Ikimokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis, kurios pagrindinis tikslas - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūrinius, socialinius ir pažintinius gebėjimus. Jis taip pat siekia ugdyti vaiko kognityvinius įgūdžius ir padėti pasirengti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad vaikas auga socialinės rizikos šeimoje. Tėvai (globėjai) gali patys ugdyti vaiką šeimoje arba, jų pageidavimu, vaikas ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Ši programa teikiama vaikui nuo gimimo iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas.
Žemiau pateiktais principais grindžiamas visas lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo programos turinys:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdieninė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas.
- Integralumo principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- Lėto ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Pabrėžiant įstaigos savitumą, lopšelio-darželio programoje išskiriamas darnos su gamta, ekologinio mąstymo, tvarumo principas.
Privalomas ikimokyklinis ugdymas
Tėvai ar globėjai, norintys, kad vaikui būtų skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, gali kreiptis į ikimokyklinę ugdymo įstaigą, užpildyti prašymą ir jį pateikti Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko gerovės komisijai. Komisijai pritarus, ugdymas skiriamas mero potvarkiu. Svarbu žinoti, kad už tokį ugdymą, maitinimą ir vaiko vežiojimą tėvams mokėti nereikia - visos išlaidos finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis.
Vaikams, patiriantiems socialinę riziką, skiriamas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Kitiems vaikams privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą gali būti skiriamas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytais kriterijais ir tvarka.
Priešmokyklinis ugdymas
Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai.
Prieš priimant sprendimą vaiką leisti ugdytis vienais metais anksčiau, tėvams (globėjams) siūloma kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą, kurios aptarnavimo teritorijoje gyvena, dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Šių tarnybų rekomendacijas tėvai (globėjai) turi gauti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi dienos. Susipažinę su išvadomis, sprendimą vaiką leisti ar neleisti ugdytis anksčiau priima tėvai (globėjai).
Nuo 2022-09-01 galioja Švietimo įstatymo nuostata, jeigu vaikui priešmokyklinis ugdymas buvo pradėtas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais suėjo 5 metai, tai jam gali būti suteikta galimybė ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą dvejus metus, vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo tvarka ir Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos įvertinimo tvarka.
Švietimo etapai Lietuvoje
Švietimo sistema Lietuvoje apima kelis etapus, pradedant nuo ankstyvojo ugdymo ir tęsiantis iki aukštojo mokslo studijų. Šie etapai apima ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas, taip pat neformalų vaikų ir suaugusiųjų švietimą.
Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. Jis gali vykti šeimoje arba pagal ikimokyklinio ugdymo programą tėvų (globėjų) pageidavimu.
Priešmokyklinis ugdymas
Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Jis pradedamas teikti vaikui, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Minimali priešmokyklinio ugdymo programos trukmė - 640 valandų.
Pradinis ugdymas
Pradinis ugdymas yra privalomas ir trunka 4 metus (1-4 klasės). Jis pradedamas teikti vaikui, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai.
Pagrindinis ugdymas
Pagrindinis ugdymas yra privalomas ir trunka 6 metus (5-10 klasės). Jis susideda iš dviejų dalių: I dalis (5-8 klasės) trunka 4 metus, II dalis (9-10 klasės) - 2 metus.
Vidurinis ugdymas
Vidurinis ugdymas nėra privalomas, bet jį garantuoja valstybė. Jis trunka 2 metus (11-12 klasės) ir apima privalomus bei pasirenkamus bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo modulius.
Profesinis mokymas
Profesinis mokymas nėra privalomas, bet valstybė garantuoja pirminio profesinio mokymo prieinamumą. Mokinys mokytis profesijos gali ne anksčiau kaip 14 metų. Jis gali būti pirminis (įgyjama pirmoji kvalifikacija) arba tęstinis (apima formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą).
Aukštojo mokslo studijos
Aukštojo mokslo studijos yra formaliojo švietimo dalis ir vykdomos universitetuose bei kolegijose. Studijos gali būti trijų pakopų: bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros.
Neformalusis švietimas
Neformalusis vaikų švietimas (NVŠ) skirstomas į neformalųjį švietimą ir formalųjį švietimą papildantį ugdymą (FŠPU). NVŠ programos gali būti vykdomos nuo pat gimimo. FŠPU vykdomas pagal ilgalaikes programas ir sistemiškai plečia žinias bei gebėjimus.
Ankstyvasis gyvenimas ir ikimokyklinio ugdymo svarba | Steve'as Zwolakas | TEDxDelmarLoopED
Ugdymas šeimoje
Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. šeimos gali ugdyti vaikus namuose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Tėvams (globėjams) keliami reikalavimai užtikrinti vaiko socializaciją, sveikatos tikrinimą ir bendradarbiavimą su mokykla. Mokykla priskiria vaiką klasei, aprūpina vadovėliais, skiria konsultuojančius mokytojus ir du kartus per metus vertina mokinio pažangą.
Finansavimas: Visiems vaikams, nepriklausomai nuo ugdymo įstaigos tipo (valstybinė ar nevalstybinė), skiriamas „mokinio krepšelis“. Valstybė skiria lėšų 4 valandoms per dieną ugdyti (20 val. per savaitę). Jei ugdymas trunka ilgiau, trūkstamas lėšas dengia įstaigos steigėjas, tėvai ar rėmėjai. Vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, skiriamos didesnės ugdymo lėšos.
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #paskirtis
