Šiame straipsnyje apžvelgsime Irmos Adomaitienės požiūrį į šeimą, vertybes ir gimtadienio reikšmę jos gyvenime. Aptarsime jos vyro, Lino Adomaičio, mintis apie šeimos svarbą ir kaip jie kartu puoselėja savo atžalas.
Šeima - Didžiausia Vertybė
Linas Adomaitis sako: „Nors šiais laikais labai madinga panirti į save ir deklaruoti tariamą meilę sau, darydamas save laimingą toks netapsi, o suteikdamas laimę kitam, ir pats ją pasieksi.“ Atsispirdamas nuo šios minties sutelki dėmesį ne į save, o į artimųjų gerovę. Rūpiniesi, saugai, gini, myli, išgyveni... Duodamas priesaiką Dievo akivaizdoje pažadėjau „ir džiaugsme, ir varge...“, tai reiškia, kad nesirenku sąvokos „aš“.
O su pilnatve kaip didžiausią turtą pakeliu viską, kas telpa žodyje „mes“. Beje, neseniai vaikelis gimė ir jūsų broliui Marijui Adomaičiui. Jie tokie laimingi. Esu labai laimingas ir aš, nes suprantu, ką patiria žmonės, susilaukę pirmagimio.
Irma Adomaitienė pasakoja: „Saule rūpinamės mudu su Linu. Šiame etape mes, jos tėvai, geriausiai jaučiame, ko jai reikia ir galime tai duoti. Mano trumpi išėjimai iš namų būna ramūs - su Linu Saulė turi savų jaukių ritualų. Linas netgi sako: „Leisk man pabūti su dukra, drąsiai eik“. Ir tada rengiuosi suknelę, pasiryškinu lūpas ir…važiuoju pirkti daržovių į Ūkininkų turgelį (juokiasi).“
„Tie trumpi pabėgimai būna tokie reikalingi: įkvepiu oro, pamatau žmones ir grįžtu taip pasiilgusi mažosios, kad glaudžiu ją prie savęs ir nešioju kaip pūkelį, nejausdama tų 6 kg.“
Irmos dukters Saulės šeštojo gimtadienio proga L. Adomaitis dukrai socialiniuose tinkluose skyrė jautrų sveikinimą, o ir paviešino žavius šeimos kadrus. Šiais sutiko pasidalinti ir su portalu Žmonės.lt. „Didžiausias mūsų stebukle - sveikiname Tave su 6-uoju gimtadieniu! Tu mūsų Saulytė, mūsų šviesa, mūsų šiluma, mūsų meilė. Auk, stiprėk, mokinkis, atrask, pažink ir svarbiausia švytėk savo meile. Ir žinok, mieloji, kad tėčiui esi tyriausia gyvenimo mūza“, - rašė L. Adomaitis.
Meiliais žodžiais, dukros gimimo dienos proga instagrame pasidalijo ir Irma Adomaitienė. „Saule, 6 metai tau! Lygiai prieš tiek metų per savo vardo dieną pradėjai belstis į šį pasaulį. Atėjus užpildei mūsų gyvenimą savo šviesa, švelniu mergaitiškumu, tada pramušei kelią savo broliui, o dabar labai dažnai perimi mūsų visos šeimos direktorės pareigas. Kaip man smalsu pamatyti, kokia tu būsi mergina, moteris, bet prikandu liežuvį, nes iš tikrųjų tai burnoju ant laiko, kad jis taip lekia. Mėgaujuosi tuo dar vaikišku „mama, pakasyk man nugarytę prieš miegą“. Mėgaujuosi ir jos jau panelišku „mama, palauk dar truputį, turiu pasiryškinti skruostus ir pasikvėpinti“. Mėgaujuosi ir tuo, kad bent jau iki 10 gimtadienio kasmet švenčiame ju-bi-lie-jus. Su 6-uoju jubiliejumi, Saule!“ - rašė L. Adomaičio žmona, o įrašu pasidalinti ir su portalu Žmonės.lt.
„Dabar, žiūrint retrospektyviai, man viskas tampa aiškiau“, - pasakoja Irma.
Vaikų Gimimas ir Tėvystės Džiaugsmai
Jokūbo gimimas ir mudviejų su Irma širdyse pagimdė daugiau ramybės, šviesos. Visi pirmi kartai jau praeiti su Saule, viskas aiškiau, paprasčiau. Mažiau nerimo, daugiau humoro. Žinoma, negaliu nuslėpti, kad dabar mūsų rutina ypač intensyvi. Vos spėji. Kartais rodosi, kad valandos juokiasi iš mūsų ir tyčia greičiau lekia. Tik kai laikas leidžiamas su tokia meile - viskas įgauna prasmę.
Dar laukiantis Jokūbėlio mes ruošėme Saulytę šiam nepaprastam susitikimui. Šiandien stengiamės dėmesį paskirstyti vienodai, kad nesukeltume pavydo ar kitų neigiamų emocijų. O Saulė dar ir mus pamoko, kaip reikia rūpintis mažyliu, pataria, kaip maitinti, kaip prausti, kaip migdyti. Saulė dažnai jį priglaudžia prie savęs.
Mes vis prisimename kaip buvo, kai dar neturėjome vaikų. Daug keliavome po pasaulį, nuvykdavome į tokias vietas, kad drąsiai ištardavome „aš pavydžiu sau“. Daugelį metų sėmėme gyvenimo įspūdžius sklidinais delnais. Ir dabar, kai džiaugiamės tėvyste ir motinyste, to nepamirštame. Mes šį etapą vertiname dar labiau negu buvimą tiesiog dviese. Dabar mus supa ir nuotykiai, ir kelionės, ir iššūkiai, ir išbandymai.
Irma pasakoja: „Sulig dukros Saulės atėjimu mano laikas tapo toks tirštas. Atrodo, kad kiekvieną minutę išgyvenu pilnai ir giliai. Nelieka vietos paviršutiniškumui. Iš Saulės mokausi būti čia ir dabar. Vakar atrodo taip toli, o rytoj - sunkiai apčiuopiama. O užtat kiekviena šviesi, atradimų ir pasiekimų pilna diena - kaip didelė pergalė mūsų šeimai. Ir man - kaip mamai.“
„Saulė atnešė labai daug šviesos į mūsų gyvenimą. Tiek aš, tiek Linas jai kasdien dėkojame, kad pasirinko mus būti jos vedliais. Man atrodo, kad ir ji patenkinta savo pasirinkimu.“
„Mūsų namuose nuolat skamba muzika. Garsų pasaulis mažylę ramina. O vos tik aš ar Linas pradedam dainuoti, jai, regis, iškart atsirakina balsas. Ir toks gražus, mergaitiškas… O kartais ir aštresnis, įsakmus. Su Linu juokiamės, kad gyvenime ji mokės pasakyti, ko nori.“
„Sunku patikėti, kad jau metai, kaip esame Saulės tėvai, kaip džiaugiamės jos pasiekimais. Dukrytės pirmasis gimtadienis toks lauktas, toks pirmas, toks jaukus. Saulutei leidome pirmąjį jos gimtadienio tortą ragauti pačiai ir buvome pasiruošę dideliems netikėtumams bei kambario tvarkymui po to, bet mažytė pakankamai tvarkingai tapšnojo gimtadienio tortą delniukais, ragavo. Taip buvo gera ją stebėti ir matyti jos nuostabą akyse ir girdėti jos juoką. Saulės gimtadienis mums su Linu taip pat yra mūsų, kaip tėvų gimimo diena, tad sveikinome ir dėkojome vienas kitam už meilę. Mes prisiminėme mūsų pirmąją dieną gimdymo namuose, kuomet mūsų širdyse gimė dar niekad nepatirtos emocijos“, - pasakojo laiminga mama.
Tikėjimas ir Viltis
Nors ir sakėte, kad sąmoningai vilties ambasadoriais su žmona tapti nesistengiate, jūsų istorija apie tai, kaip dukters laukėte 8-erius metus, įkvepia ne vieną porą. Besilaukdama sūnaus LRT.lt duotame interviu Irma sakė, jog tikrai tiki, kad viskam yra savas laikas ir Dievas tą laiką žino geriausiai.
„Jei tiki ir lauki - taip ir nutinka. Ne be reikalo cituoju šiuos žodžius, nes pamenu, kai mūsų pirmagimės laukimas taip užtruko, mes su žmona pradėjome ieškoti atsakymų, pradėjome daug melstis ir prašyti Dievo malonės. Jis mus išgirdo. Jis visada girdi, jei, žinoma, tuo tiki. Taip, mes nesiekiame būti šios žinutės ambasadoriais, bet jei mūsų šeimos istorija bent vienai šeimai suteikia viltį - tai jau yra labai daug.“
Irma pasakoja: „Beveik aštuonerių metų laukimo prireikė… Dabar, žiūrint retrospektyviai, man viskas tampa aiškiau. Per tą laiką mudu su Linu spėjom nugludinti visus aštresnius savo kampus, sustiprinti savo ryšį iki tiek, kad, regis, tapome vienu. Eidami tuo keliu gavome daug atsakymų, sutikome daug Mokytojų, iš naujo atradome maldą, apsivalėme kūnus. Tapome pasiruošę būti pastebėtais iš aukščiau. Dar labiau įtikėjau, kad įvyksta tai, kas turi įvykti ir būtent tada, kai tam lemta nutikti.“
Motinystės Kelias ir Asmeninis Augimas
Irma Adomaitienė dalijasi savo patirtimi apie motinystę: „Tapusi mama pastebėjau, kad galiu tai, kas anksčiau buvo sunku ar neįmanoma. Supratau, jog galiu naktį šokti iš lovos ir iškart veikti pilnu protu; kantrybės ištekliai taip pat stulbinamai gausūs, jėgų - nors kalnus versk. Labiausiai džiugina tvirtas žinojimas ką ir kodėl darau. Reikėjo truputį laiko, kad įsiklausyčiau ir išgirsčiau savo vidinį balsą, užtat dabar žinau, kad ten glūdi kone visi atsakymai, susiję su Saule.“
„Iki tol Linas buvo mano užnugaris, o dabar jau pati esu užnugaris mūsų mažajai dukrelei. Tai savaime aktyvuoja mamos-liūtės budintį režimą. Be didžiulės atsakomybės už Saulę pajutau sustiprėjusį atsakingumą už savo nuotaikas, veiksmus, žodžius - juk dukrelė kaip koks veidrodis. Jau dabar matau, kaip stengiasi atkartoti jai rodomas mimikas, todėl tikiu, kad tai, ką kodavom laukimosi metu ir ką į ją įdedam dabar, tą dukra ir turės.“
„Jau seniai supratau, kad man su stereotipais - ne pakeliui. Buvau atvira tiek ruošdamasi gimdymui, tiek motinystei. Neturėjau konkretaus plano, kaip viskas turi būti. Todėl ir į visus „pamatysi, jau niekad nebus taip, kaip anksčiau“ atsakydavau šypsena. Žinojau, kad bus taip, kaip turi būti. Visi kūdikiai tokie skirtingi, tad ar gali būti vienas modelis, sakantis, kur migdyti ir kiek laiko ant rankų jį nešioti? Šiandien informacinis fonas toks stiprus, kad gali kliudyti išgirsti savo nuojautą. O ji, mano giliu įsitikinimu, čia - esminė.“
„Ar Jums lengva atsiriboti nuo siekio būti tobula mama? O kas apskritai yra gera mama?“ - tokie klausimai sukosi kažkur pasąmonėje. Susirinkti save labai padėjo psichologės Sigitos Valevičienės knyga „Motinystės kelias“. Jos dėka stengiuosi įsisąmoninti, kad nereikia būti idealia mama, nes tikrai pasitaikys visokių situacijų, kur gali nepavykti suvaldyti savo emocijų. Psichologai sako, kad vaikui reikia pakankamai geros mamos, o ne idealios. Žmogiškos mamos, kuri drauge su vaiku mokosi ir atranda.“
„Nuo pat pradžių abu su Linu labiausiai klausome savo intuicijos. Esu tikra, kad mes geriausiai jaučiame savo dukrelę ir duodame jai tai, ko reikia.“
„Vis prisimenu Sigitos Valevičienės knygą „Motinystės kelias“. Ją skaičiau ruošdamasi gimdymui. Joje labai viltingai nuskambėjo mintis, kad „vaikui reikia pakankamai geros mamos“. Nereikia lipti per save, kelti milžiniškų lūkesčių sau, stengtis būti tobulais. Nuo to bus geriau ir patiems tėvams, ir vaikui. O visai neseniai Ineta Stasiulytė pasidalino labai taiklia mintimi. Ji sako: „Kas yra nuovargis, auginant vaiką? Kai prisikuri lūkesčių, planų, o jų nepavyksta įgyvendinti.“ Todėl laikas su vaiku tegul ir būna „laikas su vaiku.“
„Iki metų fotografuodavau Saulę kas mėnesį. Papuošiu, sušukuoju (taip taip - nuo pat gimimo ji su vešliais plaukais), įduodu lentelę su mėnesio žyma ar didesniais pasiekimais ir per kelias jos kantrybės sekundes turiu pagauti TĄ kadrą. Ir, įtariu, kaip ir daugelis tėvų, esame nuolat priversti didinti telefono atmintį. Kaip nenorėsi įamžinti jos ką tik prabudusios ryte? O kai pirmą kartą pati šaukšteliu kabina košę? Kai rodo pirštu į mėnulį?“
Kelionės ir Atrankos
Su vyru esate aistringi keliautojai. Ar jau pagalvojate apie kelionę ir su dukrele?
„Tiesą sakant, ši tema kaip tik dabar sukasi mūsų su Linu lūpose. Svarstom, kada ir kur būtų patogu pakeliauti. Su Saule pilvelyje buvom nusibeldę toliausiai per savo keliautojų karjerą - iki Čilės. Tikiu, kad dukrai kelionių genas jau instaliuotas. Trokštame jai parodyti pasaulį su dar didesne aistra nei tada, kai dviese keliaudavom.“
„Į mažesnes keliones Lietuvos ribose išsiruošėme, kai Saulei buvo 2 mėnesiai, o į tolesnę iškeliavome jau beveik su vienerių metukų mažąja. Tikrai atrodė, kad namuose yra saugiausia, kad viskas po ranka, žinoma, ramu. Tačiau tik iškeliavus supratau, kad Saulei svarbiausia, jog mes, jos tėvai, būtume drauge su ja. Tada jai - patys tikriausi namai. Tiesą sakant, ir dabar kaip tik keliaujame! Nutarėme Lietuvos dangų keliems mėnesiams iškeisti į Kanarų salyno saulėtą dangų. Prieš tai mėnesį praleidome Malagoje, Andalūzijos regione. Kelionės trise jau kitokios, ne tokios judrios. Apsigyvename vienoje vietoje ir aplinkui kiek įmanoma ir kiek norisi keliaujame, tyrinėjame. Tikrai paradoksaliai viskas išėjo, kad buvome suplanavę pačią tolimiausią savo kelionę, - į Čilę. Rimtai svarstėme nevykti, bet galų gale buvome nepaprastai laimingi, kad ryžomės. Nei ką kėliau, nei vairavau, nei jaudinausi. Tie du mėnesiai Čilėje man visada prisimins, kaip ypač šviesus ir ramus laikas.“
Santykiai ir Harmonija
Jūsų vyras Linas interviu yra sakęs, kad su laiku judviejų santykiai tik tvirtėja, ryšys gilėja. Ar tokie sklandūs buvo nuo pat pradžių? Ar patyrėte išbandymų, apsišlifavimo laikotarpių?
„Nuo pat mūsų pažinties pradžios pajutom artumą vienas kitam. Žinoma, kad norėdami būti kartu, turėjom apsišlifavimo etapą, parodykit man porą, kuri tokių neturėjo. Verta tą laikotarpį išmintingai įveikti, kad paskui kaip du deimantai spindėtume, o santykiai - šviestų. Ko gero, pagrindinė paslaptis siekiant sėkmingo aštrių kampų nugludinimo, yra ta, kad kito žmogaus nepakeisi, svarbiausia, kiek tu pats nori ir gali pasikeisti.“
„Ar Jums kažkas padeda rūpintis vaikeliu? Turite laiko sau pasilepinti? Saule rūpinamės mudu su Linu. Šiame etape mes, jos tėvai, geriausiai jaučiame, ko jai reikia ir galime tai duoti. Mano trumpi išėjimai iš namų būna ramūs - su Linu Saulė turi savų jaukių ritualų. Linas netgi sako: „Leisk man pabūti su dukra, drąsiai eik“. Ir tada rengiuosi suknelę, pasiryškinu lūpas ir…važiuoju pirkti daržovių į Ūkininkų turgelį (juokiasi).“
„Tie trumpi pabėgimai būna tokie reikalingi: įkvepiu oro, pamatau žmones ir grįžtu taip pasiilgusi mažosios, kad glaudžiu ją prie savęs ir nešioju kaip pūkelį, nejausdama tų 6 kg.“
„Ar pasikeitė judviejų su vyru santykis gimus vaikeliui? Žinot, tą posakį „nebus taip, kaip buvo“ galima papildyti ir drąsiai teigti „nebus taip, kaip buvo, bus tik dar geriau“. Saulė atnešė tiek euforijos, tiek meilės į mūsų širdis. Jei buvo kažkokių tuščių tarpelių, tai jie dabar užpildyti sklidinai. Tai yra mūsų su Linu didysis išsipildymas. Kai tuokėmės, kunigas mums palinkėjo kūrėjiškos dvasios. Manau, kad su dukrelės gimimu mes labiau nei bet kada tą dvasią jaučiame.“
„Jūsų su vyru Linu santykis atrodo toks ypatingas. Ar pykstatės? Ne, tikrai nesipykstam. Pyktis - destruktyvi būsena, į nieką gerą nevedanti. Mes diskutuojame. Jei skiriasi nuomonės, stengiamės išsiaiškinti vienas kito požiūrį, išgirsti argumentus.“
tags: #irma #adomaitiene #gimimo #metai
