutrikdo miegą, vaikas gali tapti irzlus. Retas vaikas užauga nė karto nepatyręs odos iššutimų, bet kai kuriuos jie itin vargina. Tai vaikeliui kelia didelį diskomfortą, skausmą, dėl to jis gali būti neramus.
Kūdikių oda - itin jautri, švelni ir trapi: manoma, ji net 5 kartus plonesnė nei suaugusiųjų. Kiek ūgtelėjusių vaikų oda taip pat linkusi greičiau sudirgti, taigi ją būtina atidžiai prižiūrėti, ypač vasarą, tvyrant dideliems karščiams. Naujagimio oda savo struktūra skiriasi nuo suaugusio žmogaus: ji labai plona, gležna, jautresnė išorės poveikiui ir yra lengvai pažeidžiama, kadangi dar nėra išsivysčiusios apsauginės funkcijos. Kūdikių ir vaikų odelė dažniausiai iššunta sėdmenų, užpakaliuko, šlaunų, kirkšnių, kaklo srityse. Iššutimų vietose oda parausta, gali atsirasti pūslelių, oda gali pradėti luptis.
Iššutimai yra dažnai pasitaikantis neinfekcinis odos pažeidimas kūdikiams. Paprastai jie atsiranda dėl mechaninės trinties ir (arba) ilgalaikio kontakto su skysčiu vietose: odos raukšlėse, ant sėdmenų, apatinėje pilvo dalyje, ant kaklo, pažastyse ir pan. Iššutimui, kuris yra vienas labiausiai paplitusių kūdikių ir mažų vaikų odos sudirgimų, būdingi simptomai - kūdikio odelė parausta, tampa ypač jautri, šerpetoja, peršti, gali patinti, atsirasti bėrimų, pūslelių, mazgelių, įtrūkimų. Jie gali būti pavieniai, bet sudirgimas gali išplisti ir ant nugaros, pilvo, apimti didelius odos plotus. Negydant uždegimo arba gydant netinkamai žaizdelės gali pradėti kraujuoti, supūliuoti.
Kodėl Atsiranda Iššutimai?
Pirmoji ir pagrindinė priežastis - ilgas kūdikio odos kontaktas su drėgme. Taip gali būti dėl per retai keičiamų sauskelnių ar vystyklų. Ilgalaikis kontaktas su šlapime ir išmatose esančiais fermentais dirgina gležną kūdikio odą. Tad reguliariai tikrinkite sauskelnes ir kruopščiai nuvalykite odą kiekvieno keitimo metu. Jei kūdikis viduriuoja, sauskelnes keiskite kuo dažniau. Iššutimai taip pat gali atsirasti, jei kūdikis nėra tinkamai nusausinamas po maudynių. Atminkite, kad norint, kad jūsų kūdikio oda būtų sveika, ji turi kvėpuoti ir būti sausa. Po maudymosi leiskite odai pačiai išdžiūti arba nuvalykite drėgmę švelniu rankšlėliu, prieš uždedant sauskelnes ir drabužius.
Kita dažna iššutimų priežastis - mechaninis odos įtempimas arba, paprasčiau tariant, dažna trintis. Be to, padidėjęs prakaitavimas yra vienas iš pagrindinių iššutimą sukeliančių veiksnių, nes perkaitus oda tampa jautresnė dirginimui. Taip nutinka, jei kūdikis suvystomas per stipriai arba jam uždedami pernelyg aptempti drėbtelėliai. Pavyzdžiui, iššutimai ant kūdikio kaklo gali atsirasti dėvint aptemptus sintetinius drabužius. Tad verčiau rinkitės laisvus drabužius iš minkštų natūralių audinių. O sauskelnes reikia uždėti taip, kad nebūtų skysčių nuotėkio, bet ne pernelyg tvirtai, kad oras galėtų cirkuliuoti.
Iššutimai atsiranda odos klosčių vietose, kur oras prastai cirkuliuoja, kur temperatūra aukštesnė ir kaupiasi drėgmė. Kai kūdikis serga, kai jam kalasi dantukai, pradėjus primaitinti, įvedant naujus maisto produktus, taip pat po antibiotikų kurso, sauskelnių dermatito rizika išauga.
Iššutimų Tipai
- Maisto netoleravimas ir alerginė reakcija: Paraudimas (raudonas žiedas) aplink išangę dažnai rodo maisto netoleravimą, alerginę reakciją. Ją gali sukelti maistas, kurio mažylis netoleruoja, bet gauna su pienuku. Dažniausiai šis dermatitas pasireiškia raudonu bėrimų žiedu apie mažylio išangę. Tokiu atveju priežastis - ne higiena ir ne sauskelnės: reikėtų atsisakyti alergizuojančio maisto. Kūdikių iššutimai taip pat gali sutapti ir su naujų maisto produktų įtraukimu į mitybos racioną. Tad stebėkite vaiko būklę ir reakciją į naujus maisto produktus. Jei į mitybą įtraukus naują produktą vaikui atsiranda iššutimų, būtina nedelsiant pradėti gydymą, o maisto produkto, kuris sukėlė iššutimą, reikėtų vengti.
- Kontaktinis dermatitas: Tai uždegiminė odos reakcija į alergenus ar dirgiklius. Sauskelnių atveju, oda gali reaguoti tiek į nuosavą šlapimą ar išmatas, tiek į sauskelnių audinį, kvapiklius, kitas sudėtines medžiagas, skalbimo priemonės likučius daugkartinėse sauskelnėse, prausiklį ir t.t. Labiausiai paplitęs sutrikimas, sukeliantis nepageidaujamą vaiko odos reakciją, yra sauskelnių kontaktinis dermatitas. Jis išsivysto tuomet, kai kuri nors sauskelnių sudėtyje esanti medžiaga sudirgina odą. Būklė dar labiau pablogėja, jei kūdikiui sauskelnės keičiamos nepakankamai dažnai.
- Kandidozė, seborėja, kitos infekcijos: Tai rimtesnės dermatitų rūšys, išsivystančios, kai bakterijos, grybeliai patenka ant pažeistos odos. Iššutimų gali atsirasti ir užsikrėtus grybeline infekcija, ją galima įtarti, jei iššutimai vis kartojasi, o vaikas buvo neseniai gydytas antibiotikais. Mielių grybelis, kurio yra kiekvieno sveiko žmogaus organizme, ypač linkęs daugintis tokiose probleminėse vietose kaip kirkšnys, sėdmenys. Kol šio grybelio yra nedaug, jis nepasireiškia. Jei sauskelnių dermatitas negydomas, pažeistoje odos vietoje gali atsirasti Candida infekcija.
- Jautresnė oda: Kai vaiko oda iš prigimties sausa, ji būna plona, persišviečianti, pleiskanojanti, jautresnė. Tokiems vaikams iššutimus gali sukelti bet koks dirgiklis - per ankštos, per retai keičiamos sauskelnės, drėgnos kūdikių servetėlės, muilai, prausikliai, skalbikliai. Kūdikiams ir maži vaikai, sergantys atopiniu dermatitu, taip pat dažnai kenčia nuo iššutimų. Atopinis dermatitas, pasireiškiantis niežinčiais bėrimais, rausvomis dėmėmis gali atsirasti įvairiose kūno vietose. Šių mažylių iššutimai būna stipresni, dažniau komplikuojasi, jų sunkiau išvengti ir gydyti. Ypač jeigu sauskelnės keičiamos nepakankamai dažnai, nesilaikoma higienos.
- Išnešioti naujagimiai: Didesnę iššutimų riziką patiria neišnešioti naujagimiai, nes tiek jų odos barjerinės funkcijos, tiek imunitetas yra silpnesni. Be to, jų oda turi mažiau kolageno, yra plonesnė, jos blogesnė kraujotaka, todėl greičiau oda pažeidžiama.
Kaip Išvengti Iššutimų?
Tinkama priežiūra ir prevencinės priemonės gali padėti išvengti kūdikio iššutimų. Svarbu laikytis tam tikrų vaikų odos priežiūros ir higienos taisyklių.
- Dažnai keiskite sauskelnes: Naujagimiams sauskelnes rekomenduojama keisti kas 1-2 valandas, vyresniems - ne rečiau, kaip kas 4 val. Tiesa, keitimo intervalo dažnis gali priklausyti ir nuo naudojamų sauskelnių rūšies bei kokybės. SVARBU: Jei kūdikis pasituština, sauskelnes reikia keisti iškart, nelaukiant kol prabėgs dvi valandos ir sauskelnės prisipildys. Sauskelnes reikia keisti kas 3 - 4 valandas ir po kiekvieno tuštinimosi.
- Švariai nuprauskite: Geriausia apiprausti užpakaliuką po tekančiu vandeniu arba nuvalyti bekvapėmis drėgnomis servetėlėmis. Prieš keisdami sauskelnes, turite kruopščiai nuplauti kūdikio odelę arba nuvalyti odą drėgnomis kūdikių servetėlėmis, tačiau jas reikėtų naudoti retai, išskirtiniais atvejais, kuomet nėra galimybės nuprausti kūdikio vandeniu. Jeigu vaikutis atpylė ar išsitepė, kažkas pateko į raukšlę, iškart pavalyti su vandeniu (vatos diskeliu, suvilgytu vandeniu) ir būtinai laikyti raukšlę sausai.
- Leiskite „prasivėdinti“: Jei tik aplinkybės leidžia, leiskite kūdikiui po 10-20 min tarp sauskelnių keitimo pabūti be jų. Darykite kuo daugiau oro vonių, o jeigu yra galimybė, leisti mažyliui pamiegoti be sauskelnių. Tai trumpas laikotarpis, kuomet mažylis būna be sauskelnių ir jo odelė kvėpuoja.
- Tinkama apranga ir sauskelnės: Rinkitės ne per ankštas sauskelnes, jų stipriai nesuveržti, neapspausti. Rinkitės laisvesnius drabužius, iš orui pralaidžių audinių. Venkite vaiko perkaitimo. Patalpa turi būti gerai vėdinama ir palaikoma tinkama oro temperatūra. Labai svarbu aprengti vaiką pagal orą, aprengti šilčiau, jei oras vėsus bei nurengti šiltus drabužius šiltoje patalpoje. Taip pat, labai naudingos yra oro vonios kūdikiui, kuomet oda yra atvira ir kvėpuoja. Todėl, kai vaikas nemiega, pravartu jį palikti su medžiaginėmis kelnaitėmis arba be jų ir leisti odelei pakvėpuoti.
- Naudokite specialius kremus ir tepalus: Po vystyklais ir sauskelnėmis naudokite specialius kūdikių kremus ir tepalus, kad išvengtumėte iššutimo - tokios priemonės padeda nuraminti odą, sukuria apsauginį barjerą ir apsaugo kūdikio odą nuo grėsmingų išorinių veiksnių bei pašalina diskomfortą.
- Tinkama higiena ir kosmetika: Kūdikio higiena yra be galo svarbi, kadangi išmatose ir šlapime yra medžiagų, kurios dirgina odą. Jei jos ilgą laiką liečiasi su oda, gali atsirasti odos paraudimas - iššutimai. Prausiant ir maudant kūdikį būtina naudoti specialią kosmetiką vaikams, kuri yra hipoalerginė ir saugios sudėties. Po vandens procedūrų vaiko oda turi būti kruopščiai išdžiovinta.
- Skalbkite daugkartines sauskelnes tinkamai: Skalbimui naudokite vaikiškus skalbiklius (geriausia, skirtus alergiškiems kūdikiams), o skalaudami įpilkite šiek tiek citrinos rūgšties ar maistinio acto: rūgštis neutralizuoja šarminį skalbiklio poveikį.
- Atsargiai su naujais produktais: Atsargiai įveskite naujus maisto produktus ir atidžiai stebėkite vaiko reakciją į naujų maisto produktų įvedimą.
Kaip Gydyti Iššutimus Kūdikiams?
Iššutimų gydymo metodai ir jų pašalinimo laikas tiesiogiai priklauso nuo problemos sudėtingumo. Pradinėse stadijose naudojamos vietinės priemonės, pavyzdžiui, kremai, tepalai ar pabarstai nuo iššutimo. Tokiu atveju nemalonūs simptomai išnyksta per 2-3 dienas. Tačiau jei atsiranda komplikacijos, simptomai sustiprėja, atsiranda odos mikroįtrūkimai ir pan., gydytojas gali skirti stipresnį poveikį turinčių priemonių. Todėl labai svarbu pradėti gydyti iššutimus vos tik atsiradus pirmiesiems požymiams. Be specialių priemonių naudojimo be galo svarbi ir tinkama kūdikio priežiūra.
Jei iššutimai vos tik atsirado, paraudimas neryškus ir apima nedidelį plotą, tokiu atveju tėvams reikės tik daugiau laiko skirti vaiko higienai - dažniau prausti, keisti sauskelnes (o dar geriau leisti kūdikiui pabūti be sauskelnių, kiek įmanoma ilgiau). Iššutimų vietas reikia tepti apsauginiais kremais, pastomis cinko oksido pagrindu arba pabarstyti pataisų sporomis. Vietose, kur pažeistas odos vientisumas (mikro įtrūkimai, erozijos), galima lokaliai naudoti priemones, kurių sudėtyje yra dekspantenolio. Tačiau dėl tokių priemonių naudojimo vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Tinkamai parinkus produktą, iššutimas paprastai išnyksta per 1-2 dienas. Tačiau jei ūmi būklė nepraeina, o simptomai tik sustiprėja, būtinai reikia kreiptis į gydytoją, kadangi iššutimai gali komplikuotis, ir tokiu atveju gali išsivystyti infekcija, kurios gydymui reikia specialių vaistų. Patyręs gydytojas pagal matomus simptomus nustatys, kokia yra iššutimų priežastis ir paskirs tinkamą gydymą. Kartais, norėdamas parinkti tinkamą vaistą, gydytojas paima tepinėlį nuo odos paviršiaus, vėliau laboratorijoje juo nustatomas infekcijos sukėlėjas. Be to, labai svarbu suprasti, kad iššutimai gali atsirasti net ir sveikiems kūdikiams, tinkamai juos prižiūrint.
Priemonės Nuo Iššutimų
Priemonės vaikams nuo iššutimų gali būti įvairios. Pavyzdžiui, kremai, tepalai, pastos, pudros ar pabarstai, tokie kaip pataisų sporos. Kaip gi veikia šios priemonės? Jos sukuria permatomą apsauginį, pralaidų orui sluoksnį ant odos ir taip ją apsaugo nuo grėsmingo poveikio bei skatina odos atsinaujinimą. Be to, priemonės nuo iššutimo taip pat ir efektyviai drėkina ir maitina gležną kūdikio odelę. Šias priemones rekomenduojama naudoti pagal poreikį. Tačiau jos gali būti naudojamos ne tik iššutimams atsiradus, bet ir iššutimų profilaktikai.
- Tepalai su cinku: Cinko tepalai sudaro ant odos plėvelę, kuri leidžia paraudimui užgyti. Cinko oksidas turi antiseptinių, sutraukiančių savybių, veikia kaip fizinis barjeras, apsaugantis odą nuo sąlyčio su išoriniais dirgikliais.
- Tepalai dekspantenolio (pantenolio) pagrindu: Pantenolis stimuliuoja epidermio ir tikrosios odos ląstelių augimą ir atsinaujinimą (pagreitina lipidų ir baltymų sintezę odoje bei skatina epidermio ląstelių dalijimąsi), pagreitina paviršinių žaizdelių gijimą.
- Hormoniniai, priešgrybeliniai tepalai: Šie tepalai skirti atitinkamų infekcijų gydymui.
- Pataisų sporos: Pataisų sporos gaunamos iš augalo (Lycopodium clavatum), dar vadinamo “pataisas šarkakojis”. Pataisų sporos subręsta maždaug liepos - rugsėjo mėnesiais. Jos yra labai smulkūs, šviesiai geltonos spalvos milteliai. Pataisų sporomis gali būti barstomos iššutusios vietos, pragulos, pūliuojančios žaizdos bei kiti odos pažeidimai ir sudirgimai. Be viso to, pataisų sporos padeda numalšinti niežulį bei odos uždegimo simptomus. Jos taip pat gali būti naudojamos grybelinių bei bakterinių odos infekcijų prevencijai.
Kokias Sauskelnes Kūdikiui Pasirinkti?
Rasti tobulai jūsų kūdikiui tinkančias sauskelnes nėra lengva užduotis. Pasitaiko ir taip, kad populiariausio prekės ženklo produktas, kurį naudoja daugelis - jūsų kūdikiui netinka: trina ar atsiranda bėrimai. Taigi, į ką atsižvelgiant reikia pasirinkti sauskelnes? Visų pirma, sauskelnes turėtumėte rinktis pagal dydį. Jei sauskelnės per mažos arba per didelės, gali pratekėti skysčiai. Taip pat atsižvelkite į kūdikio sudėjimą: jei jūsų vaikas, sveriantis 5 kg, yra gana lieknas ir didesnio ūgio, tarp 3-6 kg ir 4-9 kg dydžių, greičiausiai tiks pirmasis variantas. Jei sauskelnes perkate pirmą kartą arba nusprendėte pakeisti į kito gamintojo, nepirkite didelio kiekio iš karto. Geriau paimkite nedidelę pakuotę, kad įvertintumėte kokybę ir suprastumėte, ar sauskelnės tinka jūsų mažyliui. Didelį kiekį galite įsigyti tik įsitikinę, kad jūsų kūdikis nėra alergiškas ir sauskelnės jam patogios. Tinkamai parinktos sauskelnės turi būti švelnios jūsų kūdikio odai ir nesukelti jokios žalos.
tags: #issutimai #nuo #sauskelniu #sporos #pataisai
