Bendradarbiavimas Tarp Ikimokyklinių Įstaigų ir Mokyklų: Atraskite Sėkmingos Adaptacijos Paslaptis!

Imigrantai, atvykstantys iš kitų šalių ir ketinantys apsigyventi Lietuvoje, dažnai atvyksta su savo šeimomis, kuriose yra ikimokyklinio amžiaus vaikų. Didėjant imigrantų vaikų skaičiui, Lietuvos švietimo sistema turi pasirūpinti kokybišku imigrantų vaikų ugdymu ir sudaryti palankias sąlygas atvykusiųjų vaikų socialinei adaptacijai. Imigrantų vaikų ugdymas reikalauja papildomo valstybės dėmesio, daugiau paramos ir pagalbos, pasiruošimo, ugdymo įstaigos bendruomenės susivienijimo, t. y. daugiau pastangų nei įprasta.

Straipsnyje aktualiais tampa šie probleminiai aspektai: kaip padėti ikimokyklinio amžiaus imigrantams vaikams sėkmingai adaptuotis ugdymo įstaigose? Kokius pagalbos organizavimo būdus, užkertant kelią galimiems sunkumams, taikomi ikimokyklinio ugdymo įstaigose?

Ankstyvojo amžiaus vaikų adaptacijos strategijos

Kaip sklandžiai ir sėkmingai įgyvendinti adaptaciją ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ankstyvojo amžiaus vaikų grupėje yra nuolatinis pedagogų ir tėvų paieškų laukas. Galima manyti, kad pedagogų profesinis pasirengimas, jų motyvacija ir tėvų pastangos parengti vaiką ikimokyklinio ugdymo įstaigai bei nuolatinis bendradarbiavimas sukurtų prielaidas sėkmingesnei vaikų adaptacijai grupėje.

Anot L.Ušečkienės (2001), ugdymo įstaigos ir šeimos bendradarbiavimo sėkmė priklauso nuo tėvų sąmoningumo, atsakomybės už vaiko ateitį ir nuo pedagogo asmenybės, autoriteto. Todėl šiame straipsnyje aptariamos ankstyvojo amžiaus vaikų adaptacijos strategijos grupėje ir siekiama nustatyti tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo dermę ankstyvojo amžiaus vaikų grupėje adaptacijos laikotarpiu.

Didžioji dalis ankstyvojo amžiaus vaikų adaptacijos laikotarpiu ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje patiria nemalonią išsiskyrimo situaciją. Net 70 proc. tėvų susiduria arba susiduria iš dalies su ankstyvojo amžiaus vaiko adaptacijos sunkumais ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje.

Tyrimo rezultatai atskleidė tėvų požiūrį į vaiko santykių formavimą su svetimais žmonėmis ir vaiko valgymo, judėjimo ir smulkiosios motorikos įgūdžius. Paaiškėjo, kad didžioji dalis tėvų neruošė vaiko adaptacijai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, palikdami vaiką ne šeimos nariams; tik iš dalies formavo vaiko susidomėjimą ugdymo įstaiga taikant žaidimų metodą; maža dalis tėvų ugdė vaiko judėjimo, savarankiško valgymo įgūdžius.

Empirinio tyrimo rezultatai padėjo išsiaiškinti tinkamas tėvų elgesio strategijas adaptacijos laikotarpiu: domėtis grupės dienotvarke ir pagal ją keisti dienotvarkę savo namuose; iš anksto susipažinti ir padėti priprasti vaikams prie grupės pedagogių. Susidariusiems sunkumams spręsti grupėje, pedagogai ir tėvai turėtų taikyti įvairius bendradarbiavimo būdus. Apklausos rezultatai atskleidė nepakankamą bendradarbiavimą su pedagogais ankstyvojo amžiaus vaikų grupėje adaptacijos laikotarpiu, kas apsunkina vaikų adaptaciją grupėje.

Vaikas tarp dviejų pasaulių: šeima ir ugdymo įstaiga

Ankstyvasis ugdymas - tai laikotarpis, kai vaikas mokosi ne tik kalbėti ar skaičiuoti, bet ir kuria santykį su savimi, kitais ir jį supančiu pasauliu. Tarptautinio darželio „Katino Dienelės” pavaduotoja ugdymui Toma Vaišvilaitė akcentuoja, kad šiam procesui didelę įtaką turi ne tik ugdymo metodikos ar aplinka, bet ir suaugusiųjų tarpusavio santykiai - ypač tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas.

Ankstyvajame amžiuje vaiko diena dažniausiai praleidžiama tarp dviejų pagrindinių aplinkų - šeimos ir ugdymo įstaigos. Kai šios aplinkos viena kitą papildo, vaikas patiria nuoseklumą: jam aišku, ko tikėtis, kas yra svarbu, kokie susitarimai galioja. Tokia patirtis stiprina vaiko emocinį stabilumą, padeda lengviau prisitaikyti prie naujų situacijų ir kuria pasitikėjimą aplinka.

„Vaikui labai svarbu, kad namų ir darželio susitarimai bei suaugusiųjų požiūris būtų kuo panašesni - tai suteikia jam vidinį stabilumą”, - teigia T. Vaišvilaitė. Priešingai, kai suaugusiųjų lūkesčiai ar elgesys skiriasi, vaikas gali jaustis pasimetęs.

Tėvų ir mokytojų vaidmenys adaptacijos procese

Tėvų vaidmuo: buvimas ir pasitikėjimas

Įsitraukimas į ankstyvąjį ugdymą yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko emocinę gerovę ir socialinius gebėjimus. Tačiau įsitraukimas nereiškia nuolatinės kontrolės - daug svarbiau kurti pasitikėimu grįstą santykį su ugdymo įstaiga, domėtis vaiko kasdienybe ir gerbti pedagogų darbą.

„Tėvų pasitikėjimas ugdymo įstaiga leidžia kurti atvirą dialogą, kuriame sprendimai priimami galvojant apie vaiką, o ne ieškant kaltų”, - teigia T. Vaišvilaitė. Kai tėvai jaučiasi girdimi ir įtraukti, bendradarbiavimas tampa natūralesnis, lengviau dalintis informacija apie vaiką ir laikytis bendrų susitarimų.

Mokytojo vaidmuo: ryšys, kuris kuria saugumą

Ankstyvojo ugdymo mokytojas - vienas svarbiausių žmonių vaiko gyvenime už šeimos ribų. Jo darbas apima ne tik ugdymo veiklų planavimą, bet ir nuolatinį emocinį buvimą šalia vaiko. Tyrimai rodo, kad stabilūs ir šilti santykiai su pedagogu tiesiogiai veikia vaiko savijautą ir motyvaciją mokytis.

„Mokytojo ir vaiko ryšys ankstyvajame amžiuje dažnai tampa pagrindu vaiko pasitikėjimui savimi ir pasauliu”, - sako T. Vaišvilaitė.

Bendradarbiavimas - raktas į vaiko emocinę raidą

Vaiko emocinė gerovė ankstyvame amžiuje tiesiogiai susijusi su gebėjimu mokytis, bendrauti ir reguliuoti elgesį. Kai vaikas mato, kad jį supantys suaugusieji bendradarbiauja, jis jaučiasi saugesnis, drąsiau tyrinėja aplinką, klysta ir mokosi per asmeninę patirtį. Tėvų ir mokytojų partnerystė taip pat padeda laiku pastebėti vaiko poreikius bei iššūkius.

Svarbu suprasti, kad bendradarbiavimas nėra formalumas - tai nuolatinis procesas, reikalaujantis laiko, pasitikėjimo ir atvirumo.

„Bendradarbiavimas nėra formalumas - tai santykis, kuris auga kartu su vaiku”, - pabrėžia T. Vaišvilaitė. Sėkmingas ankstyvasis ugdymas gimsta ne iš vienos pusės pastangų. Jis kuriamas kartu, kai tėvai ir mokytojai mato save kaip vienos komandos narius, veikiančius dėl bendro tikslo.

Praktiniai adaptacijos metodai ikimokyklinio ugdymo įstaigose

Pirmas dienas ugdytiniai būna su tėveliais grupėje.
Įstaiga sukuria vaikui pritaikytą ugdomąją aplinką su daug ir įvairiu inventoriumi, lengvinančiu vaiko adaptaciją.
Sukuriama jauki aplinka, parūpinami įdomūs žaislai, surengiami susirinkimai su tėvais (atvirų durų dienas), supažindinama su auklėtojomis, leidžiama apžiūrėti grupes, pabendrauti su auklėtojomis, užduoti neraminančius klausimus.
Suteikiamos tinkamos sąlygos ramiai adaptuotis. Leidžiama tėvams dalyvauti adaptaciniame laikotarpyje.
Bendradarbiaujama su tėvais, patariama jiems, kaip elgtis. Pasiūloma visokeriopą pagalbą.
Sukurti vaikui saugią aplinką.
Padeda mokytojas dirbantis įstaigoje: bendrauja su tėvais, pažįsta vaiką, jo šeimą, poreikius, tenkina juos.
Sudaryti tinkamos sąlygos pirmai pradžiai. Tėveliai gali kelis kartus pabūti kartu, ne visi vaikai atvyksta vienu metu.
Sudaryti sąlygas, tinkamą aplinką.
Vaikas būna vienoje grupėje.
Tėvų švietimas, bendradarbiavimas.
Sudaryti sąlygas pirmomis savaitėmis būti su vaiku grupėje. Rašomos rekomendacijos.
Rengiami susitikimai su būsimų auklėtinių tėveliais, aptariant adaptacijos laikotarpį.
Pirmas dienas būti grupėje valandą, po to vis ilginti laiką.
Skiriamas didelis dėmesys vaikui: skaitomos pasakos kartu, kartu žaidžiama.
Puikiai pritaikyta aplinka, žaislais, žaidimų kampeliais, kurie sudomina vaiką. O tai leidžia vaikui nukreipti savo mintis. Puikus pedagogas, prie kurio gali prisiglausti reikalui esant.
Skiriamas didesnis dėmesys vaikui, kuris adaptuojasi: žaidžiama su juo, skaitoma, vartomos knygutės.
Leidžiama palaipsniui didinant laiką pratinti vaiką prie darželio aplinkos.

Svarbiausi adaptacijos principai

Artėjant rugsėjo 1-ajai, vaikų laukia adaptacijos mokykloje ar ikimokyklinio ugdymo įstaigoje iššūkiai, netgi tų, kurie į ugdymo įstaigą eina ne pirmą kartą. Jiems jau pažįstama aplinka, jeigu jie sugrįžta į tą pačią ugdymo įstaigą, yra įpratę prie žmonių, dienos režimo, tarpusavio santykių. Visiškai kitokie adaptacijos iššūkiai iškyla tiems, kurie pirmą kartą pradeda lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą arba pirmąją klasę, kurie dar nežino, kas jų laukia ir ko ten galima tikėtis. Tad labai svarbus vaidmuo tenka tėvams ir kitiems ugdytojams, kaip jie nuteiks savo vaikus ir padės suprasti, kas jų ten laukia, ir, žinoma, kiek sąmoningai ir atsakingai skirs laiko, kad vaikai pasiruoštų šiam adaptacijos procesui.

Kiekvienas veiksnys yra labai svarbus kalbant apie sėkmingą vaikų adaptacijos procesą, bet visgi noriu akcentuoti paties vaiko savarankiškumo stiprinimą ir išskirti jį kaip pagrindinį ir lemiantį veiksnį sėkmingos adaptacijos procese. Seminarų metu visada akcentuoju, kad pagrindinis tėvų ir pedagogų siekis - nieko nedaryti už vaikus, ką jie pagal savo amžių gali padaryti patys. Tik taip vaikai ugdosi savarankiškumo įgūdžius ir įgyja pasitikėjimą savimi. O tėvai ir pedagogai, kad ir kaip norėtų, už vaikus šio proceso išgyventi negali, negali už juos priimti sprendimo atsisakyti ašarų ir pasirinkti stebėti arba prisijungti prie vaikų žaidimų arba, užuot tupėję kampe, priimti sprendimą ir prisijungti prie grupelės žaidžiančių vaikų. Ugdytojai gali tik padėti, palaikyti, paskatinti, parodyti, kaip galima tai padaryti.

Vaikams svarbu jausti suaugusiųjų padrąsinimą.
Svarbu pasitikėti savo vaikais ir leisti jiems ugdytis savo tempu ir pagal savo galimybes. Ne visi gali lengvai susidraugauti ar žaisti vieni, tad leiskime kiekvienam to mokytis savo tempu. Svarbu nespausti savo vaikų. Jeigu jūs jais pasitikite, turite juos stebėti ir palaikyti. Drąsinimas yra tai, ką jūs galite padaryti, bet už vaiką nieko padaryti negalite. Jam galbūt tai neįveikiamas iššūkis ir jeigu jis nesiryžta, pvz., dalyvauti bendroje grupės vaikų veikloje, leiskite jam pasilikti saugioje vietoje, bet pridurkite: „Šį kartą nepasinaudojai galimybe įveikti baimę ir pasilinksminti su draugais, bet bus ir kitas kartas." Žodžiai - galinga jėga, mums trūksta pasmingų žodžių, kuriais nubrėžtume leistino elgesio ribas ir kurie įsirėžtų ir būtų kelrodžiai visam gyvenimui.

Vaikų adaptacija ugdymo įstaigoje… Kas labiausiai vaikams įsimena? Tai laikas, praleistas kartu, palydėtas teigiamų / neigiamų emocijų. Tad siekite, kad vaikai, būdami šalia, patirtų kuo daugiau teigiamų emocijų. Kaip manote, kokias emocijas dažniau išgyvena jūsų vaikai, būdami šalia - tas, kurias jiems lengva iškęsti, ar tas, kurias sunku? Jeigu manote, kad vaikams dažniau tenka išgyventi pastarąsias emocijas, rimtai susimąstykite ir ne tik susimąstykite, bet ir imkitės veiksmų, keiskite savo veiksmus ir žodžius. Vaikams turite būti užuovėja, kurioje jie gali surasti vidinę ramybę.

Padėti vaikams fiziškai, emociškai, socialiai ir intelektualiai pasirengti lankyti lopšelio grupę ar pirmą klasę.
Vaikams būtina iš vakaro pasakyti apie atsisveikinimo ritualus, pvz., kai rytoj nueisime, aš tau padėsiu susirasti spintelę, palauksiu, kol tu nusirengsi, paglostysiu galvą ar pabučiuosiu į skruostą ir išeisiu, o tu man per langą pamosi.
Nerekomenduotina vaikų palikti ir nieko jiems nepasakius išeiti. Žinoma, jeigu kitaip jums neišeina, visada pagalvokite prieš tai darydami, kad labai daug aukojate - savo ir vaiko tarpusavio ryšį. Kaip vaikas gali jumis pasitikėti, jeigu jūs staiga dingstate jam atsidūrus naujoje aplinkoje. Būtinai pasakykite vaikui suprantama kalba, kuri paremta konkrečiais faktais, t. y. nuosekliai papasakokite, kokias veiklas jis darys likęs darželyje ir kada jūs ateisite jo pasiimti. Pvz., tu pažaisi su draugais, pavalgysi, išeisi į lauką, papietausi, išmiegosi pokaitį ir kai atsikelsi, aš ateisiu tavęs pasiimti.
Rekomenduojama, kad atsisveikinimo ritualas būtų trumpas - nuo 5 min. ir ilgiausiai iki 10 min. Nes kol jūs esate šalia, vaikas palaiko emocinį ryšį su jumis ir negali pradėti domėtis nauja aplinka, mokytis užmegzti ryšį su naujais draugais ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja. Kai tik tėveliai išeina, tik tada vaikai pradeda dairytis ir patys prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Tik yra vienas svarbus momentas, kurį turite žinoti. Vaikų ašaros yra natūralus dalykas, tai rodo, kad jam liūdna su jumis išsiskirti, patvirtina, jog jūsų tarpusavio ryšys vaikui yra svarbus. Ir nebijokite jo palikti, kai rieda ašaros, jis pats turi išmokti neverkti, bet tam reikia laiko, kad jis pasijustų saugus naujoje aplinkoje. Tik jeigu nespėjote atlikti visų numatytų ritualų ir vaikas labai stipriai įsiverkė ir nebegirdi, ką jam sakote, turite nepalikti jo, nes kai nurims ir jūsų neras šalia, jausis paliktas ir vienišas.

Stebėkite savo vaikus, jūs esate artimiausi jiems žmonės ir geriausiai juos pažįstate, tad pasitikėkite savimi, tikrai rasite geriausią pagalbos savo vaikams būdą, kuris padės jiems įveikti adaptacijos sunkumus ugdymo įstaigoje. Pasirinkdami pagalbos vaikams būdus neaukokite tarpusavio ryšio su vaikais - jis tolesnės vaikų raidos pagrindas, tarsi atspirties taškas, nuo kurio jie atsispiria mokydamiesi užmegzti santykius su kitais. Kuo labiau vaikas jausis saugus su artimiausiais žmonėmis, tuo sveikesnius ir pasitikėjimu kitais žmonėmis grįstus santykius jis mokysis kurti.

Kas daro didžiausią įtaką vaiko raidai | Tom Weisner | TEDxUCLA

Iškilus vaikų ugdymo probleminėms situacijoms ar ugdymo klausimams, nebijokite kreiptis pagalbos. Kviečiame kartu ieškoti pozityvių vaikų ugdymo situacijų sprendimų.

Europos socialinio fondo finansuojamas projektas

Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) pradeda vykdyti projektą „Ikimokyklinio ugdymo gerinimas - I etapas“, kurio tikslas - stiprinti ikimokyklines ugdymo įstaigas ir kelti pedagogų kompetencijas. Projektas remiasi tarpusavio mokymosi (angl. peer learning) principais.

Planuojama, kad iki 2025 m. rugsėjo pabaigos bus atrinkta 15 asmenų iš švietimo įstaigų, kurios vykdo ikimokyklines ugdymo programas, ir jie bus apmokyti tapti bendradarbiavimo tinklų lyderiais - konsultantais. Projekto įgyvendinimui numatyta 491 967,15 eurų suma, skirta iš Europos socialinio fondo + ir Bendrojo finansavimo lėšų.

„Tikime, kad bendradarbiavimas atveria galimybes efektyviau spręsti problemas, nepasimesti sudėtingose situacijose, mokytis lyderystės ir iniciatyvos įgyvendinant įvairius sumanymus. Remiantis I etapo rezultatais, bus rengiamas II etapo projektas.