Straipsnyje apžvelgiamos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) turinio kaitos tendencijos nuo ikimokyklinio ugdymo reformos pradžios 1988 m. iki šių dienų, taigi apžvelgiamas dvidešimties metų laikotarpis. Atskleidžiamos teorinės nuostatos, turėjusios įtakos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) turinio kaitai, analizuojama ugdymo(si) turinio sampratos kaita. Peržvelgiamos nacionalinio lygmens programų esminės idėjos, stengiantis išryškinti ugdymo(si) turinio modelius bei aprašyti jų požymius. Taikomi teorinės analizės, lyginimo, apibendrinimo metodai.
Straipsnyje nagrinėjama ugdymo efektyvumo šiuolaikinėje vaikystėje problema, akcentuojama būtinybė stiprinti vaikų ugdymo iki mokyklos lankymo turinio, struktūros suvokimą, siejant su dabartinio laikotarpio Lietuvos švietimo kontekstu. Tyrimo tikslas: atskleisti vaikų ugdymo iki mokyklos lankymo problemas, ugdymo efektyvinimo perspektyvas. Uždaviniai: išsiaiškinti ugdymo iki mokyklos lankymo efektyvumo raišką; nustatyti problemas, ugdymo efektyvinimo tendencijas. Metodai: mokslinės literatūros, dokumentų, reglamentuojančių ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą, analizė, apklausa raštu, stebėjimas. Daugiausia dėmesio skiriama analizei sunkumų, kurie kyla ikimokyklinio ugdymo pedagogams, tėvams, vaikams.
Tyrimu grindžiamos ugdymo efektyvinimo perspektyvos, aptariama ugdymo turinio, struktūros, tikslų suvokimo įtaka vaiko sėkmingam pasirengimui mokytis mokykloje bei gyvenimo kokybei iki mokyklos lankymo. Atliktu tyrimu pabrėžiama būtinybė užtikrinti komunikacinės kompetencijos ugdymosi sėkmę visoje vaiko veikloje, plėtojant kalbinių, sociokultūrinių poreikių tenkinimą.
Ugdymo turinio sampratos kaita
Analizuojama ugdymo(si) turinio sampratos kaita. Peržvelgiamos nacionalinio lygmens programų esminės idėjos, stengiantis išryškinti ugdymo(si) turinio modelius bei aprašyti jų požymius.
Atliktu tyrimu pabrėžiama būtinybė užtikrinti komunikacinės kompetencijos ugdymosi sėkmę visoje vaiko veikloje, plėtojant kalbinių, sociokultūrinių poreikių tenkinimą.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paskirtys ir jų hierarchija
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paskirčių hierarchija Lietuvoje yra svarbus aspektas, atspindintis ugdymo sistemos prioritetus ir struktūrą.
Pedagogų kompetencijos ir jų įtaka ugdymo kokybei
Nagrinėjamos ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinės kompetencijos, jų struktūra, modelių realizavimas ir vertinimas. Taip pat analizuojama ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo mentoriaus specialiosios kompetencijos.
Pedagogų kvalifikacinės kategorijos įtaka ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo/-si kokybei yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos ugdymo proceso kokybei.
Pedagogų nuomonė apie kokybišką vaikų ugdymą sąlygojančius veiksnius ikimokyklinėse įstaigose atskleidžia svarbiausius kokybės kriterijus iš praktinės pusės.
Pedagogų požiūris į priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymą kompetencijų centruose rodo kintančius ugdymo modelius ir prioritetus.
Tėvų ir šeimų vaidmuo ugdymo procese
Tėvų, kaip socialinių partnerių ir bendruomenės narių, vaidmenys ir jų raiška ikimokyklinėje įstaigoje yra svarbi ugdymo kokybės dalis.
Šeimų, auginančių 4-5 metų vaikus, dalyvavimas vaikų ugdomojoje veikloje yra esminis veiksnys, stiprinantis ryšį tarp šeimos ir ugdymo įstaigos.
Ankstyvojo amžiaus vaikų teisės į saugią ir sveiką gyvenseną užtikrinimas šeimoje yra pamatas visaverčiam vaiko vystymuisi.
Vaikystės sampratos ir jos kontekstas
Vaikystės studijos aukštojo mokslo erdvėje atskleidžia istorines ribas ir kaitos diskursų brėžtis. Vaikystės socialinių kultūrinių prasmių sampratų kontekstualizavimasis švietimo dokumentuose padeda suprasti ugdymo politikos kryptis.
Diskursas apie vaikystės politikos tapatumą: įdiegtų reikšmių savikontekstualizavimas švietimo dokumentuose atspindi ugdymo politikos kryptis.
Naujos ugdymo kryptys ir kompetencijos
Technologinio ugdymo samprata atnaujintose programose rodo besikeičiančius ugdymo prioritetus ir poreikius.
Priešmokyklinio amžiaus vaikų globalaus pilietiškumo ugdymo prielaidos yra svarbios formuojant jaunąją kartą globaliame pasaulyje.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų meninės kompetencijos lavinimo/-si galimybės projektinėje veikloje taikant ekologinio ugdymo nuostatas atveria naujas kūrybines erdves.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymas šokio veikloje prisideda prie visapusiško vaiko socialinio vystymosi.
Multilingualism in Lithuanian pre-school education institutions: situation, issues, prospects atspindi šiuolaikines kalbines tendencijas ikimokyklinėje sistemoje.
Kokybės užtikrinimas ikimokyklinėje sistemoje
Quality of decentralised pre-school education content: viewpoint of educators and experts atspindi įvairias nuomones apie ugdymo turinio kokybę.
The Quality of child training in the pre-school institution: parents' points of view parodo tėvų lūkesčius ir vertinimus.
The Quality of early childhood curricula and distributed leadership in Lithuanian ECEC institutions nagrinėja ugdymo planų kokybę ir lyderystės modelius.
Ugdomosios vaikų veiklos planavimo kokybė ir jos samprata ugdymo praktikoje yra svarbi ugdymo proceso efektyvumo dalis.
tags: #ikimokyklinio #ir #priesmokyklinio #ugdym #o #si
