Satja Sai Baba, gimęs kaip Sathyanarayana Raju (1926-2011), buvo viena įtakingiausių ir kontroversiškiausių figūrų Indijos dvasiniame pasaulyje. Jo sekėjai jį garbino kaip avatarą, Dievo įsikūnijimą žemėje, ir priskirė daugybę stebuklų, įskaitant mirusiųjų prikėlimą. Jo mokymai apie meilę, tiesą ir visų religijų vienybę pasklido po visą pasaulį, o jo įkurtas fondas teikė paramą sveikatos, švietimo ir vandens tiekimo projektams.
Satja Sai Baba gimė 1926 m. lapkričio 23 d. Putapartyje, Andhra Pradešo valstijoje. 1940 m. jis pasiskelbė esąs šventojo guru, avataro Sai Babos iš Širdžio (mirė 1918 m.) persikūnijimu. Nuo to laiko jis pradėjo skleisti savo mokymus, kurie apjungia tiesą (satją), dharmą, ahimsą, meilę ir ramybę (šanti). Jo judėjimas, žinomas kaip Tarptautinė Sai organizacija, veikia daugiau nei 100 pasaulio šalių ir turi daugybę centrų bei grupių. Sai organizacijos duomenimis, pasaulyje yra apie 6 milijonai registruotų jo mokymo sekėjų, o bendrai sekėjų skaičius svyruoja nuo 50 iki 100 milijonų.

Mokymas ir vertybės
Satja Sai Babos mokymo pagrindą sudaro penkios pagrindinės vertybės: tiesa, darna, meilė, ramybė ir nesmurtas (ahimsa). Jis skelbė visuotinę meilę ir visų pasaulio religijų vienybę, ragindamas sekėjus nelikti savosios religijos. Jo pasisakymai dažnai buvo interpretuojami kaip sinkretiniai, apjungiantys įvairias religines tradicijas, tačiau iš esmės išlaikantys hinduistinį pagrindą. Jis teigė, kad į pasaulį atėjo atkurti tikėjimą ir atgaivinti vedų mokymą.
Be religinės vienybės, Satja Sai Baba ypatingą dėmesį skyrė moterų, ypač motinų, vaidmeniui visuomenėje. Jis pabrėžė, kad motinos kuria visuomenę ir todėl reikia gerbti savo tėvus, ypač motinas. Jo judėjimas nėra misionieriškas; pats Sai Baba viešai pareiškė, kad sekėjai neturėtų siekti tokių tikslų.
Sekėjai visame pasaulyje renkasi giedoti badžanų (hinduistinių dvasinių giesmių), studijuoja jo mokymą, atlieka nesavanaudišką tarnystę visuomenei (sevą) ir sekmadieninėse mokyklose moko žmogiškųjų vertybių.
Stebuklai ir kontroversijos
Sekėjai priskiria Satjai Sai Babai daugybę stebuklų, įskaitant dviejų žmonių prikėlimą iš mirusiųjų ir gebėjimą materializuoti daiktus, tokius kaip monetos ar laikrodžiai, kurie buvo laikomi gydomojo ritualo dalimi. Tačiau jo asmenybė ir veiklą lydėjo ir kontroversijos. Buvo pasikėsinta į jo gyvybę, kai 1993 m. du jo sekėjai buvo nudurti. Policija tuomet nušovė užpuolikus.
Taip pat yra buvę kaltinimų seksualine prievarta ir abejonių dėl jo gebėjimo apreikšti brangius juvelyrikos dirbinius. BBC 2004 m. parengė dokumentinį filmą, tyrinėjantį šias kontroversijas.

Fondas ir visuomeninė veikla
Satja Sai Babos fondas, „Satya Sai Central Trust“, įsteigtas 1972 m., tapo svarbia jo visuomeninės veiklos dalimi. Fondas teikia paramą įvairiems sveikatos apsaugos, švietimo ir vandens tiekimo projektams Indijoje. Jis taip pat remia kitą visuomenei naudingą veiklą. Fondo sąskaitose laikoma apie 8,9 mlrd. JAV dolerių (21 mlrd. litų).
Jo judėjimas finansavo įvairius sveikatos ir švietimo projektus Indijoje, įskaitant ligonines ir mokyklas. Viena iš tokių ligoninių, esanti Putapartyje, buvo finansuojama jo judėjimo. 2011 m. kovo 28 d. Satja Sai Baba buvo paguldytas į šią ligoninę dėl plaučių ir krūtinės kongestijos. Jo būklė pablogėjo, jam buvo prijungtas dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas ir atliekama inkstų dializė. Ligoninės pareiškime teigta, kad „svarbiausios organizmo sistemos tinkamai nefunkcionuoja“ ir jo būklė yra kritinė.
Mirtis ir laidotuvės
Satja Sai Baba mirė 2011 m. balandžio 24 d. 84 metų amžiaus. Jo mirtis sukėlė didelį sielvartą jo sekėjams visame pasaulyje, tarp kurių buvo daug Indijos politikų, kino žvaigždžių, sportininkų ir pramonininkų. Tūkstančiai žmonių plūdo į Putapartį, norėdami atsisveikinti su dvasiniu mokytoju.
Hindų tradicija paprastai kremuoja mirusiuosius, tačiau kūdikiai ir šventais laikomi žmonės dažnai laidojami. Guru buvo palaidotas savo dvasiniame centre (ašrame) Putapartyje, toje pačioje auditorijoje, kurioje buvo pašarvotas ir kur jis anksčiau sakydavo pamokslus. Laidotuvių ceremonijoje dalyvavo apie 15 tūkst. kviestinių svečių, tarp jų ir Indijos premjeras Manmohanas Singhas bei partijos vadovė Sonia Gandhi. Ceremoniją tiesiogiai transliavo keli Indijos televizijos kanalai.
Prieš laidotuvių ceremoniją, jo artimieji ir padėjėjai atliko paskutines apeigas. Kūnas buvo nuleistas į duobę, o šią ceremoniją stebėjo tik artimiausi giminės ir padėjėjai. Satya Sai Babos fondas, kurio sąskaitose laikoma didelė suma, po jo mirties neturėjo oficialaus paveldėtojo.
Satja Sai Baba yra teigęs, kad jis persikūnys kaip Prema Sai Baba Karnatakos valstijoje. Šis pareiškimas ir jo palikimas toliau gyvuoja jo sekėjų širdyse ir jo įkurtų organizacijų veikloje.


