Ikimokyklinis ugdymas yra pirmasis organizuoto švietimo laiptelis, kurio paskirtis talkinti šeimai, užtikrinant vaiko socialinį saugumą, tenkinti jo individualius poreikius, sudaryti sąlygas individo identifikacijai, asmenybės raiškai, kūrybiškumui, socializacijai, padėti perimti tautos kultūros pagrindus, pasiekti mokyklinę brandą.

Mes nesame kategoriški vienos ar kitos pedagoginės teorijos propaguotojai. Manome, kad gera pedagogų komanda, naudodamasi solidžiomis teorinėmis žiniomis, praktiniais įgūdžiais, sugebėjimu įdėmiai stebėti bei vertinti ir jausdama neveidmainišką meilę vaikams turi nuolat kurti jų raidai palankią, "vedžiojimo už rankelės" nevaržomą aplinką. Šiuo požiūriu mums artima vaiko gyvenimiška patirtimi grindžiama situacijos pedagogika, kurios dėmesio centre yra vaikas - su savo poreikiais ir individualiais gebėjimais.

Mes įtraukiame vaikus į įvairiapusę ugdomąją veiklą, atskleidžiančią ir plėtojančią jų gebėjimus. Būdami savarankiška ir sąmoninga asmenybė, mūsų vaikai iš savo aplinkos "atsineša" individualius poreikius, patirtį, išgyvenimus, baimes ir džiaugsmus, kurie išryškėja pokalbiuose su kitais vaikais bei mokytojais ir tampa darželio kasdienybės dalimi.

Vaikų veiklą įprasmina nuolat vykstantys ilgalaikiai projektai. Šiame darželyje vaikus siekiame ugdyti visapusiškai. "Visapusiškai" mums reiškia, jog suvokiame save ir savo ugdytinius kaip neatsiejamą dalį pasaulio, kurį turime jausti visais savo pojūčiais ir vertinti blaiviu protu, kad galėtume prisiimti atsakomybę už tai, kas pasaulyje vyksta ir už mūsų veiksmus jame.

Daugelio darželyje patirtų dalykų vaikas negali pasiimti į rankas ir parsinešti namo. Projektų metodas - vienas iš aktyviųjų metodų, skatinantis ugdymo turinio ir metodų kaitą, lanksčiai integruojant ugdymo sritis, individualizuojant ugdymą, jo turinį orientuojant į vaiko gyvenimui ir ugdymui(si) reikalingų kompetencijų plėtojimą.

Teminė projektinė veikla trunka tiek, kiek reikia konkrečiai ugdymo ir ugdymosi temai ar temų grupei išplėtoti. Tema siekiama susieti į visumą vaiko išgyvenimus, atradimus, bandymus.

Vaikas žengia į mišką - į tylą, į šviesos lopinėlius, į žalumos kvapą. Čia jis ne tik klauso paukščių, bet ir savęs. Lietimasis prie samanų, vėjo gūsis, šlamesys - visa tai tampa vaiko emociniu žemėlapiu. Kiekvienas žingsnis moko nurimti, sustoti, išgirsti. Tai ne tiesiog veikla - tai būsenos kelionė. Kai gamta tampa mokytoja, o emocijos - upeliu, tekančiu per vaiko dieną.

Šiais metais ypač džiugu pastebėti, kad renginio organizavime didelis dėmesys skirtas tvarumo principams. Naudojamos perdirbtos dekoracijos, atsisakyta balionų ir kitų netvarių sprendimų, taip siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir ugdyti vaikų sąmoningumą apie gamtos tausojimą.

Iš socialinio pedagogo perspektyvos pastebiu, kaip bendruomenės renginiai gerina darželio mikroklimatą. Šios iniciatyvos puikiai atitinka Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintas Ikimokyklinio ugdymo programos gaires, kurios pabrėžia įtraukų, visuminį, žaismingą ir individualizuotą vaikų ugdymo(si) procesą.

Taip pat atliepiamas šeimos ir ugdymo įstaigos partnerystės principas, mes kuriame susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę. Tėvai ir įstaigos darbuotojai pasitiki vieni kitais ir veikia dėl vaikų interesų.

Darželyje įgyvendintas projektas „Mokymosi per judesį metodikos taikymas ikimokykliniame ugdyme, integruojant specialiųjų poreikių vaikus“. Darželio indėlis projekte: nuo paraiškos teikimo iki veiklų įgyvendinimo kuravimo. Projekto veiklos buvo vykdomos 2019-2021 m. Įsisavinome projekto lėšas, įvykdėme mokytojų mokymus ir įsigijome iMo learn kubus visų vaikų įtraukčiai į smagų ir judrų mokymosi procesą.

Interaktyvūs iMO kubai yra dviejų versijų: skaitmeniniai ir analoginiai viename. Projekto dėka išmokome: suteikti galimybę vaikams mokytis judant; sukurti naują mokymosi būdą.

Kaune vyko naujas ir išskirtinis sveikatinimo projektas įmonėms/įstaigoms - „Aktyvi įstaiga“.

Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas.

Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas.

Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus.

Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojo (švietimo pagalbos specialisto (-ų), jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus.

VAIKŲ UGDYMOSI KONTEKSTAI

Atnaujinome ikimokyklinio ugdymo programą pagal Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymą 2023 m. rugsėjo 4 d. Nr. 2024 m. daugiau kaip 50 proc. mūsų mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų mokėsi, kaip atnaujinti ir dirbti pagal atnaujintą ugdymo turinį - Europos Sąjungos bendrai finansuojamas projektas ,,Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“ (projekto kodas Nr. )

Ugdymo procese taikome Reggio Emilia sistemos fragmentus, pagal kurią modeliuojamos pažangios praktikos, grindžiamos į vaiką orientuoto ir kontekstinio ugdymo teorijomis ir skirtos vaiko kūrybingumui ugdytis. Tikime, kad aplinka yra trečiasis ugdytojas. Reggio Emilia sistemoje pedagogai kuria mokymosi kontekstus, provokacijas, t. y. taip sumodeliuoja priemones ir aplinką, kad ji pažadintų vaikų tyrinėjimus, idėjas, kad vaikams kiltų naujų klausimų, kad tyrinėti būtų smagu.

Organizuojant ugdymą vadovaujamės Universalaus dizaino mokymuisi gairėmis. Vadovaujamės E. H. Gardnerio sukurta daugialypio intelekto teorija. Darželyje vaikų gabumų atpažinimo ir ugdymo procesas vykdomas vadovaujantis išskiriamomis viena nuo kitos nepriklausančiomis intelekto rūšimis: verbalinis intelektas, loginis-matematinis intelektas, vaizdinis-erdvinis intelektas, muzikinis, kinestezinis (kūniškasis), tarpasmeninis (socialinis), vidinis (asmeninis) intelektas.

Kuriant ugdymosi kontekstus, įgyvendinamos lauko pedagogikos idė­jos. Plėtojamos praktikos, kai ugdymasis iš uždarų vidaus aplinkų persikelia į darželio bei artimiausių socialinių partnerių lauko aplinkas.

Steam ugdymas paremtas natūraliu vaiko domėjimusi, kaip „veikia“ jį supantis pasaulis, polinkiu kurti daiktus ir tikrinti, kaip veikia jie. Mokymasis per judesį - tai pedagoginė strategija, kuri padeda visiems vaikams įsitraukti į žaismingą, judrią ir kognityvinių įgūdžių ugdymo(si) kupiną patirtį bei kasdieninio mokymosi kontekstą. Aktyvus kinestezinis mokymasis padeda vaikams priimtinu ir prigimtiniu būdu įsisavinti informaciją.

Informuojame, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. Priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5-eri metai (vaikas, gimęs 2018 m. nuo sausio 1 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam 5-eri metai sueina tais kalendoriniais metais iki rugsėjo 1 dienos (vaikas, gimęs 2018 m. nuo gegužės 1 d. Priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti atlikus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos vertinimą PPT. Dėl vaiko įvertinimo pradėti ugdymą pagal priešmokyklinio ugdymo programą tėvai (globėjai) kreipiasi į PPT ne vėliau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. Vaiko įvertinimas atliekamas nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31d.

Taikoma į vaiką orientuota ugdymosi pedagogika: pagarba vaiko individualumui, savitumui.

Atnaujinome ikimokyklinio ugdymo programą pagal Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymą 2023 m. rugsėjo 4 d. Nr. 2024 m. daugiau kaip 50 proc. mūsų mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų mokėsi, kaip atnaujinti ir dirbti pagal atnaujintą ugdymo turinį - Europos Sąjungos bendrai finansuojamas projektas ,,Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“ (projekto kodas Nr. )

Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas.

Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas.

Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus.

Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojo (švietimo pagalbos specialisto (-ų), jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus.

Pedagogų vaidmuo ir metodai

Tai pedagogė, ugdanti vaikų meninius gebėjimus per šokį. Ji kuria ir įgyvendina šokio pamokas, lavina mokinių judesių kultūrą, muzikalumą bei artistiškumą. Per šokį ugdomas vaikų kūrybiškumas, emocinė raiška, fizinis aktyvumas bei estetinis suvokimas.

Dailės užsiėmimų metu orientuojamasi į ugdytinį, jo pasiekimus bei ypatumus, individualią gabumų raidą. Ugdymo procese derinamos tradicijos ir ugdymo naujovės.

Meninio ugdymo (laisvas judesys) mokytojas didelį dėmesį skiria vaikų sveikatos ugdymui, fizinės veiklos metu taiko įvairius netradicinius kūno kultūros metodus, įstaigoje organizuoja projektus bei renginius didinančius fizinį aktyvumą ir palaikančius vaikų organizmo darbingumą. Kartu su ugdytiniais dalyvauja miesto sporto renginiuose bei projektuose.

Kaune vyko naujas ir išskirtinis sveikatinimo projektas įmonėms/įstaigoms - „Aktyvi įstaiga“.

Mūsų darželį aplankė ikimokyklinio ugdymo mokytojai iš Estijos. Darželis aktyviai dalyvauja įvairiuose sveikatą stiprinančiuose bei fizinį aktyvumą skatinančiuose projektuose mieste bei Respublikoje.

2023 m. ,,Pyrago diena" mūsų darželyje kasmet vis sukviečia visą bendruomenę sutelkti jėgas vardan gero kitam. Jau ketvirtus metus iš eilės mūsų įstaiga tradiciškai pamini šią gražią iniciatyvą! Norime labai padėkoti visiems gausiai prisidėjusiems kepant pyragus ir dosniai aukojant ,,Išsipildymo akcijai", nest oks buvo mūsų šių metų ,,Pyrago dienos” minėjimo tikslas. Surinkta suma-532.21€. Saldžiau už pyragą-vaikų sveikata! Ačiū Jums, bendruomene.

Kauno lopšelio-darželio ,,Boružėlė“ ,,Ežiukų“ grupės vaikai 2022 m. spalio mėnesį dalyvavo Kauno m. ir laimėjo I vietą. Konkurso tikslas - formuoti natūralų fizinio aktyvumo įprotį vaikų kasdieniame gyvenime, gerinti emocinę bei fizinę sveikatą. Mus vertino keturi vertintojai ir visi skyrė mums aukščiausius balus!

Ieškodamas įkvėpimo, muzikos genijus L. van Beethovenas viduryje dienos leisdavosi į ilgus pasivaikščiojimus. Vienas iš ,,Apple" įkūrėjų Steve'as Jobsas reguliariai organizuodavo susitikimus - pasivaikščiojimus, nes jie teikė daugiau įkvėpimo nei sėdėjimas prie stalo. Vaikščiojimo nauda nenusakoma. Visi žinome bei sutinkame, jog jis gerina ne tik smegenų veiklą, tačiau ir fizinę sveikatą.

Pernai tokių minčių vedinas mūsų kolektyvas nusprendė ,,mesti" sau iššūkį bei sudalyvauti WALK15 organizuojamose IKI ĖJIMO VARŽYBOSE. Sudalyvavome. Praėjome. Pasisėmėme gerų emocijų. Suartėjome, kaip kolektyvas. Galiausiai žengėme ant scenos ir atsiėmėme ,,Masiškiausio" darželio titulą. Ar tai motyvuoja? Taip. Kodėl? Nes tai buvo netikėta, kadangi žengėme ne dėl titulo ar dovanų. Žinojome, jog gerai praleisime laiką, pabūsime gryname ore, fiziškai pajudėsime. Gavome daugiau nei tikėjomės. Tad šiais metais prašome Jūsų padėti mums kurti tradicijas. Būti vienu kumščiu dėl savęs, dėl vaikų, dėl mūsų bendruomenės.

Ikimokyklinio ugdymo principai ir sritys

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.

• ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• žaismės principas.
• sociokultūrinio kryptingumo principas.
• integralumo principas.
• įtraukties principas.
• kontekstualumo principas.
• vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriantis netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.

Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Kontekstų įvairovė ikimokykliniame ugdyme

• Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
• Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
• Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
• Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
• Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Pasiekimai ir kompetencijos

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai

• A1. Maisto ir mitybos įgūdžiai: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
• A2. Asmens higienos ir savitarnos įgūdžiai: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
• A3. Saugaus elgesio įgūdžiai: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai

• B1. Judėjimo koordinacija ir fizinės galimybės: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
• B2. Smulkiosios motorikos ir rankų įgūdžiai: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #programas #atradimu #dziaugsmas

• Staigmenos vaikams
• Sužinokite apie kalio trūkumą nėštumo metu.
• Gimdos spiralės kaina
• Kaip pratęsti buvimą globos institucijoje
• Gyvūnų vystymasis nuo apvaisinimo