Indrė Stonkuvienė, dabar dažnai vadinama Indre Bareikiene, yra žinoma asmenybė Lietuvos pramogų pasaulyje. Viešumoje vis dažniau skamba naujoji jos pavardė, tačiau pati Indrė kol kas vestuvių klausimą palieka atvirą.
„Jau senai save vadinu taip. Ne veltui turėjau savo grotažymę #be5minučiųbareikienė. O kaip, kas, kur ir kada, tiesiog laukite tęsinio. Mes grįšime su informacija“, - intriguojančiai kalbėjo Indrė.
Asmeninis gyvenimas ir šeima
Indrė Stonkuvienė gimė 1986 m. birželio 26 d.
2011 m. spalio 1 d. Kaišiadorių rajone esančioje Žaslių Šv. Jurgio bažnyčioje susituokė su aktoriumi Mantu Stonkumi. Su juo susilaukė dukros Cecilijos (g. 2012 m. liepos 27 d.) ir sūnaus Pranciškaus (g. 2014 m.). Su pirmuoju vyru susipažino dirbdama prodiusere MTV Lietuva kanale ir susižadėjo po mėnesio draugystės. 2019 m. liepos mėnesį pora išsiskyrė.
Nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. Indrę sieja santykiai su Vidu Bareikiu. 2022 m. balandžio 29 d. pora susituokė.
Aktorius Mantas Stonkus, kalbėdamas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gimę tą pačią dieną“, svarstė, kad šeimos sukūrimas buvo noras įtvirtinti savo statusą. Deja, pašėlusiu ritmu gyvavusi santuoka išbandymų neatlaikė.
Karjera ir kūryba
Garsi moteris renginį pradėjo nuo juokų apie savo akivaizdžius išvaizdos pokyčius, kurie sulaukė tokių karštų diskusijų viešoje erdvėje. „Taip, aš nebe blondinė! Skandalas!“, - šypsojosi ji. ,,Tikrai negalvojau, kad po šitiek metų išdrįsiu imtis drastiškų išvaizdos pokyčių. Visi buvo įpratę mane matyti su šviesiais plaukais. Pakeitusi savo plaukų spalvą sulaukiau nemažai komentarų, kad padariau klaidą, kad prieš tai atrodžiau geriau, bet daugiau buvo palaikymo ir gražių žodžių, komplimentų. Niekuomet nebijojau rizikuoti ir leidau sau eksperimentuoti, nepaisant to, kaip į tai reaguos kiti, tai išlaisvina“.
Kaip ir daugelį metų iš eilės, savo gimtadienį I. Stonkuvienė nusprendė švęsti kartu su būriu moterų. „Kai darbas yra didelis mano gyvenimo džiaugsmas ir įprasminimas, tai ta džiugia emocija ir norisi dalintis su kitomis nuolat. Labai noriu toliau moteris padrąsinti nebijoti pokyčių, priimti save, į amžių pažvelgti ne kaip į problemą, bet atvirkščiai kaip į dovaną, kuri suteikia mums dar daugiau grožio bei sąmoningumo. Manau, kad nėra geresnio būdo kaip paminėti savo gimimo dieną kitų moterų apsuptyje“.
Anot I. Stonkuvienės, kiekvienas gimtadienis simbolizuoja naujus iššūkius. „Per kiekvieną gimtadienį apsvarstau praėjusius metus, padėkoju visiems draugams bei artimiesiems, ruošiu save kitiems metams. Gimtadienis man yra tarsi naujai atverstas lapas, kuriame kuriu naujus tikslus, siekius bei pokyčius. Skaičiuodama savo metus ir susitikdama su kitomis moterimis vis labiau džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad turiu tokią galimybę, kuomet galiu geriau pažinti save, savo savybes, bet ir suprasti kitas moteris“.
Visgi šiuo metu Indrės didžiausias dėmesys yra ne pavardei, o savo vidiniam augimui. Po beveik devynerius metus trukusio kūrybinio proceso ji kartu su psichologės Aistės Jasaitytės-Čeburiak įžvalgomis pristato savo pirmąją knygą, rašoma spaudos pranešime.
„Tai vienas naujausių, džiugiausių ir ilgiausiai man užtrukusių projektų, kurį pradėjau prieš 9 metus ir į dienos šviesą jis išeina tik šiais metais. Čia jau visiškai „apsinuoginau iki triusikų“. Labai tikiuosi, kad mano knyga, mano istorija bus kaip pagalba, įrankis, priminimas moterims surasti save. Noriu garsiai pasakyti: „Nebijok, tu normali“, - teigė I. Stonkuvienė.
Santykių Paieškos ir Meilės Komisija
Taip pat Indrė šią vasarą pasinėrė į naują ir vasarišką nuotykį - LNK pažinčių projektą „Meilės komisija“. Kartu su Dijora Petrikonyte ir psichologu Dariumi Ražausku ji tapo komisijos nare, kuri padės žmonėms atrasti savo antrąją pusę bei pasidalins patarimais, ko verta ieškoti santykiuose.
„Į LNK portalą vos išėjo pirmoji laida, o jau visi komisijos nariai sako: „Norim dar. Pa-kar-tot!“ Labai smagus formatas laidos, kuris nėra per daug rimtas. Nors kalbame apie santykius ir meilę - vieną pagrindinių, rimčiausių gyvenimo dalykų. Net neabejoju, kad laida įtrauks visus žiūrėti, nes visada yra smalsu tie santykiai“, - pasakojo Indrė Stonkuvienė.
Projekte „Meilės komisija“ komisija padėjo užmegzti pažintis įvairaus amžiaus dalyviams - nuo jaunimo iki vyresnio amžiaus žmonių. Indrę ypač sužavėjo senjorų ryžtas ir drąsa ieškoti meilės nepaisant visuomenėje dažnai vyraujančių stereotipų ir įsitikinimų.
„Buvo labai miela akiai ir labai džiaugsminga, kad tokiame projekte dalyvavo vyresnio amžiaus žmonės, nes vis dar visuomenėje tos nerašytos taisyklės egzistuoja. Tas amžiaus cenzas ir savęs nurašymas liūdina. Labai džiugu, kad atėjo vyresnio amžiaus dalyviai, jie bus pavyzdys, kaip nereikia anksčiau laiko savęs nurašyti“, - dalinosi Indrė.
Stebėdama dalyvių lūkesčius, Indrė pastebėjo vieną klaidą. Žmonės dažnai turi ilgus idealų sąrašus, tačiau pamiršta pažvelgti į save.
„Vienintelė klišė, kuri vis dar egzistuoja, tai yra toks bendras sąrašas, ko tikisi ir kokie lūkesčiai yra iš antrosios pusės, bet pamiršta apie save patį. Kai tu kažko tikiesi iš savo partnerio, reikėtų pasižiūrėti, ar pats turi tas savybes. Mes visą laiką norim kažko geresnio, gražesnio, aukštesnio, turtingesnio, bet meilėje ir santykiuose svarbiausia mainai. Tam mes, meilės komisija, ir esam, kad įžvelgtume ir patartume, jog tas paveikslėlis, kurį tu viltingai esi nusipiešęs, tiesiog neegzistuoja“, - sakė ji.
Pasak Indrės, darbas komisijoje kartu su Dijora ir Dariumi buvo ne tik prasmingas, bet ir labai smagus. „Jie nuostabūs kolegos. Mes vienas kitą papildėme.“
Indrė ir Vidas Bareikis
Vidas Bareikis Indrę vadina savo mokytoja. „[...] Kai šalia turi tokį empatišką, tokį mylintį žmogų, tai tu pats pradedi save kvestionuoti, o kas yra meilė kitam ir ar tu pirmiausia tą moki jausti, ne išmąstyti, o jausti? Indrė yra empatiškiausias ir šeimyniškiausias žmogus, kokį esu sutikęs, ir aš iš jos to mokausi jau ketverius metus. Mokausi, kas yra namų jaukumas, kaip smagu visiems kartu gulėti lovoje, žiūrėti kažkokį filmą, kai namuose kvepia maistu, ir panašiai.“
I. Stonkuvienė teigė, kad likus paskutinėms akimirkoms iki 39-ojo gimtadienio leis sau pirmą kartą sustoti ir perbėgti per visus praėjusius metus. „Gausius. Pilnus visko - gyvenimo, pokyčių, pamokų, meilės, netekčių, džiaugsmo, kūrybos, augimo. Ir šį kartą noriu pati pirmoji pasveikinti save. Prisiminti, padėkoti. Draugams, kurie buvo šalia. Žmonėms, kurie atėjo ir liko. Projektams, kurie tapo daugiau nei darbais - jie virto dalimi manęs. Ačiū sau - kad išbuvau, kai buvo sunku. Kad ėjau, kai nebuvo aišku, kur. Kad išdrįsau jausti. Kurti. Atleisti. Kad leidau sau ne viską žinoti, bet vis tiek eiti. Dėkoju ir gyvenimui - kad dosniai davė. Kad leido mylėti ir būti mylimai, būti reikalingai, duoti, apkabinti, dalintis. Kad davė šansų, iššūkių ir žmonių - tikrų. Man - 39. Nedaug ir nemažai. Tiek, kad žinau, jog vertingiausia gyvenime - tai, ką jauti, o ne tai, ką turi. Ir tiek, kad vis dar nekantrauju, ką dar sutiksiu, patirsiu, atrasiu savyje. Švęsiu. Su dėkingumu. Su meile. Su širdimi, kuri jau nebe ieško tobulo plano - bet pasitiki gyvenimu. Ir tikrai labai Indriškai“, - rašė I. Stonkuvienė.
Nors I. Stonkuvienė turi nemažai verslumo, vadovavimo savybių, visgi grįžusi namo ji - visai kitas žmogus. Čia pradeda dominuoti motiniškas vaidmuo. „Man namai yra židinys, kurį aš nuolat kurstau. Atrodo, kad dabar viskas mano namuose vyksta tarsi pagal ciklą, kuris ypač pasimato rugsėjo mėnesį. Iš to juokiasi net mano artimos aplinkos žmonės. Turiu net tokį žodį „kukulavimas“. Nuo rugsėjo vis rūpinuosi, kad vaikai būtų „sukukuluoti“, kad viskas būtų sutvarkyta, sudėliota, kad maisto visada mokykloje turėtų, kad pyragas keptų, kad kvepėtų namai, kad būtų švaru, tvarkinga. Visada noriu jaukinti namus, nes manau, kad tai yra pagrindinė bazė, vieta, kurioje tu turėtum jaustis saugiai, be jokių kitų vaidmenų, socialinių kaukių. Kai viskas saugu, jauku, kai visi namuose - tada jaučiasi pilnatvė. Ir tik tada su tuo jausmu gali eiti ir skleisti savo šypseną“, - teigia žinoma moteris.
N. Šulijai pastebėjus, kad I. Stonkuvienės ženkle slypi grožio kūrėjas, pati pašnekovė teigia, kad jos gyvenime tai pasireiškia per vidinį, o ne vizualų, grožį. „Mano gyvenime tai pasireiškia per gėrį, per visuomenišką veiklą, kuri jungia ir visą aplinką. Manau, kad mano tos savybės pasireiškia saugioje, šeimyniškoje aplinkoje - ten, kur nereikia niekam nieko įrodyti, kažkam įtikti. Ten, kur gali leisti sau būti toje akimirkoje. Jeigu šoki - šoki ir net negalvoji, kaip čia reiktų gražiai atrodyti. Kurdama bandau net sau priminti, kad viskas ateina iš vidaus. Jei tu nesusitvarkai su savo vidumi, gali dėtis bet kokį grimą, bet kokio grožio suknelę, bet akys visada viską išduos. Prigesusios akys visada labai liūdina, tad tikiu, kad reikia pradėti ne nuo makiažo, o nuo savo emocinės higienos“, - tikina ji.
Samprotaudama apie kuriamą grožį, laidos viešnia neslepia, kad tik vidinė ramybė ir gera emocinė būklė padeda jaustis iki galo gražiai. „Grožis ir yra tame, kai matai, kad moteris jaučiasi saugi, pati sau graži ir leidžia sau būti nekompleksuota, ne susigūžusi, kad anksčiau laiko savęs nelaidotų, o tą suknelę, kurią yra nusipirkusi, užsidėtų ne pagrabynui, o bet kokiai kitai progai. Ir kad tai padėtų nesilyginti, o jaustis gerai. Nes visada šalia tavęs bus ir gražesnė, ir protingesnė, ir liesesnė, gražiau šokanti ir dainuojanti. Reikia leisti sau išlaisvinti save“, - dalijasi žinoma moteris.
Dėl Marso padėties Indrės gimimo metu, anot Naglio, moteris iš prigimties yra labai judri ir mėgsta greitai vairuoti ir visur ieško dinamikos. „Vairuoju saugiai, be jokių papildomų gestų, bet jei jie kartais išsprūsta, visada paskui atsiprašau. Visi gi esame žmonės, ne dievai juk čia susirinko“, - juokauja ji. „Bet kai prabilome apie vairą, mašinas, prisiminiau, kad mano pirmasis automobilis buvo 8 „Lada“, kuris turėjo labai jautrią sankabą. Reikėdavo stebėti, kad neįkaistų variklis, o kai sustodavai prie šviesoforo, reikėdavo pagazuoti. Pamenu, kad tie, kas 12 klasėj galėjo nusipirkti automobilius, turėjo gražias mašinytes, o aš su „Lada“ atvažiuoju. Visi galvodavo, kad aš tą gazą spaudinėju dėl to, kad lakstau vis, nors iš tiesų turėdavau jį spausti tam, kad neužgestų variklis, - juokiasi ji. - Bet aš mėgstu greitį, bet kartais mano nekantrumas pasireiškia ir kelyje. Man jau geriau į filmavimą važiuoti per Kauną, nei kad stovėti kamštyje.“
tags: #indre #stonkuviene #gimimo #vieta
