Ikimokyklinis vaikų ugdymas yra svarbus visapusiško augimo pagrindas, todėl vaikų pažangos ir pasiekimų stebėsena tampa itin aktuali šiuolaikiniame ugdymo procese. Ankstyvojoje vaikystėje formuojasi pagrindiniai gebėjimai, lemiantys tolimesnę vaiko sėkmę ugdyme, o efektyvi stebėsena leidžia pedagogams priimti tikslingus sprendimus, pritaikyti ugdymą individualiems vaiko poreikiams ir laiku reaguoti į raidos pokyčius.
Tyrimo metodika ir rezultatai
Vienmomentiniame anketiniame tyrime, atliktame 2010 m., dalyvavo trijų, atsitiktinai pasirinktų, Kauno rajono darželių vaikų tėvai. Tyrimui buvo paruošta 410 anketų, iš viso buvo apklausta 408 tėvai. Anketų atsakas siekė 326, o atsako dažnis - 80 proc. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinių programų rinkinio SPSS 19.0 versiją.
Rezultatai atskleidė, kad Kauno rajono darželiuose vaikai lengvai adaptuojasi darželio aplinkoje ir nori eiti į jį. Dauguma 266 (81,6 proc.) tėvų teigia, kad vaiko elgesys pasikeičia pradėjus lankyti darželį. Vaikai tampa savarankiškesni (167 (62,8 proc.) apklaustieji) ir daugiau bendrauja (80 (30,1 proc.)).
Tačiau 223 (68,4 proc.) tėvai pageidautų pakeisti vaikų skaičių grupėje, o 88 (27,0 proc.) apklaustųjų pakeistų darželių darbo laiką. Pastebėta, kad darželiuose vaikai dažnai serga. Berniukai darželyje I serga dažniau nei mergaitės (p=0,003). Dažniausiai serga 5 metų amžiaus vaikai, rečiausiai - 4 metų amžiaus vaikai.
Daugumos 296 (90,8 proc.) apklaustųjų tėvų nuomone darželių aplinka yra saugi, tačiau lyginant atskirus darželius, Darželyje II aplinka buvo įvertinta kaip nesaugiausia (p=0,004). Darželių dirbtinis ir natūralus apšvietimas, taip pat temperatūra šiltuoju ir šaltuoju metų periodu, buvo įvertinti gerai. Darželių baldai ir žaislai yra saugūs, atitinka vaikų amžių ir ūgį.
Fizinis užimtumas dažniausiai vykdomas darželyje III (p=0,000). Kuo didesnis vaikų amžius, tuo daugiau tėvų pageidauja papildomo ugdymo (p=0,001). Statistiškai patikimai daugiau 5 metų amžiaus vaikų tėvai pageidautų papildomo ugdymo darželiuose (p=0,001). Mergaičių tėvų statistiškai patikimai daugiau pageidautų papildomo dainavimo (p=0,028) ir piešimo užsiėmimų (p=0,009).
Etnokultūrinio ugdymo galimybės
Darbu siekiama pasižiūrėti į etnokultūrinio ugdymo galimybes ikimokykliniame amžiuje. Tyrimo problema - ikimokyklinio amžiaus vaikų etnokultūrinio ugdymo galimybės yra nepakankamai išnaudotos. Tyrimo objektas - ikimokyklinio amžiaus vaikų etnokultūrinio ugdymo galimybės. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti etnokultūrinio ugdymo galimybes ikimokykliniame amžiuje.
Tyrimo uždaviniai apėmė etninės kultūros, etniškumo sąvokų apžvelgimą, etnokultūros ir ugdymo sąsajų bei etninės kultūros išlikimo problemų nagrinėjimą. Taip pat buvo išryškintos teorinės etnokultūros taikymo ikimokykliniame amžiuje prielaidos ir empiriškai išskirtos ikimokyklinio amžiaus vaikų etnokultūrinio ugdymo galimybės šeimoje ir ugdymo įstaigoje.
Tyrimo metodai apėmė etnokultūrinės, pedagoginės, menotyros ir psichologinės literatūros analizę, padėjusią atskleisti etnokultūros sampratą bei jos taikymo vaikų ugdymui teorines prielaidas. Tyrimo tipas - aprašomasis.
Tyrimu buvo pasiekti tokie rezultatai: pateiktas tėvų ir pedagogų požiūris į etnokultūrinio ugdymo reikalingumą, išskirtos pedagogų naudojamos etnokultūrinio ugdymo formos, atskleistas etninių vertybių puoselėjimas šeimoje, numatytas etnokultūrinio ugdymo proceso tobulinimas.
Informacinės technologijos ikimokykliniame ugdyme
XXI amžius laikomas informacinių technologijų amžiumi, o mūsų visuomenė įvardijama kaip informacinė. Informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT) tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi ir pagrindiniu iššūkiu šiuolaikiniam švietimui. Atsiradusios naujosios kompiuterinės technologijos sparčiai keičia mūsų pasaulį ir tuo pačiu švietimą. Tokiame IKT amžiaus kontekste auga ir formuojasi mūsų jaunoji karta.
Mokslo pažanga skatina diegti ir plėsti naująsias informacines komunikacines technologijas ir ikimokykliniame ugdyme - įtraukti IKT į ugdymo(si) procesą. XXI amžiaus vaikai laikomi skaitmeninio amžiaus vaikais, jie yra smalsūs, todėl, norint juos sudominti, reikia įtraukti įvairias naujas IKT priemones. Pastebėta, kad pastaraisiais metais IKT vis labiau ir dažniau integruojamos į ugdymo(si) procesą, taip praturtinamos mokymo(si) metodai, daroma įtaka mokymo(si) turiniui ir visam ugdymo(si) procesui.
Socialinės kompetencijos ugdymas per bendradarbiavimą
Socialinė kompetencija yra vaikų elgesio pagrindas, todėl jos ugdymas turi prasidėti dar ankstyvojoje vaikystėje ir pirmiausia apimti tokias sritis kaip problemų sprendimas, bendravimas su bendraamžiais bei jausmų supratimas, reiškimas ir kontrolė. Labai svarbu, kad sutaptų ikimokyklinės įstaigos, šeimos ir visuomenės reikalavimai vaiko elgesiui.
Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas vaiko ugdymo(si) procese yra reikšmingas ir svarbus, nes lemia vaiko gerovę. Reikšminga ne tik tai, kad jis gerina ugdymo(si) rezultatus ir padeda tėvams sukurti vaiko ugdymuisi reikalingą aplinką, be kurios institucinis ugdymas yra mažiau efektyvus, bet ir tai, kad šis bendradarbiavimas skatina pozityvų ugdymo procesų vertinimą ir motyvuoja vaiką kurti vertybines savo struktūras.
Tyrimas, atliktas 2019 m. rugsėjo - spalio mėn. trijuose Klaipėdos miesto ir dviejuose Mažeikių miesto darželiuose, siekė atsakyti į klausimą: kokios yra vaikų socialinės kompetencijos ugdymo galimybės, kai šio proceso metu bendradarbiauja pedagogai ir tėvai? Tyrime dalyvavo 50 ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir 50 ikimokyklinio amžiaus vaikus turinčių tėvų.
Pedagogų nuomonės tyrimas atskleidė, kad dauguma pedagogų mano, jog socialinė kompetencija - tai gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti. Ugdant vaikų socialinę kompetenciją didžiausią įtaką, pedagogų manymu, turi šeima ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai. Pedagogų nurodytos problemos, su kuriomis jie susiduria ugdydami vaikų socialinę kompetenciją, yra vaikų nemokėjimas dalintis ir išklausyti kitų, vaikų nepasitikėjimas savimi, nemokėjimas palaikyti draugiškus santykius, atsiprašyti ir paprašyti pagalbos. Pagrindine problema bendradarbiaujant su vaikų tėvais, pedagogai nurodė tėvų neturėjimą laiko dalyvauti ugdymo įstaigos veiklose.
Pedagogai mano, kad galimybės gerinti vaikų socialinės kompetencijos ugdymą sietinos su pedagoginės veiklos tobulinimu, skiriant daugiau laiko ir dėmesio bendradarbiavimui su vaikų tėvais, globėjais, taip pat su socialiniais partneriais; dažnesniu ir tikslingesniu lavinamųjų, loginių žaidimų darželyje ir namuose taikymu; dažnesniu dalinimusi gerąja patirtimi su šeima, kolegomis.
Tėvų nuomonės tyrimas atskleidė, kad socialinė kompetencija - tai gebėjimas veiksmingai susidoroti su gyvenimo poreikiais ir problemomis. Tėvų manymu, ugdant vaikų socialinę kompetenciją didžiausią įtaką turi šeima ir bendraamžiai. Tėvai pritarė teiginiui, kad pedagogų bendradarbiavimas su šeima duoda teigiamų pokyčių ugdant vaikų socialinę kompetenciją ir kad ikimokyklinio ugdymo įstaiga tęsia ir papildo vaiko socialinės kompetencijos ugdymą šeimoje. Savo įsitraukimo į vaikų socialinės kompetencijos ugdymą dažniausią būdą tėvai nurodė konsultacijas su pedagogais socialinės kompetencijos ugdymo klausimais.
Meninio ugdymo kompetencijos tobulinimas
Meninio ugdymo kompetencijos ugdymas tampa svarbia vaiko raidos, pažinimo proceso ir asmenybės formavimosi dalimi. Meninės kompetencijos ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje yra siejamas su šokiu, muzika, daile ir vaidyba. Priešmokyklinio amžiaus vaikų meninio ugdymo kompetencijos tobulinimas nėra nuodugniai reglamentuotas, daugiausiai žvelgiama į atskirų meno sričių veiklas ir metodų įvairovę.
Tyrimo tikslas - išanalizuoti priešmokyklinio amžiaus vaikų meninės kompetencijos ugdymo tobulinimo galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tyrimo uždaviniai apėmė vaikų meninės kompetencijos ugdymo galimybių teorinę analizę, priešmokyklinio ugdymo pedagogų ir meninio ugdymo pedagogų nuomonės apie šias galimybes tyrimą, bei rekomendacijų parengimą.
Apibendrinus galima teigti, jog visi meninės veiklos siekiai yra svarbūs vaiko raidai, ugdymui ir galimybėms kurti bei mokytis taisyklių. Meninis ugdymas labai svarbus, nes ugdo vaikų socialinius ir komunikacinius gebėjimus, padeda reikšti emocijas, aktyvina vaiko raidą ir ugdo meninius gebėjimus, turtina vaikų kūrybinę patirtį, stimuliuoja fantaziją, vaizduotę, skatina improvizuoti ir kurti, padeda pajusti emocijas bei būti empatiškais.
Labiausiai tobulintinas meninės kompetencijos ugdymo galimybes galima susieti su meniniu ugdymu neįprastose erdvėse (muziejai, teatrai, parodos, koncertai), turtinant materialinę bazę instrumentais, kūrybos priemonėmis, IT galimybėmis. Reikšmingas priešmokyklinio ugdymo bei meninio ugdymo pedagogų tobulinimasis, organizuojami bendri pedagogų meno projektai, dalijimasis naujovėmis.
Apibendrinančios išvados ir rekomendacijos
Daželių aplinka yra saugi. Vaikų mityba yra pakankama, tačiau mitybos racione galėtų būti daugiau vaisių ir daržovių. Siūlome darželiuose gerinti vaikų mitybą.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų stebėsenos tyrimas atskleidė, kad mokytojai taiko įvairius stebėsenos būdus, tačiau pastebėtas dokumentavimo nenuoseklumas, metodų ribotumas ir sistemingumo stoka. Dažniausiai fiksuojami vaikų pasiekimai, susiję su socialine ir komunikacine raida, tačiau ne visada apimamos visos ugdymo sritys. Dokumentavimas grindžiamas aprašomaisiais įrašais, tačiau pasitaiko nenuoseklumo ir informacijos pasikartojimo. Stebėsenos forma dažniausiai nėra standartizuota. Nors kai kuriose įstaigose taikomos periodinės apibendrinimo struktūros, duomenų analizė dažnai nevykdoma sistemingai. Pedagogų dokumentacijoje trūksta apgalvotų įžvalgų apie vaikų pažangą.
tags: #ikimokyklinis #vaiku #ugdymas #etd
