Menu Close

Naujienos

Intelekto tipai ir jų ugdymas ikimokykliniame amžiuje

JAV mokslininkai siekė atsakyti į klausimą - kas iš tiesų padeda ikimokyklinio amžiaus vaikams pagerinti IQ rezultatus. Tyrėjai iš Niujorko universiteto rezultatus publikavo žurnale “Perspectives on Psychological Science”. Buvo ieškoma atsakymo į klausimą, kas iš tiesų padeda pagerinti ikimokyklinio amžiaus vaiko kognityvinius gebėjimus. Vaiko socialiniai ar emociniai įgūdžiai nebuvo tiriami. Buvo nustatyti 3 aspektai, kurių nauda vaiko IQ neabejotina. Šio tyrimo skeptikus labiausiai nustebino faktas, kad nebuvo nustatytas ryšys tarp ankstyvojo muzikos klausymo bei intelekto koeficiento. Taip pat nebuvo nustatyta, kad papildų, tokių kaip cinkas ir geležis, vartojimas padidina ikimokyklinio amžiaus vaikų protinius gebėjimus.

Intelekto sąvoka yra viena plačiausiai vartojamų psichologijoje, o ir kasdieniniame gyvenime. Hovardas Gardneris (Howard Gardner) nesutinka su nuomone, kad intelektas - tai bendrieji sugebėjimai, kuriuos galima įvertinti tradiciniais intelekto testais. Jis teigia, kad yra aštuonios intelekto rūšys.

Aštuonios intelekto rūšys pagal Howardą Gardnerį

Standartiniai IQ testai daugiausiai skirti dviem intelekto rūšims: loginei-matematinei ir kalbinei tirti. Toliau pateikiamos aštuonios intelekto rūšys su jų raiškos pavyzdžiais.

  • Loginis-matematinis intelektas: dažnai vadinamas moksliniu mąstymu, apibūdina mąstyseną, kuri pasitelkiama sprendžiant matematines ir mokslines problemas. Tai linijinis ir analitinis intelektas.
  • Kalbinis intelektas: sugebėjimas sklandžiai naudotis kalba. Šis intelektas pasitelkiamas reikšti mintis ir jausmus.
  • Vaizdinis, arba erdvinis intelektas: sugebėjimas tiksliai suvokti ir įsiminti vaizdinę informaciją, orientuotis erdvėje, suprasti erdvės struktūrą ir vaizduotėje transformuoti trimačius objektus.
  • Muzikinis intelektas: sugebėjimas suprasti ir kurti muziką.
  • Kūno arba kinestestzinis intelektas: sugebėjimas pažinti kūną ir efektyviai juo naudotis.
  • Gamtinis intelektas: sugebėjimas suprasti gamtos dėsnius.
  • Tarpasmeninis intelektas: reiškia sugebėjimą suprasti kitus, jų elgesio motyvus, įvertinti raiškos ženklus, ketinimus, norus.
  • Intrapersonalinis intelektas: žinios apie savo vidinį gyvenimą, santykis su savo jausmais. Tai pats asmeniškiausias intelektas, jį galima pajusti per kalbą, muziką ir kitas raiškos priemones.

Pagal: Barbara Hansen Lemme. Suaugusiojo raida.

Aštuonios intelekto rūšys

Trys svarbiausi veiksniai, skatinantys vaiko intelektinį vystymąsi

Buvo nustatyti 3 aspektai, kurių nauda vaiko IQ neabejotina.

Omega-3 riebalų rūgštys

Pakankamas omega-3 riebalų rūgščių suvartojimas nėštumo metu bei pirmaisiais vaiko gyvenimo metais yra be galo svarbus augančiam vaiko organizmui. Būsimas vaikelis pasisavina jam būtinas omega-3 riebalų rūgštis iš mamos organizmo, jos yra svarbios smegenų vystymuisi. Omega-3 riebalų rūgščių daugiausiai yra žuvyse (upėtakiai, lašišos, silkės, skumbrės), augaliniuose aliejuose (sėmenų, rapsų, sojos, saulėgrąžų, alyvuogių), taip pat riešutuose ir sėklose.

Maisto produktai, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių

Skaitymas

Gana netikėta tyrimo išvada, teigianti, kad vaiko protiniams gebėjimams didžiulę reikšmę turi tėvų skaitymas jam nuo gimimo iki ketverių metų. Kuo anksčiau tėvai pradeda garsiai skaityti knygas vaikams ir sudomina knygomis, tuo didesnis vaiko IQ. Tyrėjai nustatė, kad tokių vaikų IQ yra 6 vienetais didesnis už tų, kurių šeimose knygos vaikams nebuvo skaitomos.

Darželio lankymas

Svarbią reikšmę vaikų IQ turi darželio lankymas, ypač palyginus su tais vaikais, kurie augo namuose nelankę darželio ir su jais nebuvo specialiai užsiimama. Darželį lankiusių vaikų IQ buvo 7 vienetais didesnis. Ir tai nepriklauso nuo to, kelerių metų vaikas pradėjo lankyti.

Emocinis intelektas ir jo svarba ikimokykliniame amžiuje

Kuo vaiko aukštesnis emocinis intelektas tuo jis geriau pažįsta savo emocijas, norus ir tikslus, geba lengviau prisitaikyti prie kintančių situacijų, lengviau sprendžia konfliktines situacijas su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. O IQ nurodo asmens intelekto lygį, lyginant su to paties amžiaus grupe. Aukštesnio IQ vaikų turtingesnis žodynas, geresnis erdvinis mąstymas, atmintis, pasižymi geresniais matematiniais ir loginius gebėjimais. Tačiau jei vaiko žemas EQ, jis gali nesugebėti pademonstruoti savo aukšto IQ ir mokytis prastesniais pažymiais, nei tas vaikas, kurio emocinis intelektas aukštesnis, o IQ žemesnis. Kas labiausiai tikėtina aukštesnio EQ vaikai jaučiasi gyvenime laimingesni ir sėkmingesni. Emocinis intelektas auga kartu su patirtimi ir aukščiausias būna 35-44 metų, o IQ dažniausiai yra stabilus.

Labai tikslinga kalbėti apie vaikų emocinį intelektą 3-5 vaikų gyvenimo metais, kadangi vaikai yra labai egocentriški. Vaikai nori ir natūraliai galvoja, kad visas pasaulis sukasi apie juos, kad visi žaislai gali būti jų. O tam, kad vaikas gautų norima daiktą, jis gali kąsti, mušti, spirti. O mes juos iš karto ir mokome, kad draugui skauda, matai jis verkia, jam liūdna. Natūraliai vaikai daug greičiau susiranda draugų, jei išmoksta atpažinti kitų vaikų emocijas, arba išmoksta sukontroliuoti savo pyktį. Juk niekas nenori draugauti su nuolat rėkiančiu ir pykstančiu vaiku.

Vaikų bendravimas ir emocijų atpažinimas

Natūraliai emocinį intelektą imame lavinti kai kūdikis ima stebėti veidus, šypsenas. Jau pusantrų metų vaikas bando paguosti verkiančią mamą. Vaikas gali glostyti, raminti, nešti saldainį arba barti ir mušti, priklausomai nuo to kaip yra pats raminamas, kai verkia. Daugiausia dėmesio EQ lavinimui reikia skirti tada, kai vaikas ima kalbėti. Daipai tėvai nebegali patenkinti vaiko visų norų čia ir dabar. Tarkime, jei vaikas nori ledų, o namie jų nėra. Mums suaugusiems yra aišku, kad galima palaukti ir ledus valgyti kitą dieną. O jei vaikas nori, ir negauna jis supyksta arba liūdi. Išgirsdami ir priimdami vaiko norus, įvardydami jo jausmus, parodome, kad mums svarbus vaikas ir jo norai. Taigi labai tikėtina, kad ne iš karto, bet palaipsniui vaikas išmoks palaukti, gebės priimti aplinkinių žmonių norus ir išmoks susitarti.

Mokslininkai į klausimą, ar emocinis intelektas priklauso nuo genetikos, atsako skirtingai. Vieni teigia, kad emocinis intelektas priklauso prie stabilių asmenybės savybių, kurias šiek tiek gali įtakoti tėvų auklėjimas ir socialinė aplinka, o kiti sako, kad emocinį intelektas galima ir reikia lavinti nuo mažumės ir tai visiškai nepriklauso nuo genetikos. Vaikų mokinimas atpažinti, priimti ir valdyti savo ir aplinkinių emocijas tik padės vaikams geriau jaustis ir jiems bus lengviau prisitaikyti prie skirtingų aplinkų (namų, darželio, mokyklos ir kt.).

Emocinio intelekto ugdymas skirtingais amžiaus etapais

Svarbiausia nuoseklus ir nuoširdus tėvų elgesys su vaikais. Tėvai turi kalbėtis su vaikais apie savo jausmus, mokyti juos spręsti problemas. Tėvai neturi stengtis būti tobuli, be neigiamų emocijų ar jokių problemų, nes geriausias mokymas savo pavyzdžiu. Didžiausią dėmesį ikimokykliniame amžiuje reiktų skirti emocijų pažinimui, pykčio, liūdesio baimių priėmimui ir suvaldymui. Mokykliniame amžiuje - empatija, problemų sprendimas, tikslų kėlimas ir gebėjimas priimti skirtingas nuomones.

Emocinio intelekto ugdymo priemonės ir metodai

Emocinio intelekto lavinimui tinka visos emocijų lėlytės, veidukai su skirtingomis emocijomis, taip pat gyvūnai, vaizduojantys skirtingas būdo savybes. Galima naudoti ir įvairias korteles, kur pavaizduotos skirtingos situacijos ir žmonių reakcijos. Mokyti vaikus atsipalaiduoti tinka pratimas - „ežiukas“. Kai pradžioje vaikas turi susiriesti į mažą, mažą kamuoliuką, kad pajustų įtampą, o paskui gali išsitiesti-atsipalaiduoti. Pykčio valdymui, galima piešti ugnikalnį. Vaikui aiškiname, kad pyktis kaupiasi mumyse ir jį galima pastebėti daug anksčiau, kad nereiktų sprogti.

Emocinio intelekto pasekmė - kūrybiškumas

Požymiai, rodantys, kad artimiesiems laikas susirūpinti dėl pernelyg žemo vaiko EQ

Darželyje - agresyvumas, dideli pykčio priepuoliai, negebėjimas valdyti emocijų (ilgas verkimas), nesutarimai su kitais vaikais. Mokykloje - patiriamos patyčios arba nuolatiniai konfliktai su bendraamžiais ir mokytojais.

Būdo savybės, kuriomis pasižymi aukšto EQ vaikai

Aukšto EQ vaikai yra lengvai bendraujantys tiek su kitais vaikais tiek su suaugusiais. Jie moka prisitaikyti prie esamos aplinkos ir užimti lyderio poziciją. Šie vaikai dažniausiai būna geros nuotaikos, optimistiškai žvelgiantys į gyvenimą. Gali būti mėgstantys tarpininkauti tarp konfliktuojančių pusių. Gali būti užjaučiantys ir padedantys silpnesniems arba kaip tik gebantys išsireikalauti sau privilegijų. Kartais su aukštu EQ eina ir gebėjimas manipuliuoti suaugusiais ar kitais vaikais.

Vaikų emocinio intelekto ugdymas

tags: #intelektu #tipai #ikimokyklinis