Nors Lietuva, Latvija ir Estija yra kaimynės, tačiau ikimokyklinio ugdymo srityje jos susiduria su skirtingais iššūkiais ir taiko nevienodus sprendimus. Ypač ryškūs skirtumai pastebimi tautinių mažumų švietimo politikoje, siekiant integruoti vaikus į valstybinę kalbos erdvę.
Estija ir Latvija yra numačiusios, kad ateityje visas ugdymas valstybės ir savivaldybių mokyklose vyktų tik valstybine kalba, tai reiškia, kad ir visi tautinių mažumų mokiniai visų dalykų mokysis latvių ar estų kalbomis. Taip siekiama didesnės tautinių mažumų vaikų integracijos.
Lietuvoje tautinių mažumų mokyklų skaičius pastaraisiais metais iš esmės nekito. „Šių mokyklų skaičius yra pastovus, dramatiškų pokyčių nėra. Šiose mokyklose besimokančių vaikų skaičius siekia 32 tūkst. Statistika yra gyva, ji nėra stabili, vaikai išvyksta, atvyksta. Šiemet atvyko daug ukrainiečių vaikų, kai kurie nuėjo mokytis į rusiškas mokyklas. Taip pat atvyko vaikų iš Baltarusijos“, - apie bendrojo ugdymo mokyklas kalbėjo I. Raudienė.
Kaip aiškino I. Raudienė, ES šalyse tautinių bendruomenių vaikai paprastai lanko ugdymo įstaigas, kuriose ugdymo kalba - valstybinė, taip pat sudaroma galimybė vaikams gimtąja kalba ugdytis neformalaus ugdymo vietose - tarkime, savaitgalinėse mokyklose. „O tose šalyse, kur yra viena valstybinė kalba, paprastai ugdymas ir vyksta ta kalba. Anot jos, toks modelis, koks yra pas mus, palikimas iš sovietinių laikų, ES veikia dar Latvijoje, Estijoje. Siekiant sukurti vieningą visuomenę, kuri naudotųsi viena informacine erdve, visų svarbiausia yra mokytis viena kalba.“
Lietuva tokio tikslo, kaip kaimynės Latvija ir Estija, - pereiti prie visuotinio ugdymo valstybine kalba, nėra apsibrėžusi. „Oficialiai dokumentuose to nėra. Tai būtų politinis sprendimas. Šios Vyriausybės yra numatyta diegti dvikalbį mokymo modelį, kad vaikai vartotų kuo daugiau lietuvių kalbos. Tam tikri žingsniai yra padaryti. Nuo šių metų tautinių mažumų ikimokyklinio ugdymo įstaigose atsirado privalomas lietuvių kalbos mokymas, tai reiškia, kad per tas valandas kuriama lietuvių kalbos aplinka. Iki šiol tokio reikalavimo nebuvo, buvo tik priešmokykliniame ugdyme. Padidintas lietuvių kalbos valandų skaičius priešmokykliniame ugdyme“, - aiškino I. Raudienė.
Pasak specialistės, kuo anksčiau vaikai pradeda mokytis kalbos, tuo geriau būna pasirengę mokytis lietuvių kalba. Be to, anot jos, faktas, kad daugiau kalbinės aplinkos reikia ir vyresnėse klasėse.
„Nepakanka penkių ar šešių valandų, kad vaikai gerai išmoktų lietuvių kalbą ir paskui lygiavertiškai su tais, kurie kalba lietuviškai, išlaikytų egzaminus. Jiems yra sunku, jie patiria daug problemų. Ir rezultatai nėra geri“, - kalbėjo I. Raudienė.
Kol kas vertinant tautinių mažumų mokyklų egzaminų užduotis taikomas kompensavimo mechanizmas, t. y. leidžiama padaryti daugiau klaidų.
Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė sakė, kad didelė bėda, kai Lietuvoje gimę vaikai kartais į mokyklą ateina nemokėdami valstybinės kalbos. Ji pabrėžė, kad kalbos mokymas yra itin svarbus ankstyvajame amžiuje, tuomet ir pasiekiama aukštų rezultatų. Ji tikra, kad paveiku būtų, jei bent 50 proc. ugdymo būtų valstybine kalba.
„Norint, kad žmonės būtų pilietiški ir kad jų nuotaikos būtų kuriančios valstybę, pirmiausia visi turi susikalbėti ta pačia kalba.“
„Bėda, kad gimusieji Lietuvoje nepakankamai moka valstybinę kalbą. Tai jokia paslaptis. Mokytojai pasakoja, kad kartais Ukrainos vaikai vos per du mėnesius išmoksta daugiau nei kai kurie gimusieji Lietuvoje - per kelerius metus. Tai ir nuostatų klausimas“, - kalbėjo D. Jakavonytė-Staškuvienė.
Ji sakė, kad kol kas sudarome sąlygas išmokti geriau gimtąją kalbą nei valstybinę. Be to, specialistė dvejojo, ar, net skirdami privalomas lietuvių kalbos valandas ikimokykliniam ugdymui, užtikriname, kad jos yra veiksmingos, nes ne visi vaikai kol kas lanko ikimokyklinio ugdymo grupes.
„Norėčiau, kad būtų daugiau dėmesio lietuvių kalbai skiriama, galvojant apie visus Lietuvos vaikus.“
Seimo narė Beata Petkevič, iškelta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, sako, kad tautinių mažumų mokyklų mokiniams kyla problemų dėl lietuvių kalbos mokėjimo, mat jiems stinga įgūdžių, įgyjamų, kai daug laiko leidi lietuviškai kalbančioje aplinkoje.
„Dabar yra taip, kad lietuvių kalbos mokoma nuo pirmos klasės. Egzaminas yra toks pat kaip lietuvių mokyklos. Deja, pirma ir pagrindinė problema yra socialiniai ir ekonominiai veiksniai, jie tikrai veikia mūsų moksleivius. Mes matome, kad viena iš pagrindinių priežasčių yra būtent tai, kad aplinka yra lenkakalbė arba rusakalbė, todėl labai sunku pradėti mokytis lietuvių kalbos nuo pirmos klasės. Į pirmą klasę ateina tikrai skirtingo lietuvių kalbos mokėjimo lygio moksleiviai“, - kalbėjo B. Petkevič.
„Reikėtų natūralaus bendravimo valstybine lietuvių kalba, nes tikrai dėl aplinkos vaikai, moksleiviai neturi tokios galimybės. (…) Lietuvių kalbos patrauklumą galima didinti jau ankstesnėse klasėse, bendraujant su kitų mokyklų vaikais, to labai trūksta. Turiu tokią idėją ir sumanymą, kad lietuvių mokyklos, tarkime, Radviliškio, Utenos, Klaipėdos, galėtų bendrauti, bendradarbiauti su lenkų ar rusų mokyklomis.“
„Pirmoje-ketvirtoje klasėje reikia to patrauklumo. Kai vaikas ateina į pirmą klasę, krūvis yra per didelis ir tai, tai ir tėvų nuomonė, atbaido mokytis lietuvių kalbos - tie nežinomi žodžiai, tekstai yra nelengvi, ir lietuvių vaikams kartais yra sunkoka, o lenkakalbiams, rusakalbiams - trigubai. Manau, kad nuo pirmos iki ketvirtos klasės reikėtų truputėlį palengvinti programą arba mokymo metodus, o paskui viskas išsilygina. Taip ir yra. Mano amžiaus žmonės lietuvių kalbos buvo mokomi nuo penktos klasės, ir išmokome“, - aiškino B. Petkevič.
„Nuo tada, kai lietuvių kalbos egzaminas tapo vienodas visiems, nematome, kad rezultatai pagerėjo. Manau, kad išlygų reikia, nes jos duoda nors kokį šansą, kad mūsų vaikai išlaikys egzaminą ir turės galimybę įstoti į aukštąjį mokslą“, - sakė B. Petkevič.
Latvijoje šiuo metu yra 678 bendrojo lavinimo mokyklos. Iš jų 77 proc. dėstoma tik latvių kalba. 140 mokyklų mokomasi rusų ir latvių kalbomis. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 1998 m. Latvijoje veikė 340 mokyklų, kuriose ugdymo kalba buvo rusų. Nuo tada iki šių dienų tokių mokyklų skaičius sumažėjo iki 140. Latvijos ministerijos duomenimis, nuo 1998-1999 m. rusiškų ir dvikalbių mokyklų dalis tarp visų Latvijos mokyklų siekė 32 proc., o 2020-2021 metais šis rodiklis sumažėjo iki 20 proc.
Kaip pabrėžė Latvijos švietimo ir mokslo ministrė A. Muižniece, jau kuris laikas tautinių mažumų vidurinėse mokyklose laipsniškai pereinama prie ugdymo latvių kalba (nuo 2021-2022 m. vidurinės mokyklos 10-12 klasėse mokymas vyksta valstybine kalba). Visuomenės integracijai reikalingas visavertis išsilavinimas latvių kalba. Netgi drįsčiau teigti, kad švietimas viena kalba, neskirstant vaikų, yra geriausia priemonė Latvijos gyventojams susivienyti ilgam ir negrįžtamai. Šiuo metu kovojame su mūsų pačių atstovų neadekvatumo atkurtos nepriklausomybės pradžioje pasekmėmis“, - kalbėjo Latvijos švietimo ir mokslo ministrė A. Muižniece.
Latvija planuoja, kad 2023-2024 metais visi 1, 4 ir 7 klasių mokiniai mokysis valstybine kalba, 2024-2025 metais tai apims visas klases iki 8 klasės imtinai, o nuo 2025 metų prie mokymo valstybine kalba bus perėję visi mokiniai.
Šiais mokslo metais Estijoje veikia 507 bendrojo ugdymo mokyklos, 424-iose iš jų mokoma estų kalba, 20-yje ugdymo kalba - rusų, 53-ose - rusų ir estų. Estijos pagrindinėse mokyklose paplitęs ankstyvojo įtraukiojo kalbinio mokymo modelis ir vėlyvojo įtraukiojo kalbinio mokymo modelis. Ankstyvojo atveju iki pat pagrindinės mokyklos pabaigos bent 60 proc. ugdymo vyksta estų kalba. Vėlesnio įtraukiojo kalbinio ugdymo modelis diegiamas nuo pagrindinės mokyklos 5 ar 6 klasės. Visoje programoje estų kalba ir estų kalba dėstomi dalykai sudaro ne mažiau kaip 60 proc.
„Manome, kad turi būti remiamas mokinių gimtosios kalbos ir kultūros mokymasis, nes tai prisideda prie užsienio kalbų įsisavinimo. Šiuo metu Estijos planas yra tautinių mažumų mokyklose išlaikyti 60 proc. ugdymo estų kalba. Tai darysime pasitelkdami įtraukųjį kalbos mokymo modelį, panardinimą į kalbą, geriausius rezultatus toks modelis duoda ankstyvajame ugdyme“, - sakė K. Kask.
Lietuvoje, skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, nėra numatyta pereiti prie visuotinio ugdymo valstybine kalba. Vietoj to, siekiama mažinti ugdymo pasiekimų skirtumus, įgyvendinant skaitmeninės švietimo transformacijos projektus ir peržiūrint ugdymo programas. Nuo šių metų tautinių mažumų ikimokyklinio ugdymo įstaigose įvestas privalomas lietuvių kalbos mokymas, siekiant sukurti lietuvių kalbos aplinką nuo mažens.
Nors Latvija ir Estija žengia link didesnio nacionalinės kalbos vaidmens švietimo sistemoje, Lietuva išlaiko lankstesnį požiūrį, orientuodamasi į ugdymo kokybės gerinimą ir palaipsniui stiprindama lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų ugdymo įstaigose.
tags: #ikimokyklinis #ugdymas #baltijos #salyse
